Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-09-23 · Civilinė byla Nr. 2A-221-368/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-23
Bylos Nr.
2A-221-368/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pirm.), Liudvika Tupienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
P. Ž., P. Ž. Šiaulių
Atsakovas
sodininkų bendrijos „Rūta“
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-221-368/2008Teisėjas J.Stubrys Procesinio sprendimo kategorija(S)11.9.10.10.;14.4.; 121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2008 m. rugsėjo 23 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Liudvikos Tupienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovui P. Ž., atsakovo sodininkų bendrijos „Rūta“ atstovui A.Statkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Rūta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. Ž. Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė pripažinti bendrijos narių 2006-09-23 pakartotinį susirinkimą neįvykusiu ir jo metu priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais. Pripažinti, kad atsakovas pažeidė LR DK 131str. 1 d. 1p. ir 133 str. 2 d., atleisdamas ieškovą iš darbo. Pripažinti, kad pagal LR DK 136 str. 1 d. 3 p. darbo sutartis nutraukta neteisėtai. Prašė priteisti 1260 Lt išeitinę išmoką pagal LR DK 140 str. 1 d. 3 p., priteisti pagal LR DK 297 str. 4 d. vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Ieškovas nurodė, kad jį išrinkus bendrijos valdybos pirmininku, jis ir atsakovas Sodininkų bendrija ,,Rūta“ 2002-06-03 sudarė terminuotą darbo sutartį dviems metams iki kito rinkiminio susirinkimo. Bendrijos narių pakartotiniame susirinkime 2004-05-22 jis vėl buvo išrinktas bendrijos pirmininku trejiems metams, todėl darbo sutartis su juo buvo pratęsta. Nurodė, kad 2006-05-30 įvyko bendrijos narių pakartotinis ataskaitinis susirinkimas, pirmininkaujant Č. I.. Po to 2006 m. liepos mėnesio pradžioje buvo renkami bendrijos narių parašai dėl neeilinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo. Bendrijos revizijos komisija 2006-07-16 pateikė bendrijos valdybai prašymą sušaukti 2006-07-29, 14.00 val. neeilinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Tačiau nurodytą dieną susirinko nedaug narių, kadangi nebuvo dalyvių kvorumo, todėl ieškovas, kaip bendrijos valdybos pirmininkas, paskelbė, kad susirinkimas neįvyks ir yra perkeliamas į 2006-08-05. Tačiau revizijos komisijos narys A. T. pasiūlė susirinkusiems bendrijos nariams balsuoti, kad susirinkimas įvyktų. Nors šis susirinkimas įvyko, tačiau ieškovas laiko, jog jis buvo neteisėtas, nes nebuvo susirinkimui reikalingo kvorumo, susirinkimas nelaikytinas pakartotiniu, kadangi pažeistas LR Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 9 d. reikalavimas, o jame priimti nutarimai prieštarauja LR įstatymams. Teigė, kad 2006-09-09, 14.00val. buvo šaukiamas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, bet kadangi susirinko nedaug narių, jis buvo nukeltas į 2006-09-23, 14.00val. Tačiau ieškovas 2006-09-09 susirgo, buvo paguldytas į ligoninę, todėl bendrijos skelbimų lentoje 2006-09-16 užrašė, jog serga ir dėl to nuo 2006-09-19 bus siunčiamas į Palangos reabilitacijos centrą. Tačiau ieškovui 2006-10-05 grįžus iš sanatorijos Palangoje, sužinojo, kad jam nebūnant, bendrijos narių susirinkimas įvyko ir jį atleido iš užimamų bendrijos valdybos pirmininko pareigų. Nurodė, kad tik 2006-10-24 buvo surašytas priėmimo – perdavimo aktas, tačiau naujas bendrijos valdybos pirmininkas atsisakė užpildyti jo darbo sutarties nutraukimą. Bendrijos buhalterė išmokėjo jam atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teigė, kad bendrijos narių 2006-09-23 įvykęs susirinkimas yra neteisėtas, jo priimti nutarimai negaliojantys, nes buvo padaryta daug pažeidimų, o būtent 2006-09-23 susirinkime nebuvo dalyvių kvorumo, nesilaikyta susirinkimo vedimo tvarkos ir protokolo reikalavimų, pažeisti LR Sodininkų bendrijos įstatymo 17 str. 1 d. reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino ieškovo P. Ž. atleidimą iš sodininkų bendrijos ,,Rūta“ valdybos pirmininko pareigų pagal DK 136 str. 1 d. 3 punktą neteisėtu ir nustatė, kad šalių darbo santykiai pasibaigė pagal DK 124 str. 1d. 1 p. Priteisė ieškovui P. Ž. iš Sodininkų bendrijos ,,Rūta“ 840 Lt išeitinės išmokos (privalomieji mokesčiai neišskaičiuoti) pagal LR DK 140 str. 2 d. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš Sodininkų bendrijos ,,Rūta“ 59 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad Sodininkų bendrija (toliau Bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio veiklą nuo 2004-01-07 reglamentuoja LR Sodininkų bendrijų įstatymas(toliau Įstatymas). Bendrijos steigėjais turi būti žemės sklypų savininkai, nuomininkai ar naudotojai. Bendrijos nariams keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir steigėjams, tai yra narys turi teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į jos valdybą ar revizijos komisiją, kitus bendrijos valdymo ar kontrolės organus, teikti pasiūlymus visais bendrijos veiklos klausimais, susipažinti su bendrijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitomis, bendrijos narių susirinkimo protokolais, gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos ūkinę būklę, turtą ir lėšas, išstoti iš bendrijos; įgalioti kitą asmenį jam atstovauti bendrijoje. Bendrijos organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas, jos veiklos kontrolę vykdo revizijos komisija arba revizorius. Bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos valdymo organas. Tik susirinkimas gali keisti bendrijos įstatus, rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, nustatyti ir patvirtinti bendrijos vidaus tvarkos taisykles bei priimti kitus su bendrijos veikla susijusius sprendimus. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pagal LR Sodininkų bendrijos įstatymo 31 str. 1 d. veikiančių sodininkų bendrijų įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja LR CK ir šiam Įstatymui. Minėto įstatymo 31 str. 2 d. numato, kad bendrijų įstatus prieštaraujančius LR CK ir šiam Įstatymui, turi pakeisti pirmasis po šio įstatymo įsigaliojimo sušauktas organas, turintis teisę keisti įstatus. Nurodė, kad iš pateiktų bendrijos tipinių įstatų matyti, kad jie, taip kaip reikalavo įstatymas nebuvo pakeisti, todėl nagrinėjant šalių ginčą teismas rėmėsi įstatymu ir bendrijos įstatais tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymui. Įstatymo 14 str. numato, jog bendrijos organais yra jos narių susirinkimas ir vienasmenis organas arba tik bendrijos pirmininkas, arba kolegialus organas tik bendrijos valdyba. Kadangi 2004-10-16 susirinkime buvo vėl išrinkta bendrijos valdyba, tai teismas pripažino, jog bendrijos valdymo organu buvo valdyba, o ne bendrijos pirmininkas. Nors susirinkimo darbotvarkės 4 klausimas skelbė apie naujo valdybos pirmininko ar valdybos rinkimus, tačiau susirinkimo protokole dėl priimto nutarimo nurodyta, kad išrenkama bendrijos valdyba, o jos pirmininku išrenkamas ieškovas. Todėl remiantis Įstatymu laikytina, jog bendrijos nariai rinko kolegialų valdymo organą ir po to jo vadovą valdybos pirmininką. Toks susirinkimo sprendimas atitiko ir Įstatymo 17 str. 3 d. nuostatas, teigiančias, kad bendrijos valdybai vadovauja jos pirmininkas, kurį renka bendrijos narių susirinkimas. Todėl teismas pripažino, kad Bendrijos narių 2004-10-16 pakartotiniame susirinkime šios pareigos vėl buvo patikėtos ieškovui, tačiau tik kaip vienam iš bendrijos valdybos narių. Teismas nurodė, kad juridinio asmens valdymo organo vadovo, o šioje byloje tokiu laikytinas ieškovas, dirbančio pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir juridinį asmenį sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurie atsiranda pavedimo sutarties pagrindu. Juridinio asmens valdymo organo vadovą renka bendrijos narių susirinkimas (Įstatymo 17 str. 3 d.). Šio įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta absoliuti bendrijos narių susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą valdybos vadovą, bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra valdybos vadovo kaltė ar ne. Kai narių susirinkimas įgyvendina šią teisę, pasibaigia ir su valdybos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., tai iš LR DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, taikomas LR DK 124 str. 1 p. Teismas pripažino, kad įforminant ieškovo – valdymo organo vadovo – atleidimą iš pareigų, turi būti nurodytas LR Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. ir LR DK 124 str. 1 p., o ne LR DK 136 str. 1 d. 3 p. Teismas laikė, kad ginčo atveju taikytina LR DK 140 str. 2 d. nuostata, nes pagal šią teisės normą išeitinė išmoka mokama nutraukus darbo sutartį ne tik LR DK dvylikto skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodytais, bet ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės. Teismas konstatavo, kad nėra ieškovo kaltės įrodymų, turėjusių įtakos jo atleidimui iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų, ir dėl to taikė LR DK 140 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Teismas konstatavo, kad LR DK 297 str. 4 d. taikytina tik tais atvejais, kai šalių santykiams taikomos tik LR DK, o netaikomos kitų įstatymo nuostatos, todėl ši DK norma neturi būti taikoma ginčo šalims. Teismas konstatavo, kad LR DK 131 str. 1 d. nustatytas draudimas nutraukti darbo sutartį ieškovo nedarbingumo laikotarpiu netaikytinas bendrijos valdybos pirmininkui, nes jis apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrijos organo teisę atšaukti pirmininką iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrijos ir jos narių interesus. Nurodė, kad bendrijos valdybos pirmininko laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti valdybos vadovą iš pareigų, nes reikalavimo laikytis LR DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrijos valdybos pirmininko absoliutumui, todėl, atleidžiant bendrijos valdybos pirmininką iš pareigų, LR DK 130 str. ir (arba) 131 str. 1 d. 1 p. netaikytini. Teismas pripažino, kad papildomo klausimo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę nedaro jo negaliojančiu ir neturi esminės įtakos ieškovo atšaukimui iš pareigų. Pažymėjo, kad priimant sprendimą susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių, ir tai šio klausimo įtraukimui suteikia legalumo, o be to atitinka ir įstatymo keliamus reikalavimus dėl bendrijos narių susirinkimo teisėtumo, numatytus Įstatymo 16 str. 10 d., kuomet visais atvejais bendrijos narių susirinkimas laikomas įvykusių, jeigu jame dalyvavo ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. O vien aplinkybė, susijusi su procedūriniu pažeidimu, nedaro susirinkimo priimto sprendimo negaliojančiu. Konstatavo, kad bendrijos valdybą renkančio organo teisė atšaukti bendrijos valdybą ir jos pirmininką yra absoliuti. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo pripažinti bendrijos narių 2006-09-23 susirinkimą neįvykusių, o jo nutarimus negaliojančiais, o tuo pačių ir jo atleidimą iš pareigų neteisėtu. Teismas nurodė, kad ieškovas baigiamosiose kalbose prašė teismo priimti atskirąsias teismo nutartis dėl jo įžeidimo, šmeižimo ir dokumentų klastojimo. Įstatymas suteikia teismui teisę priimti tokias nutartis, tačiau tik tuomet kai yra nustatomi akivaizdūs teisės pažeidimai ir asmenys juos padarę. Šioje byloje tokių teisės pažeidimų teismas nenustatė. Nurodė, kad teismas įgyvendindamas teisingumą gali priimti atskirąją nutartį, tačiau tik tuomet, kai teisėtumo pažeidimas yra siejamas tik su viešojo intereso apsauga. Atskirąją nutartį teismas priima savo iniciatyva, o byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirąją nutartį jų prašymu. Nurodė ieškovui, jog jis turi teise privatus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą ar į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl jo manymu padarytų nusikalstamų veikų. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl bendrijos narių neeilinio 2006-07-29 pakartotinio susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kadangi toks prašymas buvo pareikštas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 141str.). Nurodė, kad ieškovas norėdamas pakeisti ieškinio dalyką, privalėjo teismui pateikti rašytinį pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (LR CPK 111str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. Ž. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pripažinti 2006-09-23 sodininkų bendrijos „Rūta“ visuotinį narių susirinkimą negaliojančiu, susirinkimo protokole surašytus teiginius, pažeidžiančius LR įstatymus, priimtus nutarimus negaliojančiais. Pagal LR DK 139 str. 2 d. sodininkų bendrijos „Rūta“ pirmininko A.Statkaus darbo sutartį nutraukti kaip neteisingai įformintą. Pripažinti, kad bendrija pažeidė LR DK 131str. l d. l p. ir 133str. 2 d.. Pripažinti, kad bendrija, atleisdama ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. l d. 3p. pažeidė LR DK nuostatas ir atleido neteisingai ir neteisėtai. Pagal LR CPK 299 str. priimti atskiras nutartis pagal LR BK 300 str. l d., 154 str. l d., 155str. l d.. Priteisti iš atsakovo pagal LR DK 140 str. l d. 4 p. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 1680 Lt. Kadangi dėl susidariusių aplinkybių negalės grįžti į darbą, todėl pagal LR DK 297 str. 4 d. prašo priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo nuo jo įsigaliojimo dienos. Konstatuoti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1.Nurodo, kad iki 2006-10-19 buvo nedarbingas, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2006-10-05 grįžęs iš sanatorijos sužinojo, kad 2006-09-23 įvykęs susirinkimas, kad dalyvių buvo nedaug ir kad jį išmetė iš pirmininko pareigų. LR DK 131str. l p., 133 str. 2 d. numatyta, kad darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems, darbo vieta ir pareigos paliekamos. Pagal TDO Konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“ 6str. laikinas nebuvimas darbe dėl ligos ar traumas negali būti teisėta atleidimo iš darbo priežastimi. Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus LR DK 136 str. l d. numatytus atvejus. Draudimas laikino nedarbingumo ar atostogų metu įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą yra nustatytas, siekiant apsaugoti darbuotoją nuo psichologinių traumų. Todėl neteisėtu reikėtų laikyti net tokį įspėjimą, padarytą minėtais laikotarpiais, kai jame nurodoma, jog įspėjimo terminas bus pradėtas skaičiuoti pasibaigus laikino nedarbingumo ar atostogų laiku.

Todėl 2006-09-23 sodininkų bendrijos „Rūta“ visuotinis neeilinis, paprastas, o ne pakartotinis susirinkimas (nes pakeista darbotvarkė) iš viso negalėjo įvykti. Ieškovą atleidus iš pareigų bei darbo jam nesant, buvo pažeista LR Konstitucija, taip pat pažeistos žmogaus teisės.

2.Nurodo, kad 2006-09-23 įvyko sodininkų bendrijos „Rūta“ neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo šiurkščiai pažeisti LR įstatymai. Sodininkų bendrijos „Rūta“ neeilinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo sąrašas suklastotas, kai kur įrašytos pavardės du kartus. Kai kurių suklastoti parašai (reiškia nebuvo susirinkime), kai kurie dalyvavo nebūdami bendrijos nariais ir neturėdami įgaliojimų, kaip to reikalauja LR Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 9 d.,13 d. Įstatymo 16 str. 9 d. nurodyta, kad narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Sekretoriaus parašo nėra. Apie suklastotus parašus ir kas nėra bendrijos narys rašė 2007-03-08 apeliaciniame skunde, išvardino pavardėmis. Deja, teisėjas J.Stubrys nekreipė į tai dėmesio. Tai atitinka LR BK 300 str. 1 d.

3.Nurodo, kad kvorumo nebuvo ir susirinkimas, jo priimti nutarimai yra negaliojantys (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 10 d.). Susirinkime pristatyta dienotvarkė nepatvirtinta susirinkime dalyvavusių narių, nors ji pakeista palyginus su anksčiau neįvykusio susirinkimo darbotvarke. Dienotvarkėje atsirado 4 punktas „sodininkų bendrijos „Rūta“ valdybos narių rinkimai“, nors anksčiau tokio klausimo nebuvo.

4. Nurodo, kad susirinkime nebuvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija, ko pasekoje buvo pažeista rinkimų procedūra. Balsų dauguma nuspręsta patikrinti elektros skaitiklius ir iškelti į pastato pusę. Kadangi buvo pasiūlyta daug terminų, nutarta šį klausimą dėl termino įpareigoti spręsti sodų valdybai. Tai įstatymo 15 str. 3 d. pažeidimas.

5. Nurodo, kad valdybos nariai A. M., B. Š., E. S. pareiškė, kad atsistatydina, tačiau E. S. susirinkime nebuvo. Revizijos komisijos nario A. T. susirinkime pasakyta kalba - melas ir šmeižtas.

6. Nurodo, kad LR Sodininkų bendrijų įstatymo 17str. l d. nustatyta, kad bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, o įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas. 2006-09-23 susirinkimo protokole nėra atžymėta, kuriam laikotarpiui išrinkta valdyba ir pirmininkas. Valdybos narys J. N. 2006-09-25 sudarė darbo sutartį su A.Statkumi 3 metams. Susirinkimai paprastai vyksta gegužės mėnesiais, taigi darbo sutartis sudaryta trim su pusę metų. Pagal LR DK 139 str. 2 d. tokia darbo sutartis turi būti nutraukiama.

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina įstatymo 16 str. 5 d. reikalavimus. Sodininkų bendrijoje „Rūta“ finansiniai (ne kalendoriniai) metai baigdavosi gegužės mėn. 1 d., po to įvykdavo visuotinis narių susirinkimas. Taip vykdavo seniai.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino apie valdymo organo vadovo atleidimą iš darbo (Įstatymo 15 str. l d. 2p.) „iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra – valdyba iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos reglamentą“. Nėra nei žodžio apie valdybos pirmininko atšaukimą, nes įstatymo 17 str. 3 d. numato, kad bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. 2004-10-16 ieškovo sušauktame susirinkime valdyba buvo sušaukta, nes kai kurie valdybos nariai buvo padarę įstatymų pažeidimų, o vienas buvo ne bendrijos narys. Su pirmininku yra sudaryta darbo sutartis pagal LR DK 109 str. 3 d., reiškia galioja darbo kodekso nuostatos.

9.Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina LR DK 124 str. l d. nuostatas lygindamas su įstatymo 15 str. l d. 2p. LR DK 124 str. l d. nustato, kad darbo sutarties nutraukimas, apibūdina vieną iš darbo sutarties pasibaigimo būdų, kai sutartis pasibaigia dėl valinių darbo sutarties šalių arba įgaliotų valstybės organų ar pareigūnų veiksmų. Darbo sutarties nutraukimo pagrindo nereikia painioti su atleidimo iš darbo priežastimi. Atleidimas iš darbo yra darbo pasibaigimo padarinys. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie ieškovui duotas užduotis ir jų neįvykdymą. Tą pripažino ir teismas. Taiga nėra LR DK 234 str. pažeidimo. Todėl sodininkų bendrija „Rūta“ pažeidė LR įstatymus, atleisdama ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. l d. 3 p. nuo 2006-10-19.

10.Nurodo, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teises normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas net nesugebėjo įvertinti sodininkų bendrijos „Rūta“ 2006-09-23 dalyvavusių narių sąrašo, nors ieškovas aiškiai nurodęs klastojimo atvejus, t.y. 2006-09-23 susirinkimo protokole A. T. šmeižtą, A. T. šmeižtą teismo posėdžio metu (vandens bokšto pastatymas). Pagal LR CPK 329 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas pažeidė ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, o pagal LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. sprendimas yra be motyvų.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nekonstatuoja (LR CPK 320 str. 1d.).

Dėl ieškovo atleidimo iš pareigų teisėtumo

Šalių ginčas kilo dėl sodininkų bendrijos valdybos pirmininko atleidimo iš pareigų teisėtumo, todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus sodininkų bendrijos valdybos pirmininko teisinio statuso klausimas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio veiklą nuo 2004-01-07 reglamentuoja LR Sodininkų bendrijų įstatymas. Bendrijos organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 14 str. 1 d.). Bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos valdymo organas. Kadangi 2004-10-16 susirinkime buvo vėl išrinkta bendrijos valdyba ( II tomas b.l. 124-127), todėl bendrijos valdymo organu laikytinas kolegialus organas- bendrijos valdyba, o ne bendrijos pirmininkas. Kadangi ieškovas P. Ž. 2004-10-16 susirinkime buvo išrinktas į bendrijos valdybos sudėtį, o susirinkimo protokole dėl priimto nutarimo nurodyta, kad bendrijos valdybos pirmininku išrenkamas ieškovas, todėl toks kolegialaus valdymo organo vadovo išrinkimas atitinka LR Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 3 d. nuostatas. Kadangi, tiek darbo sutartis sudaryta su įmonės vadovu, tiek šiuo konkrečiu atveju, sudaryta darbo sutartis su bendrijos valdybos pirmininku, pagal prasmę ir sutarties sąlygas yra iš esmės tapačios, todėl ir ieškovo, kaip juridinio asmens valdymo organo vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl LR DK yra nustatytos išimtys su bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Viena iš nurodytų išimčių yra ta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne LR DK, bet, nagrinėjamu atveju LR CK ir LR Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytais pagrindais ( LR DK 124 str. 1 punktas, LR Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 2 p.). Bendrijos valdybos pirmininką renkančio ir atšaukiančio organo, nagrinėjamu atveju bendrijos narių susirinkimo, teisė atšaukti jo išrinktą bendrijos valdybos pirmininką nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas, byla Nr. 3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Bendrijos ir jos valdybos pirmininko darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrijos valdybos pirmininko teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001; V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt.). Esant panašioms bylų aplinkybėms, šiais kasacinio teismo išaiškinimas turi vadovautis teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su bendrovės vadovo, nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijos valdybos pirmininko, teisiniu statusu. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas, vadovaujantis pirmiau nurodytomis taisyklėmis dėl bendrovės vadovo specifinio teisinio statuso, kurias suformavo kasacinis teismas. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ieškovo atleidimą iš pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu. Nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrijos valdybos pirmininkui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrijos vardu, sukurti bendrijai teises ir pareigas, tam tikra apimti disponuoti bendrijos turtu. Teisėjų kolegija nurodo, kad šio kolegialaus bendrijos valdymo organo pirmininko reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrijos organo – bendrijos narių susirinkimo, teisę atšaukti bendrijos valdybos pirmininką iš pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR DK 131 str. 1 d. nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrijos valdybos pirmininkui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrijos organo teisę atšaukti valdybos pirmininką iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrijos ir jos narių interesus. Tai paneigtų bendrijos ir jos valdybos pirmininko atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti apeliantas kaip bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos valdybos pirmininko laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti bendrijos valdybos pirmininką iš pareigų, nes reikalavimo laikytis LR DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrijos valdybos pirmininką absoliutumui. Dėl to, atleidžiant ieškovą iš pareigų, LR DK 130 str. ir (arba) 131 str. 1 d. 1 p. netaikytini. Esant ginčui dėl bendrijos valdybos pirmininko neteisėto atšaukimo iš pareigų, teisme turi būti patikrinta, ar nepažeistos LR Sodininkų bendrijų įstatyme reglamentuotos atleidimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Vitės valdos“, byla Nr. 3K-3-397/2007).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo atleidimu iš pareigų. Byloje nustatyta, jog 2006-09-23 įvyko Sodo bendrijos „Rūta“ pakartotinis narių susirinkimas pagal ankstesnių neeilinių neįvykusių susirinkimų darbotvarkę (II tomas b.l.23), tačiau susirinkimo dalyviai patvirtino ir ketvirtą darbotvarkės klausimus, t.y. įtraukė į susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl bendrijos valdybos narių išrinkimo (I tomas b.l. 44-46). Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos valdybos posėdžiai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 17 str. 4 d.). Kadangi iki 2006-09-23 bendrijos narių susirinkimo bendrijos valdyboje buvo tie patys septyni nariai (I tomas, b.l. 22), tačiau susirinkimo momentu apie savo atsistatydinimą iš valdybos narių pareiškė keturi nariai ( I tomas, b.l. 18-21), todėl teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos narių susirinkimas privalėjo spręsti naujo valdymo organo išrinkimo klausimą, nes tiek teisiškai, tiek faktiškai iš vis neliko bendrijos valdymo organo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-09-23 bendrijos narių susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių (I tomas b.l. 47-53, 131-135), o tai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl bendrijos narių susirinkimo teisėtumo, numatytus LR Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 10 d., kuomet visais atvejais bendrijos narių susirinkimas laikomas įvykusių, jeigu jame dalyvavo ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo atleidimo procedūra nepažeista, o papildomo klausimo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę nedaro jo negaliojančiu ir neturi esminės įtakos ieškovo atšaukimui iš pareigų.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.).Teisę pateikti įrodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys. Įrodymų pateikimas, tai faktinis įrodymų perdavimas teismui. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog 2006-09-23 įvykusio susirinkimo dalyvių sąrašas yra suklastotas ir tai atitinka LR BK 300 str. numatytos veikos sudėtį, nurodo taip pat ir kitus bendrijos narių susirinkimo procedūrinius pažeidimus, tačiau nėra pateikęs jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o remiasi vien tik savo subjektyvia nuomone. Įrodymai yra tiriami nagrinėjant bylą iš esmės. Paskutinis įrodinėjimo etapas yra įrodymų vertinimas, kuomet vertinami surinkti ir ištirti įrodymai. Nuo to, ar teismas tinkamai įvertina surinktus ir ištirtus įrodymus, priklauso ir teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Kadangi pirmosios instancijos teismui ieškovas nepateikė įrodymų, susijusių su parašų klastojimu, nepateikė ir įrodymų, susijusių su balsų skaičiavimo komisijos išrinkimu ar neišrinkimu, todėl šiose dalyse apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl atskirųjų nutarčių priėmimo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad atskiroji nutartis, tai teismo reagavimo į nagrinėjant civilinę bylą išaiškintus teisėtumo pažeidimus ir esminius valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, kitų organizacijų, valstybės ar savivaldybių tarnautojų darbo trūkumus procesinė priemonė. Tačiau teismo iniciatyva ir aktyvumas atkreipiant dėmesį į teisėtumo pažeidimus gali būti siejami tik su viešojo intereso apsaugos užtikrinimu. Kadangi pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija, jis neturi atskirosiomis nutartimis reaguoti į neesminius, neturinčius ypatingos visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba pažeidimus, susijusius, kaip nagrinėjamu atveju, tik su akivaizdžiai privačiais santykiais.

Dėl naujų reikalavimų pateikimo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 str.), todėl dėl ieškovo iškeltų naujų reikalavimų pripažinti A.Statkaus darbo sutartį neteisingai įforminta ir ją nutraukti nepasisako ir jų nenagrinėja.

Dėl išeitinės išmokos priteisimo

Apeliantas, remdamasis LR DK 140 str. 1 d. 4 p. prašo priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t.y. 1680 Lt.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuota, jog su ieškovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama pagal LR DK 124 str. 1 d. 1 p. Kadangi LR DK 140 str. 1 d. taikoma tik tais atvejais, kuomet darbo santykiai tarp šalių pasibaigia tik LR DK 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p. nustatytais atvejais, todėl išeitinė išmoka ieškovui turi būti išmokėta, remiantis LR DK 140 str. 2 d., kuris numato dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Kadangi konstatuota, jog atsakovas ieškovą atleido teisėtai, tik rėmėsi netinkama LR DK norma, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš ieškovo valstybei priteistinos 2,36 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. Ž. valstybei 2,36 Lt (du litus, 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Liudvika TupienėRegina Agota Gutauskienė