Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-09-13 · Civilinė byla Nr. 2S-2174-264/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
2S-2174-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
I. U.
Ieškovas
G. U.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2174-264/2012Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-528-192/2012 pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovei I. U., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti jo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką; įpareigoti atsakovę kas mėnesį pateikti ieškovui raštišką informaciją elektroniniu paštu apie kiekvieną mėnesį panaudotas dukters išlaikymui jo pervestas lėšas; įpareigoti atsakovę, ieškovui nesant Lietuvoje, sudaryti sąlygas šalių dukrai 1 kartą per mėnesį bendrauti su artimais giminaičiais – ieškovo seserimi ir motina. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su dukra G. tvarką tuo metu, kai jis bus Lietuvoje, tokiu būdu užtikrinant jo galimybes realiai pasimatyti ir bendrauti su dukra konkrečiomis dienomis: 2012 m. rugpjūčio 27 d. nuo 12.00 iki 13.30 valandos; 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuo 10.00 iki 12.30 valandos; 2012 m. rugpjūčio 29 d. nuo 10.00 iki 14.00 valandos; 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuo 10.00 iki 13.00 valandos; 2012 m. spalio 21, 22, 23, 24 d. nuo 14.00 iki 18 valandos; 2012 m. gruodžio 24, 25, 26, 27, 28, 29 d. nuo 14.00 iki 19.00 valandos. Tėvas nori bendrauti su dukra atsakovei I. U. nedalyvaujant. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę 2012 m. rugpjūčio mėnesio 27, 28, 29, 31 dienomis VŠĮ Šeimos santykių instituto specialistų paskirtu laiku, ieškovui informavus atsakovę apie šį laiką prieš 2 dienas SMS žinute, pristatyti dukrą G. į VŠĮ Šeimos santykių institutą. Prašyme nurodė, kad atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su dukra, neleidžia jos matyti, formuoja apie ieškovą blogą dukros nuomonę. Ieškovo ir dukters susitikimų pradžioje turėtų dalyvauti psichologas, kad atkurti buvusius dukros ir tėvo emocinius santykius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-528-192/2012 ir nustatė tėvo G. U. laikiną bendravimo su dukra G. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką užtikrinant jo galimybes realiai pasimatyti ir bendrauti su dukra šiomis dienomis: 2012 m. rugpjūčio 27 d. nuo 12.00 iki 13.30 valandos; 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuo 10.00 iki 12.30 valandos; 2012 m. rugpjūčio 29 d. nuo 10.00 iki 14.00 valandos; 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuo 10.00 iki 13.00 valandos; 2012 m. spalio 21, 22, 23, 24 d. nuo 14.00 val. iki 18 valandos; 2012 m. gruodžio 24, 25, 26, 27, 28, 29 d. nuo 14.00 iki 19.00 valandos; tėvas bendrauja su dukra atsakovei I. U. nedalyvaujant; įpareigojo atsakovę 2012 m. rugpjūčio 27, 28, 29, 31 d. VŠĮ Šeimos santykių instituto specialistų paskirtu, ir tarp ieškovo ir atsakovės suderintu laiku, užtikrinti galimybę dukrai G. U. atvykti į VŠĮ Šeimos santykių institutą (Zamenhofo g. 9 / Kurpių g. 10, LT 44287 Kaunas). Teismas nurodė, kad nesant duomenų, kad vaiko susitikimas su tėvu pakenks vaiko interesams, yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą. Tėvų santykių su vaikais atkūrimui reikia ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų, tiek motinos, tiek tėvo, pastangų, todėl įvertinęs įtemptų santykių tarp ieškovo ir atsakovės buvimą, teismas manė, kad tėvo susitikimas su vaiku motinai nedalyvaujant būtų pilnavertiškas. Teismas įvertinęs 2012-05-31 teismo posėdyje apklaustos G. U. pasisakymus apie jos nenorą bendrauti su tėvu, sprendė, kad psichologinė pagalba šiuo atveju būtų tikslinga vaiko ir tėvo santykių atkūrimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė I. U. atskiruoju skundu (b. l. 25-26) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantės manymu, teismas, priimdamas nutartį, pažeidė materialinės teisės normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesivadovavo VTAS darbuotojai ir teismui išsakyta šalių dukros G. U. nuomone, nesivadovavo LR CK 3.177, 3.178 straipsnių reikalavimais. Ieškovas šeimą paliko kai dukrai buvo du su puse metukų ir per beveik penkių metų laikotarpį jo susitikimai su dukra buvo itin epizodiški. Dukra buvo išleidžiama į pasimatymus ir tėvo bendravimui su vaiku jokių kliūčių nebuvo. Tačiau ieškovo ir dukros santykiai nebūdavo šilti. Ieškovas nebendraudavo ir neauklėdavo vaiko buvimo kartu metu, su apeliante vaiko akivaizdoje elgdavosi netinkamai, todėl dukra nepageidaudavo su juo bendrauti, kalbėti telefonu. Ieškovui bendravimas su vaiku buvo tinkamas iki apeliantės šeimoje atsirado jos draugas. Ieškovas galimai nori išsivežti vaiką į Angliją ir gauti ten išmokas už vaiką. Teismas be pagrindo nutartyje nurodė, kad nėra duomenų, jog vaiko susitikimas su tėvu pakenks vaiko interesams. Teismo posėdyje 2012-05-31 apeliantė žodžiu informavo teismą apie neteisėtą ieškovo elgesį dukros akivaizdoje apeliantės ir jos motinos atžvilgiu po teismo posėdžio 2012-04-20. 2012-05-29 dieną su pareiškimu apeliantė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui G. U. galimai įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 163 str., t.y. piktnaudžiaujant tėvo teisėmis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Teismo įpareigojimas apeliantei pristatyti dukrą į VSĮ Šeimos santykių institutą yra taip pat neteisėtas šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, kadangi mažametės dukros vedimas pas specialistus tėvo, su kuriuo ji nepageidauja bendrauti, bus prievartinis veiksmas dukros atžvilgiu. Tai tik pakenks dukrai ateityje bendraujant su savo tėvu. 2012-08-29 ieškovui atvykus paimti dukros tikslu ją pristatyti į VšĮ Šeimos santykių institutą, mažametė dukra kategoriškai atsisakė su tėvu bet kur eiti, o ieškovui į apeliantės namus atvykus su antstole, antstolė tapo liudytoja, kad dukra atsisako be mamos bet kur eiti iš namų. Apeliantė prašė antstolės surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Antstolei įtikinus ieškovą, kad jis privalo paisyti mažamečio vaiko norų ir leidus mamai kartu eiti su vaiku, jie visi trys nuvyko į teismo nutartyje nurodytą VŠĮ Šeimos santykių institutą, tačiau ten jų 11.00 val. niekas nelaukė, nepriėmė ir nekonsultavo. Ieškovas žodžiu atšaukė jo ir dukros konsultacijas 2012-08-29 ir 2012-08-31. 2012-08-29 konsultacijoms dukrą ir ieškovą apeliantė vežė savo automobiliu. Automobilyje ieškovas vietoj suteiktos galimybės pabendrauti nors trumpai su savo dukra, visą kelią terorizavo ir gąsdino apeliantę dukrai girdint, kad ji jau pralaimėjusi teismus, jos skundas jau atmestas, kad apeliantė jam sumokėsianti visas jo mokėtas sąskaitas. Dukrai tai buvo labai didelė psichologinė trauma, vaikas automobilyje šaukė, kad neduos mamutės skriausti.

Atsiliepimas

Ieškovas G. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 43-46) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno m. apylinkės teismo 2007-10-03 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių bendru susitarimu nuspręsta, jog vaikas lieka gyventi su motina, o apeliantė netrukdys G. U. bendrauti su dukterimi bei dalyvauti jos auklėjime abiejų tėvų suderintu laiku. Atsakovas visą laiką vykdė teismo sprendimu nustatytas tėvo pareigas: kiekvieną mėnesį siųsdavo dukters išlaikymui nuo 600 iki 1000 Lt, nuolat domėjosi dukters G. poreikiais. Dar prieš ištuoką, nuo 2007 metų kovo mėnesio atsakovas išvyko dirbti į Angliją ir į Lietuvos Respubliką grįždavo maždaug kartą į penkias savaites. Grįžus, atsakovui kaip vaiko tėvui, visada būdavo labai svarbu pasimatyti ir pabendrauti su dukterimi. Dukra visada laukdavo šių susitikimų, norėdavo būti su tėvu. Nuo 2008 metų vasario mėnesio (kuomet atsakovė apsigyveno su savo nauju širdies draugu jo bute) situacija iš esmės pasikeitė - duktė tapo liūdna, nekalbi, pradėjo rodyti nenorą su tėvu bendrauti, tapo jautri, dažnai verkdavo. Apeliantė pradėjo daryti kliūtis atsakovui susitikti su dukterimi, netgi trukdydavo bendrauti per Skype, ieškovui paskambinus telefonu pasikalbėti su Goda, jis vaiko akivaizdoje būdavo atsakovės plūstamas, sakoma, kad jis blogas tėvas ir įžeidinėjamas necenzūrine leksika. Vaikas tokio elgesio akivaizdžiai būdavo šokiruotas ir dažnai pradėdavo verkti. Sužinojusi apie atsakovo kreipimąsi į teismą apeliantė uždraudė ieškovui bendrauti su vaiku bei nustojo teikti bet kokią informaciją apie dukterį. Dukters elgesys irgi pasikeitė - mergaitė tėvo atžvilgiu labai atšalo, atsirado nepaaiškinamas nenoras bendrauti. Atsakovas niekada nepaliko šeimos ir nepaliko dukters, sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas abiejų sutuoktinių susitarimu, tačiau skyrybos šiuo atveju nepanaikina tėvo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, atsakovas myli savo dukra, visą laiką ja rūpinosi ir rūpinasi, tačiau dėl atsakovės netinkamo elgesio, negali su savo dukra bendrauti ir matytis. Visi atsakovės kaltinimai jo dėl netinkamo elgesio teismo patalpose yra niekuo nepagrįsti, šmeižikiški ir neįrodyti. Atsakovė buvo pateikusi nepagrįstą pareiškimą ikiteisminio tyrimo organams, tačiau joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nei vienas ieškovės pareiškime nurodytas faktas nepasitvirtino. Tokia situacija įrodo, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu yra itin neigiamai nusiteikusi, blogą nuomonę formuoja ne tik dukters akivaizdoje, bet bando ieškovą apšmeižti viešai, siekdama, kad nebūtų tenkinamas ieškovo ieškinys ir ieškovas neturėtų teisės bendrauti su vaiku. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šiuo metu tėvo ir dukters santykiai yra pablogėję, nutrūkęs juos jungęs emocinis ryšys, todėl ieškovui dar kurį laiką nebendraujant su dukra, mergaitė dar labiau nuo jo nutols, todėl tolimesnė bendravimo galimybė bus dar labiau apsunkinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su dukra ar duomenų, kad tėvo bendravimas su dukra darytų jai neigiamą įtaką. Byloje taip pat nėra Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra netinkama ar kenksminga nepilnamečiam vaikui. Tai, kad šalys konfliktuoja dėl bendravimo su dukra G. bei kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, nelaikytina pagrindu, dėl kurio būtų galima riboti tėvo bendravimą su dukra, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini. Dėl konfliktinių tėvų santykių vaikas patiria nepatogumus, todėl šalys, vadovaujantis dukters interesais turėtų siekti taikaus ginčo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustačius ieškovo laikinos bendravimo tvarkos su vaiku, būtų be pagrindo ribojamos tėvo teisės bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei pažeidžiami vaiko interesai. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų dėl įpareigojimo apeliantei pristatyti dukrą į VSĮ Šeimos santykių institutą 2012 m. rugpjūčio 27, 28, 29, 31 d., kadangi šios nutarties priėmimo momentu šis klausimas jau nenagrinėtinas.

Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė