Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-98-497/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
AN2-98-497/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00018-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Cininas (pirm.)
Pažeidėjas
M. B.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-98-497/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00018-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas M. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 170 eurų dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Institucijos 2022 m. gruodžio 7 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 170 Eur bauda, dėl to, kad jis 2022 m. spalio 3 d., būdamas transporto priemonės savininku nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) numatytų reikalavimų, t. y. nenurodė pilnų asmens duomenų (dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kas 2021 m. spalio 28 d., 18.57 val., Vilniuje, vakariniame aplinkkelyje (prie pėsčiųjų tilto) naudojosi jam priklausiančia transporto priemone, ,,Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo pažeisdamas SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi M. B. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-136-1057/2023 ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu Institucijos atstovo teiginiu, jog eismo taisyklėse juostos nurodomos iš dešinės pusės, o radaras skaičiuoja savaip. Pareiškėjo teigimu, tai neatleidžia nuo prievolės tinkamai rinkti ir fiksuoti įrodymus. Institucijos atstovo teiginiai, kad radaras fiksuoja ne tik greitį, todėl tam, kad asmenys pagal duomenų apsaugos įstatymą nebūtų sekami ir filmuojami kiti, kartu važiuojantys asmenys, nutarta, kad fiksuojami valstybiniai numeriai, nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, tokiu aiškinimu yra labiau siekiama pateisinti galimybę nesurinkti tinkamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima aiškiai identifikuoti asmenį (fotografuojant vairuotoją iš priekio), nes automobilių valstybiniai numeriai taip pat priskiriami asmens duomenims, o fotografuojant iš galo taip pat fiksuojami ir šalia važiuojančių automobilių numeriai, kurie siunčiamoje nuotraukoje yra užtušuojami. Taigi galėtų būti užtušuojamas ir vairuotojo atvaizdas. Pareiškėjas pažymi, kad asmens duomenų apsauga netaikoma nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo tikslais, o toks Institucijos aiškinimas suponuotų, kad nebūtų galima vertinti jokių viešoje erdvėje surinktų įrodymų, nes į jas patenka pašalinių asmenų atvaizdas.

3.2. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo pozicija, kuria remiantis aplinkybės dėl greičio viršijimo nėra vertinamos, nes tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas. M. B. savo skunde teismui išdėstė skundo esmę ne tik apie ANK 431 straipsnio l dalyje administracinio nusižengimo padarymą, bet ir apie ANK 567, 569, 616 straipsnių pažeidimus ir išdėstė argumentus. Būtent dėl ANK 616 straipsnio 3 punkto nesilaikymo, M. B. net neturėjo galimybės nesutikti su ROIK: (duomenys neskelbtini) protokolu ar dalyvauti jo nagrinėjime, nes jis buvo vienašališkai anuliuotas iki nurodytos bylos nagrinėjimo datos, nepaisant M. B. išreikšto noro dalyvauti ROIK: (duomenys neskelbtini) žodiniame nagrinėjime, dėl to skundo nagrinėjimo ribos turėtų būti laikomos ne tik nuo ROIK: (duomenys neskelbtini) (dėl ANK 431 straipsnio pažeidimo), tačiau nuo protokolo ROIK: (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų laikomasi visų ankščiau išdėstytų ANK nuostatų, protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) (dėl ANK 431 straipsnio pažeidimo) galėjo būti ir nesurašytas. Teismas nevertino esminio fakto būtent dėl kokių priežasčių buvo surašytas ROIK: (duomenys neskelbtini) protokolas, kas ir buvo M. B. skundo esmė. Šį faktą M. B. pakartotinai išdėstė savo atsiliepime. Toks teismo vertinimas apriboja M. B. teisę į gynybą, nes apskųsti ROIK: (duomenys neskelbtini) galimybės nebuvo dėl to, kad pareigūnė ignoravo M. B. prašymą dalyvauti žodiniame nagrinėjime ir anuliavo protokolą iki nustatytos bylos nagrinėjimo datos, o teismas neįtraukia šio fakto į teikiamo skundo ribas.

3.3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apylinkės teismas situaciją vertino paviršutiniškai ir nesivadovavo jau suformuota teismų praktika tokioje pačioje byloje, kurioje keliamas klausimas ne dėl SEAKĮ 20 straipsnyje nustatyto reikalavimo nevykdymo, o dėl laiko, per kurį traukiamas atsakomybėn asmuo objektyviai šios prievolės įvykdyti negali (LVAT nutartis byloje Nr. N-575-430-12). Apylinkės teismas vadovavosi bendrąją praktika dėl prievolės laikyti SEAKĮ reikalavimų, kurių pareiškėjas neginčija.

3.4. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, kad M. B. argumentai laikomi jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės, o jo nurodomi du asmenys siekiu apsunkinti Institucijos darbą. Pabrėžia, kad laikytis ANK įtvirtintų nuostatų, renkant ir vertinant įrodymus bei traukiant atsakomybėn asmenį yra Institucijos pareiga bei prievolė, o ne pasirinkimo teisė. Reikalavimas laikytis ANK nuostatų negali būti traktuojamas, kaip Institucijos darbo apsunkinimas. Šiuo atveju Institucija nesigilino į pateiktus duomenis, neapklausė M. B. brolio, ar jis tuo metu vairavo automobilį, nors turėjo tam visas galimybes ir visus duomenis, kuriuos pateikė M. B., nesistengė objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybių ir nevykdė prievolės pagal ANK 567 straipsnį visapusiškai ir objektyviai ištirto bylos aplinkybes. M. B. aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, teikė paaiškinimus į bylą, iniciavo žodinį bylos nagrinėjimą ir jame dalyvavo, atsakė bei uždavinėjo klausimus, siekiant kuo objektyviau išnagrinėti aplinkybes, teikė duomenis apie asmenis, kas tuo metu galėjo valdyti automobilį, dėl to teismo daroma išvada, kad M. B. siekia išvengti administracinės atsakomybės, nėra teisinga ir pagrįsta.

3.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė įstatymo normas bei teismų praktiką, neįsigilino į bylos medžiagą, net neaptarė akcentuojamų argumentų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į skundą Institucijos atstovas nurodo, kad skundo tenkinti nėra pagrindo.

4.1. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas: duomenis apie asmenį ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose pabrėžė, kad ši formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-10-1073-2021).

4.2. M. B. žodinio bylos nagrinėjimo metu informavo, kad nurodytu laiku automobilį galėjo vairuoti keli asmenys, o tai negali būti vertinama kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021)

4.3. Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. ginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta transporto priemonės savininko (valdytojo) administracinė atsakomybė už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

8. Remiantis bylos duomenimis pareiškėjui priklausantis automobilis VOLVO XC60 2021 m. spalio 28 d. 18.57 val. užfiksuotas Vakariniame aplinkkelyje, važiavęs 114 km/h greičiu ir taip viršijęs leistiną 90km/h greitį (b. l. 7-9). Nors M. B. kėlė versiją, kad greičio matuoklis galėjo užfiksuoti ne jo automobilį, nes nuotraukoje greičio fiksavimas nurodomas pirmoje juostoje, tačiau tai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Remiantis byloje esančiu pareiškėjo susirašinėjimu su policijos atstove, ši nurodė, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas teisingai, transporto priemonė užfiksuota trečioje juostoje (b. l. 13). Apklaustas teisme Institucijos atstovas paaiškino, kad greičio matuoklis stovi per vidurį ir eismo juostas skaičiuoja, ne nuo dešinės pusės, kaip numato Kelių eismo taisyklės, o nuo savo artimos juostos. Tai, kad būtent trečioje juostoje (skaičiuojant jas nuo dešinės) važiavęs automobilis viršijo greitį patvirtina ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas pažeidimas. Nuotraukose matomos dvi transporto priemonės, pareiškėjo – važiuojanti trečia juosta ir kitas automobilis – antroje juostoje (skaičiuojant juostas nuo dešinės pusės). Pirmąja juosta apskritai nevažiuoja joks automobilis, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad greitį galėjo viršyti kitas automobilis važiavęs pirmąja juosta. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nėra jokių abejonių dėl M. B. priklausančiu automobiliu padaryto pažeidimo fakto, todėl M. B., turėjo pareigą nurodyti kas administracinio nusižengimo metu vairavo jam priklausantį automobilį.

9. M. B. nurodė, kad nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo jis arba brolis, tiksliai nurodyti negalintis, nes nepamena. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad tokie M. B. paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies pareigos atlikimu. Pareiškėjas itin akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-430-12, teigdamas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo šioje nutartyje suformuota praktika, jog asmuo praėjus ilgam laiko tarpui, gali neatsiminti kas vairavo jo automobilį. Visų pirma, ši nutartis nelaikytina precedentu, nes minėtos ir šios bylos aplinkybės nėra identiškos ar labai panašios. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo akcentuojamoje byloje, asmuo nurodė, kad tą pačią dieną pro vietą, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimas, automobilis važiavo daug kartų, jį vairavo trys asmenys, todėl teismai sprendė, kad nuo įvykio praėjus keliems mėnesiams, asmuo gali realiai neatsiminti, kas konkrečiai būtent tą minutę naudojosi automobiliu. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo automobilis tą pačią dieną būtų buvęs vairuojamas skirtingų asmenų ar automobilis pro tą pačią vietą būtų važiavęs kelis kartus.

10. Dar svarbiau yra tai, kad minėta nutartis priimta prieš beveik 11 metų ir nuo to laiko teismų praktika keitėsi. Ją ėmė formuoti ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Remiantis aktualia teismų praktika, kelių asmenų nurodymas, administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nešalina. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).

11. Kasacinis teismas aukščiau cituotoje nutartyje Nr. 2AT-10-1073/2021, (kurios bylos aplinkybės susijusios su duomenų pateikimu apie vairavusį asmenį yra iš esmės identiškos šiuo metu nagrinėjamos bylos aplinkybėms), yra išaiškinęs, kad asmens pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad automobilį pažeidimo padarymo metu galėjo vairuoti keli asmenys rodo asmens tyčią vengti atlikti įstatymu nustatytą pareigą tinkamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu, pagrįstai konstatavo, kad M. B., nors ir siekdamas bendradarbiauti su Institucija, tinkamai pareigos neatliko.

12. Pasisakydamas dėl pirmojo administracinio nusižengimo protokolo anuliavimo, aukštesnysis teismas pažymi, kad jokių procesinių pažeidimų šiuo atveju nepadaryta. Iš byloje esančio M. B. ir policijos atstovės susirašinėjimo matyti, kad M. B. paprašė atsiųsti geros kokybės nuotrauką. Policijos atstovei atsiuntus geros kokybės nuotrauką ir greičio matuoklio sertifikatą, 2022 m. spalio 2 d. M. B. policijos atstovei nusiuntė elektroninį laišką, be kita ko nurodydamas, kad nėra įrodymų kad transporto priemonę vairavo būtent jis, nes nuotraukoje nėra užfiksuotas vairuotojas, automobiliu naudojasi visi šeimos nariai, kas būtent vairavo automobilį jis nurodyti negalintis, nes objektyviai negalintis prisiminti prieš beveik metus laiko buvusių aplinkybių (b. l. 16). Taigi, M. B. aiškiai nurodžius, kad jis nepateiks asmens, kuris jam priklausančiu automobiliu viršijo greitį, duomenų, nebuvo galima nustatyti konkretaus pažeidimą padariusio asmens, todėl ši administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ir pradėta teisena pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

13. Skunde kvestionuojamas Institucijos įrodymų rinkimo nepakankamumas, samprotavimai apie tai, kad fiksuojant pažeidimą, turi būti matomas vairuotojo atvaizdas, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu aukštesnysis teismas nepasisako.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Cininas