Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-518-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-08
Bylos Nr.
1A-20-518-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Audrone Kartaniene
Kaltinamasis
I. Ž.
Nukentėjusysis
D. P.
Pranešejas L. ŽukauskasTeiseja D. Mickeviciene
Baudžiamoji byla Nr. 1A-20/2008
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2008 m. vasario 08 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš teiseju Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešejo ), Audrones Kartanienes, Daivos Pranytes - Zalieckienes,

sekretoriaujant Agnei Lauruševiciutei,dalyvaujant prokurorei Teresei Harnikienei,išteisintajam I. Ž.,jo gynejai adv. Indrei Panavaitei,nukentejusiosios D. P. atstovei adv. Jolantai Bagdonienei,UAB „BTA draudimas“ igaliotajam atstovui Antanui Bimbiriui,ekspertams I. Granskui, V. Mituneviciui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 10 08 nuosprendžio, kuriuo I. Ž. išteisintas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., požymiu.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

I. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2005 10 10, apie 8.03 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausanti automobili Lancia Dedra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus gt., nuo Gedimino pr. link Tilto gt., buvo neatidus ir neatsargus, pastebejes kliuti, nesuletino važiavimo greicio ir nesustabde vairuojamo automobilio, prieš apvažiuodamas kliuti ir keisdamas važiavimo krypti, neisitikino, kad tai daryti saugu, nedave kelio iš kaires puses paskui ji didesniu greiciu važiuojanciam automobiliui Mercedes Benz 311, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties Vilniaus gt. 11 numeriu pažymetu pastatu su juo susidure. Po susidurimo automobilis Mercedes Benz 311, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) prarado važiavimo stabiluma, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiaves ant šaligatvio atsitrenke i akmens muro atramine siena.

Taip pat I. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobili Lancia Dedra, savo veiksmais pažeide keliu eismo taisykliu 145, 148, 173 p. reikalavimus, tai nuleme eismo ivykio kilima ir automobilyje Mercedes Benz 311, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiems keleiviams G. D. sunkiai sutrikde sveikata, L. A., T. A., D. P. ir L. P. nesunkiai sutrikde sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 10 08 nuosprendžiu I. Ž. buvo išteisintas, nepadarius veikos, numatytos LR BK 281 str. 3 d.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras skundžia apylinkes teismo nuosprendi, prašo ji panaikinti ir I. Ž. atžvilgiu priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi, ji pripažistant kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Nukentejusiojo G. D. pareikšta civilini ieškini tenkinti dalyje ir iš I. Ž. priteisti 6 172,51 Lt turtinei ir 30 000 neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusios D. P. pareikšta civilini ieškini tenkinti iš dalies ir iš I. Ž. priteisti 106,54 Lt turtinei ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusiuju L. A. ir T. A. pareikšta civilini ieškini tenkinti iš dalies ir iš I. Ž. priteisti 371,09 Lt turtinei ir po 15 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusios L. P. pareikšta civilini ieškini tenkinti iš dalies ir iš I. Ž. priteisti 218 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad apylinkes teismo nuosprendyje išdestytos išvados del I. Ž. veiksmuose nebuvimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d. požymiu, yra nepagristos, prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems irodymams bei nustatytoms faktinems aplinkybems.

Teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, vadovavosi nukentejusiuju G. D., D. P., liudytoju R. Š., J. Š. parodymais ir padare išvada, kad 2005 10 10 eismo ivykis kilo del automobilio Mercedes Benz 311 vairuotojo veiksmu, o išvada pagrinde pasiremes atlikto imones „Impulsana“ 2007 07 16 autotechninio tyrimo rezultatais, kurie yra prieštaringi , neatitinka surinktu objektyviu duomenu ir nustatytu faktiniu aplinkybiu.

Pažymetina, kad teismas, vertindamas ir akcentuodamas nukentejusiojo G. D. parodymus del mikroautobuso važiavimo kelio viduriu, ju visiškai nesugretino su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis – pirmiausiai su 2005 10 10 eismo ivykio plano duomenimis, kuriame nurodyta, kad po transporto priemoniu susidurimo ant kelio važiojamosios dalies išliko stiklo šukes, kuriu išsidestymas yra eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Žaliojo Tilto. Prokuroro nuomone, tai rodo, kad teismas nevisapusiškai ivertino nukentejusiojo parodymus, jeigu mikroautobusas butu važiaves priešpriešine eismo juosta, tai tokiu atveju ant kelio išlike duomenys (stiklo šukes) turejo buti išlike butent priešpriešineje eismo juostoje, juolab žinant, kad kontaktas tarp automobiliu buvo slystantis. Be to, teismas netinkamai ivertino G. D. parodymus dalyje ir del stabdymo pedsaku priklausomybes automobilio Mercedes Benz 311. Pagal teisme duotus parodymus nukentejusysis patvirtino ta aplinkybe, kad prieš susidurima automobilis Mercedes Benz jau buvo visiškai persirikiaves i priešpriešine eismo juosta ir nepajuto mikroautobuso stabdymo. Esant tokiems prieštaringiems duomenims, teismas šiuos parodymus ivertino automobilio Lancia Dedra vairuotojo naudai ir padare nepagrista išvada del eismo ivykio kilimo priežasties. Taipogi, atkreiptinas demesys i tai, kad nukentejusioji L. A. , kuri automobilio salone sedejo iš kaires puses arciau vidurio bei mate aplinka, teisme patvirtino, kad kliutis automobilio Mercedes Benz vairuotojui atsirado netiketai, nespejus jam objektyviai laiku reaguoti i kliuti.

Prokuroras nurodo, kad teismas, vertindamas liudytojos J. Š. parodymus, nepagristai padare išvada, jog vairuotojas R. Š. automobili vairavo nesaugiai ir nesilaike saugaus atstumo. Prokuroras teigia, kad tokia išvada prieštarauja byloje ištirtiems duomenims. Be to, teismas neivertino, jog po to, kai mikroautobusas sustojo ties Vilniaus – Lelevelio gatviu sankryža praleisti pesciuosius, mikroautobusui iki susidurimo vietos su automobiliu Lancia Dedra buvo like nuvažiuoti apie 30 metru, vairuotojas R. Š. mate ties dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto stovejusi automobili Lancia Dedra ir iš anksto emesi saugumo priemoniu del saugaus jo apvažiavimo , persirikiuodamas arciau kelio vidurio. Todel, prokuroro nuomone, darytina išvada, jog Lancia Dedra vairuotojas privalejo ivertinti susidariusia eismo situacija, nes manevro pradžios metu, šiuo atveju yra nesvarbu ar I. Ž. norejo keisti judejimo krypti, ar apsisukti, privalejo isitikinti savo judejimo saugumu ir neužkirsti kelio kitiems eismo dalyviams.

Skunde nurodoma, kad išteisinamajame nuosprendyje teismas visiškai neanalizavo ir nevertino liudytojos D. P. parodymu, kuri teisme parode, kad automobilio Lancia Dedra vairuotojas prieš eismo ivyki atlikinejo kairiojo posukio manevra nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto ir smugio metu jau buvo skersai Vilniaus gatves važiuojamosios dalies, o mikroautobusas buvo ties gatves viduriu. Tokie duomenys negincijamai patvirtina I. Ž. kalte del jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, be to, liudytojos parodymai sutampa su 2006 05 10 LTEC specialisto išvada Nr. 11-475, iš kurios matyti, jog vairuotojas I. Ž. pakeite savo važiavimo krypti didesniu nei 16 laipsniu kampu ir tuo sukliude mikroautobuso vairuotojui, kuris buvo priverstas del netiketai atsiradusios kliuties pakeisti važiavimo krypti ir greiti. Tokie I. Ž. veiksmai techniniu požiuriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu, nes pastarasis sukele eismo saugumo gresme.

Be to, teismas detaliai neanalizavo I. Ž. parodymu, kas neabejotinai jam sutrikde priimti teisinga ir pagrista nuosprendi. Ivertinus I. Ž. parodymus, duotus teisme, akivaizdu, kad jis buvusios situacijos kelyje nestebejo, budamas neatidus ir darydamas kairio posukio manevra, neisitikino ar jam yra kliutis, ar jis gali keisti judejimo krypti ir tokie jo veiksmai nebejotinai leme eismo ivyki.

Prokuroras nurodo, kad teismas nuosprendyje savo išvadas iš esmes grinde tik teisminio nagrinejimo metu gautu V.Mituneviciaus imones „Impulsana“ 2007 07 16 ekspertizes aktu MV2007 – 19, kurio išvados prieštarauja LTEC specialisto išvadai del eismo ivykio kilimo priežasties nustatymo ir kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims. Analizuojant šio ekspertizes akto išvada, matyti, kad ekspertas V.Mitunevicius automobiliu susidurima modeliavo subjektyviais samprotavimais. Eksperto išvada skaiciuojant automobiliu sugadinimo intensyvuma, pagrista analogu taikymu. Analogu taikymas, kuris nesusijes sus tiriamos bylos duomenimis, kelia abejones eksperto atliktu automobilio Mercedes Benz 311 greicio ir apgadinimu apibendrinimu ir tokie duomenys byloje negali buti laikomi irodymais. Be to, V.Mituneviciaus padaryta išvada prieštarauja :TEC išvadai ir del automobiliu susidurimo kampo modeliavimo, ko pasekoje teismas neteisingai ivertino vairuotojo R. Š. galimybe laiku pamacius atsiradusia kliuti imtis priemoniu jos išvengti. Eksperto išvada nera paremta bylos faktiniais duomenimis, nes ekspertas, atlikdamas skaiciavimus, remiasi apytiksliais eismo ivykyje dalyvavusiu automobiliu susidurimo parametru kriterijais, kuriu pagrindu buvo apskaiciuotas smuginio impulso poveikis automobiliams.

Taipogi teismas, vertindamas eksperto išvada, privalejo atsižvelgti i tai, kad eksperto padaryti paskaiciavimai viršija jo kaip eksperto kompetencijos ribas, nes jis teigia, jog automobilis Lancia Dedra letai judejo kairio posukio trajektorija, taciau visiškai neivertinti automobilio vairuotojo veiksmai, kaip jis judejo iki kairio posukio pradžios. Be to, teismas, analizuodamas ir vertindamas eksperto išvadu pagristuma ir objektyvuma, turejo jas gretinti su LTEC specialisto 2006 05 10 išvada Nr. 11-475(06) bei imtis priemoniu prieštaravimams pašalinti. Teismas nuosprendyje nenurode motyvu, kodel neanalizavo ir atmete mineta specialisto išvada.

Skunde nurodoma, jog teismas, spresdamas kaltes klausima, turejo atsižvelgti i aplinkybe, kad I. Ž., prieš pradedamas važiuoti nuo dešinio šaligatvio ir žiuredamas per šonini kaires puses veidrodeli, mate, jog nuo Gedimino pr. link jo, ties kelio skiriamaja linija, tolygiai greitedamas arteja mikroautobusas, taciau toliau buvusios situacijos kelyje visiškai nestebejo ir atlikdamas kairiojo posukio manevra buvo neatidus ir mikroautobuso vairuotojui lenkiant jo vairuojama automobili sudare neišvengiama kliuti. Todel, prokuroro manymu, I. Ž. pažeide galiojusiu KET 145, 148, 173 p. reikalavimus – prieš pradedamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo krypti, privalejo isitikinti, kad tai daryti yra saugu tiek paciam vairuotojui, tiek visiems kitiems eismo dalyviams.

Teismo posedyje prokurore ir nukentejusiosios atstove skunda praše tenkinti pilnai jame išdestytais motyvais, išteisintasis, jo atstove ir civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovas praše skunda atmesti kaip nepagrista.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del abieju autoivykio dalyviu veiksmu. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del I. Ž. išteisinimo pagrinde ne samprotavimais ir prielaidomis, o byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip irodymu šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Irodymai, kuriais teismas remesi, priimdamas nuosprendi, ivertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimu.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, siekdama patikrinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentu pagristuma, o tuo paciu ir skundžiamo nuosprendžio išvadu teisinguma, atlikusi irodymu tyrima – išklausiusi byloje dalyvaujanciu ekspertu išvadas ir papildomai del autoavarijos aplinkybiu apklaususi išteisintaji I. Ž. bei liudytoja R. Š., mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyre išteisintajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Vien tai, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip ir nekonkreciai interpretuodamas byloje surinktus irodymus, nera pagrindas teigti apie nepagrista ir neteiseta nuosprendi. Prokuroras apeliaciniame skunde kelia abejones teismo išvadomis, taciau konkreciai nenurodo kaip teismas turejo vertinti surinktus irodymus, kuriais remiantis butu padaryta išvada, jog konkrecioje keliu eismo situacijoje I. Ž. pažeide KET reikalavimus ir tai buvo priežastiniame ryšyje su autoivykio kilimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama, kad automobilio MB 311, valst.nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. Š. veiksmai prieštaravo KET reikalavimams – priartejo nesaugiu atstumu prie priekyje leciau ta pacia kryptimi važiavusio automobilio Lancia Dedra, laiku nesuletino važiavimo greicio ir atsitrenke i ji. Toks a/m MB vairuotojo R. Š. veiksmas buvo priežastiniame ryšyje su autoivykio kilimu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kurie padaryti betarpiškai ir visapusiškai ištyrus byloje surinktus irodymus – ivykio vietos apžiuros metu nustatytus duomenis, liudytoju bei nukentejusiuju parodymus, specialisto bei eksperto išvadas.

Apelianto argumentai del bylos aplinkybiu išnagrinejimo ir irodymu vertinimo nera pagristi. Skunde iš esmes akcentuojami nukentejusiuju bei liudytoju – mikroautobuso keleiviu – parodymai del ivykio mechanizmo ir automobiliu judejimo iki susidurimo, nurodant, kad iš esmes remiantis jais, pirmosios instancijos teismas padare nepagristas ir neteisingas išvadas del vairuotojo I. Ž. nekaltumo. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais negalima sutikti, kadangi skunde paminetu asmenu parodymai del automobiliu judejimo trajektoriju iki susidurimo, nera pakankamai informatyvus ir jais galima remtis tiek, kiek jie atitinka kitus byloje ištirtus irodymais, juos tarpusavyje sugretinus. Nukentejusieji G. D., L. A., D. P., liudytojai L. Š., J. J., J. Z. vienodai parode, kad mikroautobuso vairuotojas R. Š., isukes iš Gedimino prospekto i Vilniaus gatve, stabtelejo paimti keleivi, praleido pesciuosius, po ko, smarkiai didindamas greiti – maždaug iki 50-60 km/h, pradejo važiuoti i prieki ir slystamai, dešiniuoju priekiniu kampu susidure su automobiliu Lancia Dedra, vairuojamu I. Ž.. Skunde nepagristai tvirtinama, kad teismas nesivadovavo liudytojos D. P. parodymais, jog a/m lancia Dedra prieš eismo ivyki atlikinejo kairio posukio manevra ir susidurimo metu buvo atsidures skersai Vilniaus gatves važiuojamosios dalies. Lyginant D. P. parodymus su LTEC specialisto ir V. Mituneviciaus imones „Impulsana“ eksperto išvadomis, bei ivykio vietos apžiuros metu nustatytomis aplinkybemis, darytina išvada, kad šie irodymai tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja – iš tiesu, a/m Lancia Dedra vairuotojas prieš susidurima pakeite važiavimo krypti i kaire didesniu nei 16 laipsniu kampu. Taciau skunde nemotyvuojama, ar tai techniniu požiuriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoivykio kilimu, apsiribojama, tik teiginiu, jog tokie duomenys negincytinai patvirtina vairuotojo I. Ž. kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Skunde nepagristai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas I. Ž., remesi tik II „Impulsana“ eksperto išvadomis, kurios paremtos ne tik bylos medžiaga, bet ir subjektyviais eksperto samprotavimais bei duomenimis ir visiškai nesivadovavo objektyviomis LTEC specialisto išvadomis. Tiek LTEC specialisto, tiek V. Mituneviciaus imones „Impulsana‘ eksperto išvados nera viena kitai prieštaraujancios, kaip tai tvirtinama skunde, teismas nuosprendyje abi išvadas išsamiai tyre, jas palygino ir padare motyvuotas išvadas. Be to, UAB „Impulsana“ eksperto išvada nepagristai vertinama tik kaip konsultacine išvada. Ekspertize paskyre teismas nagrinejimo teisme dalyviu prašymu, klausimai buvo ekspertui buvo pateikti raštu, teismas del ekspertizes paskyrimo prieme nutarti, todel kolegija tai vertina kaip ekspertizes daryma bylos nagrinejimo teisme metu ( LR BPK 286 str. ). Ekspertas V. Mitunevicius yra itrauktas i ekspertu saraša.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del autoivykio mechanizmo ir automobiliu judejimo iki susidurimo momento pagrinde irodymu visuma, apelianto skunde nurodomos aplinkybes taip pat buvo ivertintos.

LTEC specialisto išvadoje nepakankamai pilnai buvo ištirtas avarines situacijos susidarymas, nebuvo modeliuojamas automobiliu susidurimo mechanizmas, taciau tai buvo papildomai ir išsamiai ištirta ekspertizes metu - kompiuterines programos CARAT 3.0 pagalba modeliuojant automobiliu judejima iki susidurimo ir po jo. LTEC specialisto ir II „Impulsana“ ekspertizes išvadose analogiškai nustatyta, kad autoivykio kilima techniniu požiuriu salygojo vairuotojo R. Š. veiksmai, t.y. jis, priartejes nesaugiu atstumu prie priekyje leciau ta pacia kryptimi važiavusio automobilio Lancia Dedra, laiku nesuletino važiavimo greicio, kad neatsitrenkti i ji, jei apvažiavimas nebutu saugus, del ko, pastarojo ( Lancia Dedra ) automobilio vairuotojui keiciant važiavimo krypti i kaire link važiuojamosios dalies vidurio, buvo priverstas, siekiant išvengti susidurimo su juo, taip pat staiga keisti važiavimo krypti i kaire, taciau neišvenges susidurimo su a/m Lancia Dedra, prarado važiavimo stabiluma, išvažiavo i kaire gatves puse ir atsitrenke i ten stovin2i1 akmenine siena. Papildomai LTEC išvadoje nurodyta, kad eismo ivykio kilima susidariusioje situacijoje techniniu požiuriu salygojo ir vairuotojo I. Ž. veiksmai, nes jis, važiuodamas dvipusio eismo iš dvieju eismo juostu Vilniaus gatve link Goštauto gatves važiuojamosios dalies puse, pakeite važiavimo krypti i kaire didesniu nei 16 laipsniu kampu, sukliudydamas iš paskos ta pacia kryptimi važiuojancio R. Š. vairuojamo mikroautobuso eismui ir priversdamas ši vairuotoja keisti krypti ir greiti. LR BK 281 str. 3 d. numatyta asmens, vairavusio transporto priemone ir pažeidusio keliu eismo saugumo taisykles, baudžiamoji atsakomybe, jei del to ivyko eismo ivykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, butina nustatyta, kurio vairuotojo veiksmai, prieštarave KET reikalavimams, turi buti vertinami kaip buve priežastiniame ryšyje su eismo ivykio metu kilusiomis pasekmemis. Apeliacines instancijos teisme papildomai del eismo ivykio aplinkybiu buvo apklausti vairuotojai I. Ž. ir R. Š.. Pastarasis parode, kad isukes i Vilniaus gatve iš Gedimino prospekto, sustojo, išleido keleivi ir vel pradejo važiuoti didindamas greiti. Kai pravažiavo posuki link Vyriausybes rumu, maždaug už 20 metru pastebejo stovinti kelkraštyje baltos spalvos automobili. Lancia Dedra markes automobilis pradedamas judeti, užstojo jam kelia, todel persirikiuodamas i kaire arciau skiriamosios juostos, pradejo ji lenkti, bet tuo metu lenkiamas automobilis taip pat dare apsisukimo manevra i kaire ir atsitrenke kairiuoju priekiniu kampu i jo vairuojamo mikroautobuso dešini priekini šona. Išteisintasis I. Ž. parode, kad išvažiuodamas iš Vyriausybes rumu kiemo, pasuko i dešine link Žaliojo tilto. Tuo metu mate iš Gedimino prospekto i Vilniaus gatve ivažiuojanti MB markes mikroautobusa. Pavažiaves arciau dešiniojo kelkrašcio apie 20 metru, parode kairiojo posukio signala, pradejo persirikiuoti arciau ištisines kelio ženklinimo linijos ir tuo momentu slystamai i jo vairuojamo automobilio kairiji priekini kampa atsitrenke MB markes mikroautobusas. Gatveje prie dešinio kelkrašcio sustojes nebuvo ir staigaus manevro i kaire nedare. Kolegija vairuotojo R. Š. parodymus dalyje vertina kaip prieštaraujancius kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems irodymams, kadangi susidurimo metu ne a/m Lancia Dedra atsitrenke i mikroautobusa, taciau pastarasis išsivysciusio šoninio slydimo režime atsitrenke i kairiji lengvojo a/m Lancia Dedra šona. Eismo ivykio vietos plane pažymetos juodos spalvos žymes ant asfalto, o ekspertizes akto tiriamojoje dalyje padarytos motyvuotos išvados, kad jos buvo paliktos R. Š. vairuojamo MB markes mikroautobuso padangu išsivysciusio šoninio slydimo pasekoje prieš susidurima. Šiu pedsaku pradžia yra 0,8 metro nuo dešiniojo kelkrašcio ir ji tesiasi 8,80 metro iki susidurimo vietos. Šiai išvadai neprieštarauja LTEC specialisto išvada, kad juodos žymes ant asfalto tiketinai paliktos MB markes automobilio ratu, vairuotojui staiga pasukus vaira kaires, kad išvengti susidurimo su Lancia Dedra markes automobiliu. Eismo ivykio vietos apžiuros metu ir eksperto ivertinti duomenys atitinka R. Š. parodymus, kad išlaipines keleivi Vilniaus gatveje, dar iki posukio i Vyriausybes rumu kiema, tese važiavima laikydamasis dešiniojo kelkrašcio, bet padidino greiti tiek, kad siekdamas išvengti frontalaus susidurimo su daranciu manevra kairen automobiliu Lancia Dedra, megino ji aplenkti iš kaires, del ko išsivyste ratu šoninis slydimas. Nustatytos faktines aplinkybes atitinka ir vairuotojo I. Ž. parodymus, kad jis išvažiuodamas iš Vyriausybes rumu kiemo i Vilniaus gatve, mate kaip MB markes mikroautobusas dar tik ivažiuoja iš Gedimino prospekto i Vilniaus gatve, o prieš pradedamas persirikiuoti i kaire, galiniame kaires puses veidrodelyje mikroautobuso nemate. Iš to darytina išvada, kad vairuotojas I. Ž. vykde KET 145 p. reikalavimus, kad prieš pradedamas važiuoti, prieš persirikuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo krypti, vairuotojas privalo isitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelia ( nekliudyti ) kitiems eismo dalyviams, o skundo teiginys, kad I. Ž. netiketai staiga manevravo i kaire, yra nepagristas byloje ištirtais irodymais. Taip pat nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu neatitinka skundo teiginys, kad vairuotojas I. Ž. prieš persirikuodamas i kaire, per šoninio vaizdo veidrodeli mate tolygiai greitejanti ir link jo artejanti mikroautobusa. Tokiu parodymu I. Ž. nera daves. Išteisintojo I. Ž. parodymai del jo manevravimo pradžios atitinka nukentejusiuju bei liudytoju ( mikroautobuso keleiviu ) parodymus, kad Lancia Dedra markes automobilis prieš mikroautobusa neatsirado netiketai. Darytina išvada, kad vairuotojo I. Ž. veiksmai manevruojant i kaire, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su buvusio eismo ivykio kilimu ir tuo labiau su atsiradusiomis pasekmemis. Eksperto yra nustatyta, kad prieš susidurima MB markes mikroautobusas turejo važiuoti greiciu, artimu 50 km/h, o Lancia Dedra markes automobilio greitis persirikiavimo i kaire metu buvo apie 7 km/h. Iš dalies šie ekspertizes metu atlikti paskaiciavimai atitinka R. Š. parodymus, kad prieš susidurima jis važiavo ne mažesniu kaip 40 km/h greiciu. Byloje yra nustatyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis važiuojant Vilniaus gatve link Žaliojo tilto, taigi ir susidurimo vietoje, yra 5 metrai, todel saugus lenkimas, neišvažiuojant i priešpriešine eismo juosta, atskirta ištisine ženklinimo linija, ivertinus ir eismo ivykyje dalyvavusiu automobiliu gabaritus, yra neimanomas. R. Š. parode, kad tuo metu, kai jis pradejo didinti greiti, tai Lancia Dedra markes automobili jis pastebejo, kai iki jo liko ne mažiau kaip 20 metru. Tai atitinka eksperto V. Mituneviciaus paskaiciavimus, kad vairuotojas R. Š. sureagavo i pradedanti daryti manevra kairen Lancia Dedra automobili, kai iki jo liko 21,4 metro. Mikroautobuso greiciui esant artimam 50 km/h, saugiai stabdyti, kad frontaliai neatsitrenkti i priekyje važiavusi automobili buvo nebeimanoma ( nepakako atstumo ), todel R. Š. bande ji apvažiuoti iš kaires, del ko nuo staigaus manevro ir per didelio greicio mikroautobuso ratai riedejo išsivysciusio šoninio slydimo salygomis. Byloje apklausti mikroautobuso keleiviai vienodai parode, kad išlaipines Vilniaus gatveje keleivi, R. Š. pradejo intensyviai didinti greiti ir netiketai manevravo kairen, po ko ivyko susidurimas ir mikroautobusas atsitrenke i akmenine siena. Remiantis išdestytu, darytina išvada, kad vairuotojas R. Š. neivykde KET 171, 172 p.p. reikalavimu, t.y., kad vairuotojas, atsižvelgdamas i greiti, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktu i priekyje važiuojancia transporto priemone, o atsiradus kliuciai ar iškilus eismo saugumui, jis privalo suletinti greiti, net visiškai sustabdyti transporto priemone arba apvažiuoti kliuti, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisejai Audrone KartanieneDaiva Pranyte- Zalieckiene