Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Š. atstovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-75-482/2006 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas M. Š. prašė pripažinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-25 įsakymą Nr. B-IP-603 “Dėl V. Š. atleidimo iš darbo” neteisėtu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2004-08-25) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, reikalavimo dėl grąžinimo į darbą atsisakė, nes ieškovas V. Š. miręs. Ieškovo atstovas nurodė, kad 2004-08-25 V. Š. buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 2004-07-16 Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisijos Marijampolės komisija nustatė, kad V. Š. gali dirbti sėdimą kanceliarinį darbą, negali dirbti darbus, susijusius su ilgu vaikščiojimu, važinėjimu, komandiruotėmis, laipiojimu į žemės ūkio paskirties mechanines transporto priemones. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovas turi invalidumą, atleisdamas ieškovą iš darbo jo neįspėjo, negavo savivaldybės globos ir rūpybos institucijos sutikimo, todėl ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog gavęs raštą apie ieškovui nustatytą invalidumą, nusiuntė ieškovą į Valstybinę medicininę socialinę ekspertizės komisiją. Komisija davė išvadą, kad ieškovas gali dirbti tik sėdimą kanceliarinį darbą. Kadangi atsakovas tokio darbo ieškovui negalėjo pasiūlyti, ieškovas buvo atleistas. Sutikimo iš savivaldybės globos ir rūpybos institucijos gauti nereikėjo. Įspėti ieškovą įstatymas nenumato.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atleidęs ieškovą iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, įstatymo reikalavimų nepažeidė, o vykdė įstatymu numatytą pareigą. Ieškovui buvo nustatytas invalidumas, darbdavys neturėjo galimybės ieškovui pasiūlyti kito darbo, atitinkančio ieškovo sveikatos būklę. Įspėjimas, atleidžiant šiuo pagrindu darbuotoją, netaikomas, Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Marijampolės komisijos pateikta išvada dėl ieškovo nedarbingumo darbdaviui yra privaloma, išvada nėra nuginčyta.

Apeliaciniu skundu ieškovės atstovas M. Š. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti, pripažinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-25 įsakymą Nr. B-ĮP-603 “Dėl V. Š. atleidimo iš darbo” neteisėtu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2004-08-25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priteisti už priverstinę pravaikštą nuo atkleidimo dienos iki mirties dienos. Apelianto nuomone, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl sekančių motyvų:

1. V. Š. atleidimo iš darbo metu galiojusio Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis numato, kad „darbdaviai privalo pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimą įdarbinti asmenis, kurie, dirbdami šių darbdavių įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tapo invalidais dėl suluošinimo darbe ar profesinio susirgimo, arba perkelti į jų sveikatą atitinkantį kitą darbą". Ieškovui invalidumas buvo nustatytas dar iki nelaimingo atsitikimo darbe, sąlygojusio judėjimo sutrikimą. Invalidumas buvo nustatytas dėl bendrųjų ligų, kurios netrukdė atlikti darbo funkcijas. Būtent nelaimingas atsitikimas darbe, atsakovui esant darbdaviu, lėmė tai, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį. Teismo sprendime nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas V. Š. įvyko dėl jo paties kaltės, tačiau paslydimas ant nespėto pabarstyti ar nuvalyti sniego ar ledo yra gamtos reiškinys -force majeure ir nepriklauso nuo darbuotojo kaltės.

2. Atsakovas tiek V. Š. darbo metu, tiek ir šiuo metu nevykdo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkoje, nustatytoje žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos" įtvirtintų nuostatų. Atsakovas nebuvo sudaręs techninių galimybių deramai atlikti Tvarkoje numatytus apžiūros veiksmus, susijusius su ypač svarbiu stabdžių sistemos bei kitų sistemų tinkamu veikimu. Todėl nebuvo galima teigti, kad ieškovas negali tinkamai atlikti darbo sutartimi sulygtų pareigų. V. Š. yra daug kartų prašęs atsakovo aprūpinti jį darbo priemonėmis, tačiau nebuvo aprūpintas jokiomis darbo priemonėmis, dėl to visiškai negalėjo būti vykdoma žemės ūkio mašinų techninė kontrolė. Darbas be reikiamų priemonių buvo vykdomas kanceliarinio darbo sąlygomis - tik iš tolo apžiūrint transporto priemones ir pasirašant į jų techninės apžiūros knygeles. Atsakovas jau nuo 2000-10-04 žinojo apie V. Š. invalidumą, tačiau nesiėmė jokių žingsnių, kad gautų Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės išaiškinimą dėl V. Š. galimybės dirbti. Tik tada, kai atsakovas nusprendė, kad „laikyti invalidą darbe yra nenaudinga'' (citata iš atsakovo atsiliepimo), ėmėsi priemonių atsikratyti darbuotojo. Jam buvo siūloma geruoju parašyti pareiškimą atleisti iš darbo, grasinama.

3. LR DK 129 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ieškovas nuo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2003-04-10, iki pat atleidimo momento atliko tas pačias toje pačioje darbo sutartyje numatytas funkcijas ir per tiek laiko nebuvo gavęs jokių nuobaudų dėl darbo pareigų netinkamo atlikimo. Todėl galima teigti, kad ieškovo palikimas darbe iš esmės nepažeidžia darbdavio interesų.

4. Pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Analogiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas buvo numatytas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 10 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuodama vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, 1999-12-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. R. Osipauskas v. AB "Trikotažas", bylos Nr.3K-3-984/99, nurodė, kad darbuotojas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 10 punkto pagrindu gali būti atleistas iš darbo tik esant teisės aktų nustatytos formos medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadai, kurioje nurodyta, kad darbuotojas negali dirbti būtent darbo sutartyje nurodyto darbo ar eiti būtent darbo sutartyje nurodytų pareigų. 2004-05-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A.Misevičius v. AB „Krekenavos agrofirma", bylos Nr.3K-3-307/2004, nurodyta, jog pagrindas nutraukti darbo sutartį yra medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos sprendimas, iš kurio galima daryti išvadą, kad darbuotojas negali eiti darbo sutartyje nustatytų pareigų ar dirbti darbo sutartyje nurodyto darbo, t.y. negali atlikti tų darbo funkcijų, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Šioje išvadoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbuotojas negali dirbti būtent darbo sutartyje apibrėžto darbo ar eiti būtent darbo sutartyje numatytų pareigų. Aplinkybę, kad darbuotojas negali eiti darbo sutartyje nurodytų pareigų ar dirbti joje nurodyto darbo, patvirtina ir tokia invalidumą nustatančios komisijos išvada, kurioje konkrečiai nenurodoma, kokio darbo ir pareigų asmuo negali eiti, tačiau nustatoma, kad asmuo yra nedarbingas. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Marijampolės komisijos 2004-07-16 rašte Nr. R-14 yra nustatyta, kad ieškovas gali dirbti sėdimą kanceliarinį darbą: negali dirbti darbus, susijusius su ilgu vaikščiojimu, važinėjimu, komandiruotėmis, laipiojimu į žemės ūkio paskirties mechanines transporto priemones. V. Š. dirbto darbo specifika nebuvo susijusi su ilgu vaikščiojimu, važinėjimu ar komandiruotėmis. Darbas buvo atliekamas kabinete, tik trumpam išvykstant apžiūrėti transporto priemonių. Dėl to išvada dėl ilgo vaikščiojimo šiuo atveju nėra tinkama.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad apeliacinis skundas pateiktas pažeidžiant CPK reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams: nepateiktas įgaliojimas atstovauti E. Š. , apeliacinis skundas pasirašytas ne ieškovės E. Š. , o tik ieškovo atstovu pasivadinusio M. Š. , nenurodant priežasties, dėl kurios nepasirašiusi ieškovė. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog pagal pareigybės aprašymo 3 punktą, ieškovas turėjo vykdyti traktorių, savaeigių ir kitų žemės ūkio mašinų bei jų priekabų technines apžiūras, o pagal 5 punktą kontroliuoti traktorių, priekabų ir kt. žemės ūkio mašinų saugumo technikos techninės apžiūros taisyklių laikymąsi ir, reikalui esant, pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 247 straipsnį surašyti administracinių pažeidimų protokolus, pagal 7 punktą - CK nustatyta tvarka notariškai tvirtinti technikos pirkimo-pardavimo sandorius. Neįmanoma atlikti traktoriaus ar kombaino techninės apžiūros, sėdint savivaldybės administracijos kabinete, neįlipus į traktorių ar kombainą, neįmanoma sukontroliuoti saugumo technikos techninės apžiūros taisyklių laikymosi ir nustatyti pažeidimus bei surašyti administracinių pažeidimų protokolus, nenuvykus į vietas, kur naudojama ar laikoma žemės ūkio technika. Savivaldybės administracijoje ieškovo V. Š. atleidimo iš darbo metu nebuvo kanceliarinio pobūdžio laisvos pareigybės, kurioje pagal turimą išsilavinimą būtų galėjęs dirbti ieškovas. Ieškovo sveikata sutriko ir jam buvo nustatyta invalidumo grupė bei nurodyta, kad jis gali dirbti tik kanceliarinį darbą anksčiau, negu įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Tokia sveikatos būklė ieškovui išsivystė ne dėl kokių nors traumų, nelaimingų atsitikimų darbe ir ne dėl profesinių susirgimų, o dėl bendrųjų ligų. Todėl ieškovo atstovo teiginys, kad nelaimingas atsitikimas darbe lėmė tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo, nepagrįstas. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnyje kalbama apie asmenis, kurie tapo invalidais dirbdami toje įstaigoje dėl suluošinimo darbe ar profesinio susirgimo. Ieškovas invalidu tapo ne dėl suluošinimo darbe ir ne dėl profesinio susirgimo. Ieškovo atstovo teiginys, jog ieškovui „buvo siūloma geruoju parašyti pareiškimą atleisti iš darbo, grasinama" atsakovo nuomone, yra ieškovo atstovo nuomonė, nes pats V. Š. tokių minčių nei savo pareiškime, nei dalyvaudamas teismo posėdyje, nėra išsakęs. Ieškovo atstovas savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovas V. Š. nėra skundęsis dėl netinkamų darbo sąlygų, dėl nepakankamo aprūpinimo darbo priemonėmis. Toks ieškovo atstovo M. Š. teiginys, kad žemės ūkio technikos technikines apžiūras galima atlikti ir jos buvo atliekamos kanceliarinėmis sąlygomis, kaip ir prašymas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį netgi už laiką nuo ieškovo V. Š. mirties iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, yra neprotingas. Vadovaujantis protingumo kriterijais, miręs žmogus negali būti laikomas galinčiu dirbti ir gauti kokį nors atlyginimą, jo paveldėtojas galėtų gauti paveldimas išmokas, kaip atlyginimą už darbą ar priverstinę pravaikštą, tik iki to laiko, kol buvo gyvas ir galėjo dirbti ar būti grąžinamas į darbą. Tai, kad V. Š. lūžo koja Šiaudiniškių kaime, Kybartų seniūnijoje, Vilkaviškio r. savivaldybės laukuose, būtent einant atlikti žemės ūkio savaeigės mašinos techninę apžiūrą, įrodo, kad V. Š. dirbo ne kanceliarinį darbą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad su ieškovu V. Š. 2002 11 26 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis dirbo pas atsakovą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriuje „B“ lygio vyresniuoju specialistu (t.1, b.l. 6-8 ). Jis 2004 08 25 iš darbo buvo atleistas DK 136str. 1d. 4p. ( kai darbuotojas negali atlikti darbo sutartyje numatytų pareigų ) pagrindu (t.1, b.l. 4). V. Š. 2004 11 30 mirė (t.1, b.l. 181 ).

Apeliantas nurodo, kad V. Š. iš darbo buvo atleistas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Pirma, V. Š. atleidimo iš darbo metu galiojusio Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis numato, kad „darbdaviai privalo pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimą įdarbinti asmenis, kurie, dirbdami šių darbdavių įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tapo invalidais dėl suluošinimo darbe ar profesinio susirgimo, arba perkelti į jų sveikatą atitinkantį kitą darbą". Būtent nelaimingas atsitikimas darbe, atsakovui esant darbdaviu, lėmė tai, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį. Tačiau su tokia nuostata kolegija nesutinka, nes iš invalidumo pažymėjimo (t.1, b.l. 11) matyti, kad V. Š. antra invalidumo grupė buvo nustatyta dėl bendrųjų susirgimų, šios pažymos ieškovas nenuginčijo, todėl ja buvo pagrįstai vadovaujamasi. Kita vertus, valstybinė medicininės socialinės ekspertizės Marijampolės komisija 2004 07 16 pažymoje nurodė, kad V. Š. gali dirbti sėdimą kanceliarinį darbą. Pagal ieškovo pareigybės aprašymo 3 punktą, ieškovas turėjo vykdyti traktorių, savaeigių ir kitų žemės ūkio mašinų bei jų priekabų technines apžiūras, o pagal 5 punktą kontroliuoti traktorių, priekabų ir kt. žemės ūkio mašinų saugumo technikos techninės apžiūros taisyklių laikymąsi ir, reikalui esant, pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 247 straipsnį surašyti administracinių pažeidimų protokolus, pagal 7 punktą - CK nustatyta tvarka notariškai tvirtinti technikos pirkimo-pardavimo sandorius. Neįmanoma atlikti traktoriaus ar kombaino techninės apžiūros, sėdint savivaldybės administracijos kabinete, neįlipus į traktorių ar kombainą, neįmanoma sukontroliuoti saugumo technikos techninės apžiūros taisyklių laikymosi ir nustatyti pažeidimus bei surašyti administracinių pažeidimų protokolus, nenuvykus į vietas, kur naudojama ar laikoma žemės ūkio technika. Todėl kolegija daro išvadą, kad jo darbas nebuvo sėdimas kanceliarinis darbas.

Antra, apeliantas nurodo, kad atsakovas nebuvo sudaręs techninių galimybių deramai atlikti apžiūros veiksmus, susijusius su ypač svarbiu stabdžių sistemos bei kitų sistemų tinkamu veikimu. Todėl nebuvo galima teigti, kad ieškovas negali tinkamai atlikti darbo sutartimi sulygtų pareigų. V. Š. yra daug kartų prašęs atsakovo aprūpinti jį darbo priemonėmis, tačiau nebuvo aprūpintas jokiomis darbo priemonėmis, dėl to visiškai negalėjo būti vykdoma žemės ūkio mašinų techninė kontrolė. Darbas be reikiamų priemonių buvo vykdomas kanceliarinio darbo sąlygomis - tik iš tolo apžiūrint transporto priemones ir pasirašant į jų techninės apžiūros knygeles. Su šiais teiginiais kolegija taip pat nesutinka, nes jie nėra įrodyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Š. būtų nepatenkintas darbo sąlygomis, o taip pat nėra įrodymų, kad jis būtų netinkamai atlikęs savo darbą. O dėl to, kad V. Š. darbas nebuvo sėdimas kanceliarinis darbas kolegija pasisakė aukščiau, todėl nebesikartoja.

Trečia, apeliantas nurodo, kad LR DK 129 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Kolegijos vertinimu šis argumentas yra nereikšmingas, nes ieškovas nebuvo atleistas iš darbo DK 129str. pagrindu.

Ketvirta, apeliantas nurodo, kad pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti būtent darbo sutartimi sulygto darbo. Išvadoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad darbuotojas negali dirbti būtent darbo sutartyje apibrėžto darbo ar eiti būtent darbo sutartyje numatytų pareigų. Aplinkybę, kad darbuotojas negali eiti darbo sutartyje nurodytų pareigų ar dirbti joje nurodyto darbo, patvirtina ir tokia invalidumą nustatančios komisijos išvada, kurioje konkrečiai nenurodoma, kokio darbo ir pareigų asmuo negali eiti, tačiau nustatoma, kad asmuo yra nedarbingas. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Marijampolės komisijos 2004-07-16 rašte Nr. R-14 yra nustatyta, kad ieškovas gali dirbti sėdimą kanceliarinį darbą: negali dirbti darbus, susijusius su ilgu vaikščiojimu, važinėjimu, komandiruotėmis, laipiojimu į žemės ūkio paskirties mechanines transporto priemones. V. Š. dirbto darbo specifika nebuvo susijusi su ilgu vaikščiojimu, važinėjimu ar komandiruotėmis. Darbas buvo atliekamas kabinete, tik trumpam išvykstant apžiūrėti transporto priemonių. Dėl to išvada dėl ilgo vaikščiojimo šiuo atveju nėra tinkama. Kolegija su šiais argumentais taip pat nesutinka, nes jau pats apeliantas nurodo, kad ieškovas turėjo išvykti apžiūrėti transporto priemonių, o tuo tarpu išvadoje yra konstatuota, kad jis gali dirbti tik sėdimą kanceliarinį darbą. Kita vertus, V. Š. koją susilaužė būtent išvykęs į Kybartų kaimą atlikti apžiūros ir tai taip pat patvirtina, kad darbas nebuvo sėdimas kanceliarinis. Be to, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta minima išvada.

Kiti apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nereikšmingi ir todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad apeliacinis skundas pateiktas pažeidžiant CPK reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams: nepateiktas įgaliojimas atstovauti E. Š. , apeliacinis skundas pasirašytas ne ieškovės E. Š. , o tik ieškovo atstovu pasivadinusio M. Š. , nes E. Š. įgaliojimą sūnui M. Š. įformino žodiniu pareiškimu, kuriuo jam buvo pavesta atlikti visus procesinius veiksmus, ir tai yra užfiksuota Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 11 20 teismo posėdžio protokole (t.2, b.l. 2-18 ) ir tai visiškai atitinka CPK 57str. 4d. .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.