- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2-1504/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- R. P., M. T.-O.
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P. ir M. T.-O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4410-262/2014 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams R. P. ir M. T.-O. dėl taikos sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas D. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams M. T.-O. ir R. P., prašydamas pakeisti 2011 m. liepos 25 d. taikos sutarties 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „D. J. sumokėjo 50 000,00 Lt R. P.. 53 700,00 Lt D. J. įsipareigoja sumokėti R. P. ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų po to, kai bus panaikintos P. ir E. P. prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės D. J./ jo turto atžvilgiu“; pakeisti 2011 m. liepos 25 d. taikos sutarties 6.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „UAB „Eurovistos servisas“ į.k. 125960030, 200 akcijų, kas sudaro 10 proc. visų bendrovės akcijų už 100 000,00 Lt, akcijų kaina įtraukta į taikos sutarties 4 punkte nurodytas sumas“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą ieškovas iš esmės įrodinėja tuo, kad šiuo metu taikos sutarties pagrindu ketinamos perimti bendrovės – UAB „Eurovistos servisas“ – akcijos tapo praktiškai bevertės, taigi, iš esmės pasikeitė taikos sutarties prievolių pusiausvyra, todėl taikos sutartyje numatyta bendrovės akcijų pardavimo kaina turi būti sumažinta nuo 593 040,51 Lt iki 100 000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio vykdomą išieškojimą vykdymo procese pagal atsakovo M. T.-O. pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-613-603/2011, kurį 2013 m. birželio 25 d. išdavė Vilniaus apygardos teismas vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02362. Teigė, kad patenkinus ieškinį, nebeliktų jokio faktinio ir teisinio pagrindo antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą pagal taikos sutartį dėl 546 740,51 Lt (visa apimtimi) išieškojimo iš skolininko (D. J.) atsakovo M. T.-O. naudai. Tuo atveju, jei vykdomasis raštas būtų tinkamai ir galutinai įgyvendintas, o šis ieškovo ieškinys patenkintas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų apskritai neįmanomas, būtų pradėti nauji teisminiai ginčai. Be to, pažymėjo, kad atsakovas M. T.-O. yra ne Lietuvos Respublikos, o Latvijos Respublikos pilietis ir jo turtinė padėtis nėra žinoma, todėl egzistuoja objektyvi rizika dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, t. y. didelės išieškotos sumos susigrąžinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė antstolio Irmanto Gaidelio vykdomą išieškojimą vykdymo procese pagal atsakovo M. T.-O. pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-613-603/2011, kurį 2013 m. birželio 25 d. išdavė Vilniaus apygardos teismas vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02362.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas patenkino, padaręs išvadą, kad patenkinus ieškovo ieškinį, nebeliktų jokio faktinio ir teisinio pagrindo antstoliui vykdyti priverstinį 546 740,52 Lt išieškojimą iš skolininko (ieškovo) D. J. atsakovo M. T.-O. naudai. Be to, teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje civilinėje byloje tinkamas įvykdymas. Tokią išvadą, anot teismo, leidžia daryti ir tai, kad atsakovas yra Latvijos Respublikos pilietis ir jo turtinė padėtis nėra žinoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai R. P. ir M. T.-O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, įrodančių, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir visus samprotavimus grindė tik prielaidomis.Ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.Jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 str.). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atsakovo atžvilgiu jau yra pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5128-656/2013. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2669/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį pakeitė, išdėstydamas taip: „uždrausti vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/00751 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-613-603/2011 iš skolininko D. J. išieškotinų piniginių lėšų pervedimą išieškotojui M. T.-O. ar jo nurodytiems asmenims ir įpareigoti antstolį šias pinigines lėšas saugoti antstolio sąskaitoje“. Todėl pakartotinai taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones kitoje civilinėje byloje nėra pagrindo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 593 040,51 Lt sumos išieškojimui, kai tuo tarpu pačiu ieškiniu prašoma modifikuoti taikos sutarties sąlygas ne dėl 593 040,51 Lt sumos išieškojimo, o dėl 493 040,51 Lt (593 040,51 Lt – 100 000 Lt). Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas ekonomiškumo principas.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeidžia atsakovo M. T.-O. teisėtą interesą susigrąžinti 593 040,51 Lt skolą. Nagrinėjamu atveju teismo atsisakymas visiškai sustabdyti antstolio išieškojimą vykdomojoje byloje neapsunkintų ir nepadarytų neįmanomu galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas D. J. prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Sutinka su teismu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi teisiniai ir faktiniai pagrindai šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomą išieškojimą ieškovo atžvilgiu.Nepagrįstai atsakovai teigia, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, įrodančių, jog egzistuoja reali grėsmė dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkimo. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovo pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.Nepagrįstas apeliantų teiginys, jog skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra analogiškos laikinosioms apsaugos priemonėms, pritaikytoms civilinėje byloje Nr. 2-5128-656/2013. Pirma, kitoje civilinėje byloje buvo pritaikytos kitos rūšies laikinosios apsaugos priemonės. Antra, skiriasi šios bylos ir kitos bylos dalykas ir pareikšti reikalavimai. Apeliantų teiginiai, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, yra deklaratyvaus pobūdžio.Skundžiama nutartis šalių teisių ir interesų pusiausvyros nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis naikintina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal atsakovo M. T.-O. pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-613-603/2011, kurį 2013 m. birželio 25 d. išdavė Vilniaus apygardos teismas vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02362, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti. Tai susiję su tuo, kad sprendžiant tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, turi būti vadovaujamasi teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.
Pažymėtina ir tai, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pakeisti 2011 m. liepos 25 d. tarp D. J. ir R. P. sudarytos taikos sutarties sąlygas. Teismo sprendimas pakeisti taikos sutarties sąlygas pats savaime nereikalauja atskiro vykdymo, taigi, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas ar netaikymas šiuo atveju neturi jokios reikšmės byloje priimto galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Taip pat apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo pakeisti taikos sutartį, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Laikinąja apsaugos priemones siekiama sustabdyti vykdomą išieškojimą būtent pagal minėtą teismo patvirtintą taikos sutartį (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Taigi, tokia poveikio priemone iš esmės būtų paneigtas jau minėtas įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumas. Todėl šiuo atveju turi būti įvertinta, ar nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą iš esmės įrodinėja per sprendimo vykdymo atgręžimo institutą (CPK 373 str.). Anot jo, priėmus galbūt jam palankų teismo sprendimą (sumažinus taikos sutartimi perleidžiamos bendrovės akcijų kainą nuo 593 040,51 Lt iki 100 000 Lt) susiklostytų situacija, kai jam tektų iš atsakovo M. T.-O. susigrąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02362 išieškotas ir jam pervestas per dideles pinigų sumas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien tai, kad atsakovas M. T.-O. yra Latvijos pilietis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovui bus sudėtinga susigrąžinti iš atsakovo galbūt nepagrįstai išieškotas pinigų sumas, nes ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad sprendimo vykdymo atgręžimas bus apsunkintas. Be to, pagal CPK 373 straipsnio nuostatą, sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas tik tada, kai panaikinamas arba pakeičiamas sprendimas ar nutartis. Tačiau šiuo atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą pakeisti taikos sutarties sąlygas, neatsižvelgė į tai, kad taikos sutartis yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturės jokios reikšmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to, ieškovas neįrodė grėsmės sprendimo vykdymo atgręžimo galimybei, bei atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė pareiškėjų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra (144 str. 1 d.). Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.