Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Danai Sederevičienei, Godai Varkauskaitei, Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovams L. V. ir V. V. (V. V.) dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės L. V. priešieškinį ieškovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. K. pareiškė ieškinį atsakovams L. V. ir V. V., kuriuo, jį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) nėra nepilnametės M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, o nepilnametė M. V. nėra V. V. biologinis vaikas (dukra); 2) pripažinti ieškovą V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnametės M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) biologiniu tėvu, o M. V. pripažinti ieškovo V. K. biologiniu vaiku (dukra); 3) priteisti iš ieškovo Viačeslav K. M. V. išlaikymui po 305 EUR kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki M. V. pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti M. V. motinai L. V.; 4) nustatyti tokią bendravimo su M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką: 1) ieškovas V. K. su dukra M. V. bendrauja aštuonis kartus per mėnesį, du kartus per savaitę: kiekvienos savaitės trečiadienį (arba V. K. ir L. V. sutarimu - kitą bet kurią tos savaitės darbo dieną) nuo 17.30 iki 20.00 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą bei kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 iki 15.00 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) ieškovas V. K. apie numatomą atvykimo lankyti vaiką laiką atsakovę informuoja elektroniniu paštu ieškovės elektroninio pašto adresu ar trumpąja sms žinute atsakovės mobilaus telefono numeriu bent prieš dvi dienas iki atvykimo; 3) per ieškovo V. K. atostogas ieškovas su dukra bendrauja pusę savo atostogų, nuo 10 valandos iki 15 valandos kiekvieną atostogų dieną, vaiko gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; apie numatomas atostogas ieškovas informuoja atsakovę elektroniniu paštu atsakovės elektroninio pašto adresu ar trumpąja sms žinute atsakovės mobilaus telefono numeriu prieš mėnesį atsiųsdamas atostogų grafiką; 3) per Kalėdas ir per Velykas ieškovas su dukra bendrauja antrąją švenčių dieną, nuo 10 valandos iki 15 valandos vaiko gyvenamoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 4) pasikeitus aplinkybėms, tarp ieškovo ir dukters M. V. atsiradus emociniam ryšiui, šalys gali nustatyti kitą bendravimo su dukra tvarką, arba kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso nustatyta tvarka, jeigu jiems tarpusavyje nepavyks susitarti.

Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susipažino prieš 15 metų, visiškai atsitiktinai susitiko viename klube. Tuo metu, ieškovo žiniomis, atsakovė buvo vis dar teisiškai susituokusi, bet kartu su sutuoktiniu V. V. santykių nebepalaikė ir jie gyveno atskirai. Atsakovė taip pat jau buvo susilaukusi sūnaus. Jam tuo metu buvo beveik 2 metai. Nuo to laiko ginčo šalys pradėjo itin artimai draugauti, nors kurį laiką kartu negyveno, ieškovas dažnai nakvodavo pas atsakovę. Po pusmečio draugystės kartu išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje. Nuo to laiko ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir turėjo artimus santykius. Maždaug 2021 metų vasaros gale ar 2021 metų rugsėjo mėnesio pradžioje atsakovė pasakė ieškovui, kad ji yra nėščia ir nuo ieškovo laukiasi vaiko. Dėl įvairių priežasčių konfliktai tarp ieškovo ir atsakovės tik gilėjo, todėl ginčo šalys išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra M.. Pagimdžiusi dukrą, atsakovė parašė ieškovui žinutę, taip pat atsiųsdama ieškovui gimusios dukters nuotrauką. Taigi, ieškovas įsitikino, kad M. yra jo dukra. Jis taip pat patikino atsakovę, kad savo dukra tikrai rūpinsis ir ją išlaikys. Kadangi nuo atsakovės ir atsakovo V. V. santuokos nutraukimo 2022 m. vasario 12 d. iki M. gimimo nebuvo praėję daugiau kaip trys šimtai dienų, M. gimimo įraše tėvu buvo nurodytas V. V.. Nepaisant to fakto, atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis iki M. gimimo kartu negyveno jau daugiau nei trys šimtai dienų. Ieškovo žiniomis, formaliai M. gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas V. V. jos neišlaiko ir jokių ryšių su ja nepalaiko. Taigi, tarp vaiko, kuriam dar nėra net vienerių metų, ir atsakovo nėra susiformavęs joks ryšys.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, kurioje nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti dukrai teikiamo išlaikymo dydis po 200 Eur/mėn. nebūtų pakankamas kasdieniams mergaitės poreikiams tenkinti, nes jis nesiekia net teismų praktikos nustatyto vaikui būtino minimalaus išlaikymo kriterijaus, t. y. pusės minimalios mėnesio algos (neto), o ieškovas ieškinyje nenurodė objektyvių aplinkybių (pvz., neįgalumo, kitų išlaikytinių), dėl kurių jo dalis dukters išlaikyme turėtų būti mažinama.

Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė L. V. pateikė patikslintą atsiliepimą (priešieškinį) byloje, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) yra biologinis M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, bei nuginčyti V. V. tėvystę; 2) priteisti 380 Eur dydžio išlaikymą iš V. K. dukrai M. V., mokant kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Išlaikymą indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoją nustatyti vaiko motiną L. V.; 3) priteisti 1155 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš V. K. M. V.. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. V.; 4) nustatyti, kad papildomi vaiko poreikiai bus padengiami per pusę iš vaiko tėvo V. K., motinai pareikalavus ir pateikus tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus; 5) nustatyti nepilnametės dukros M. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. V. jos gyvenamojoje vietoje; 6) nustatyti atsakovės nurodytą bendravimo tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. V. nurodė, kad neprieštarauja dėl tėvystės nustatymo, pažymėdama, kad ieškovo tėvystės vaiko atžvilgiu neneigė. Ieškovas ją paliko besilaukiančią. Dėl finansinių galimybių nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovas V. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais nepagrindė, kodėl ieškovui tenka pareiga teikti didžiąją vaiko išlaikymo dalį. Taip pat, anot ieškovo, atsakovė nuslepia nuo teismo aplinkybes apie jos gaunamas išmokas. Nurodė, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo už išlaikymą vaikui reikalavimas yra nepagrįstas, vaiko poreikiai buvo užtikrinami ir atsakovė neprašė ieškovo teikti išlaikymą vaikui - tą ieškovas darė savanoriškai, beveik privertęs atsakovę nurodyti jos banko sąskaitą. Be to, ieškovui pasiūlius mokėti konkrečią išlaikymo sumą, atsakovė su ja sutiko ir netgi jį perspėjo jį, kad jis tai daro savanoriškai. Ir vėliau atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl jo teikiamo išlaikymo dydžio, atsakovė neprašė ieškovui teikti kitokio išlaikymo dydžio. Pažymėjo, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra absoliučiai abstrakti, o ieškovui su atsakove nepavyksta geruoju susitarti dėl bendravimo su dukra, todėl prašė nustatyti patikslintame ieškinyje ieškovo nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Tarnyba pateikė išvadą dėl ieškovo patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad siūloma ieškovo bendravimo tvarka atitiktų nepilnametės geriausius interesus, kadangi ji daugiau laiko galėtų praleisti su atskirai gyvenančiu jos tėčiu (ieškovu) – kurti emocinį ryšį. Tarnyba siūlomai bendravimo tvarkai neprieštarauja, kadangi informacijos, jog ieškovas netinkamai naudojasi savo, kaip biologinio vaiko, tėvo valdžia – nėra. Pažymėjo, kad Tarnybos vertinimu, patikslintame ieškinyje ieškovo išlaikymo dydžio suma atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus, kadangi siekiant, kad suaugę vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Todėl atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko poreikius, patikslintame ieškinyje ieškovo siūlomas išlaikymo dydis nepilnametei šalių dukrai iš ieškovo – tinkamas bei pagrįstas. Tarnyba mano, jog patikslintame ieškinyje nurodyta suma labiau atitiktų geriausius vaiko interesus, kadangi ji padidinama. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pažymėjo, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinimas atitiktų vaiko teisę žinoti vaiko tėvą.

Tarnyba pateikė išvadą dėl atsakovės priešieškinio, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant bylos aplinkybes, nepilnametės amžių ir išsakytą nuomonę, bei į tai, kad vaikas faktiškai gyvena su motina, vadovaujantis vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo principu, neturi pagrindo prieštarauti M. V. gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštas M. interesais, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę į bendravimą su abiem tėvais, nors ir vienas iš jų gyventų atskirai. Tėvams geranoriškai bendraujant tarpusavyje, galėtų būti užtikrinama vaiko teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Nurodė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu ginčo šalys pasirašė taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo (toliau – Taikos sutartis) priteisimo ir pateikė teismui ją patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys dalyse dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinami.

Tėvystės nuginčijimui ir nustatymui įstatymas numato specialius reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.153 straipsniuose bei CPK 387 – 399 straipsniuose. Išnagrinėjus ginčą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo teismas priima sprendimą (CPK 392, 399 straipsniai).

CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus bylos dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo yra pagrįsti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad L. V. ir V. V. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukta 2022 m. vasario 12 d. Ginčo šalių nepilnametis vaikas gimė (duomenys neskelbtini) Kadangi vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), M. V. gimimo įraše tėvu įrašytas vaiko motinos buvęs sutuoktinis V. V. ((duomenys neskelbtini)).

2023 m. liepos 10 d. teismo nutartimi byloje paskirta DNR ekspertizė. Ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams (Didlaukio g. 86E, LT-08303 Vilnius). Ekspertams pavesta atsakyti į klausimą, ar ieškovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. 2023 m. spalio 2 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 68/2023(01), kuriame nurodyta, kad V. K. yra M. V. biologinis tėvas su 99,9999999998 proc. tikimybe.

Ieškovas V. K. ir atsakovė L. V. patvirtino, kad M. V. biologinis tėvas yra V. K.. Atsakovas V. V. byloje atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.

Tiek ieškovo V. K., tiek atsakovės L. V. pozicijos bei byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad vaiko M. biologinis tėvas yra ieškovas V. K.. Atsakovas V. V. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog vaiko M. V. gimimo dokumentuose įrašytas V. V. nėra mergaitės tėvas (CK 3.150 straipsnis). Kadangi įrodymų visuma pagrindžia ieškovo patikslintą ieškinį ir priešieškinį, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas V. K. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis), todėl patikslintas ieškinys ir priešieškinys dalyje tenkintinas, nustatant, kad M. V. nėra V. V. dukra, o jis nėra mergaitės tėvas. Pripažintina, kad ieškovas V. K. yra vaiko M. V. biologinis tėvas, o M. V. pripažintina ieškovo V. K. biologiniu vaiku (dukra).

Duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateiktas susitarimas negali būti tvirtinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis)

Teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo bylos šalims galią ir yra priverstinai vykdytina (CK 6.985 straipsnis).

Šalių pateiktos sutarties tekstas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais pakeitimais, kurie nekeičia sutarties esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikdamas ieškinį už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo sumokėjo 214 Eur. Kadangi Taikos sutartimi ginčo šalys patvirtino, kad neprašo viena iš kitos atlyginti bylinėjimosi išlaidų (Sutarties 7 punktas), tenkinus patikslintą ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, žyminis mokestis už šiuos reikalavimus ieškovui iš atsakovės nepriteistinas.

Patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė papildomą reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, už kurį sumokėjo 109 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ginčo šalys sudarė Taikos sutartį, o bylą užbaigus taikos sutartimi, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui grąžinama 82 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis.

Teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir atidėjo 218 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo už priešieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žyminio mokesčio nėra sumokėjusi, todėl iš atsakovės priteistina mokėtino 25 proc. žyminio mokesčio dalis, kurią sudaro 55 Eur.

Šalims susitarus, kad bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalaus (Sutarties 7 punktas), šioje byloje šalių patirtos išlaidos advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti neatlygintinos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas turėjo 81,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taikos sutartimi ginčo šalys sutarė, kad teismo išlaidas valstybės naudai apmoka ieškovas, todėl pašto išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo V. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 259–260, 293 straipsnio 5 punktu, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį dalyse dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. V., gim. (duomenys neskelbtini), nėra V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo patvirtinti 2024 m. balandžio 12 d. ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau kartu vadinami Šalimis) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitarė nustatyti nepilnametės M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Šalys susitarė, kad vaiko tėvas V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) teiks nepilnametės dukros išlaikymui po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už einamąjį mėnesį iki 25 d. (pradedant skaičiuoti nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos už einamąjį mėnesį).

3. L. V. patvirtina, kad iki 2024 m. balandžio 1 d. V. K. nepilnametei M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) privalomo teikti išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs ir iki 2024 m. balandžio 1 d. pareigą išlaikyti M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) V. K. yra įvykdęs tinkamai.

4. Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką iki 2024 m. spalio 12 d.:

1) ieškovas V. K. su dukra M. V. bendrauja aštuonis kartus per mėnesį, du kartus per savaitę: kiekvienos savaitės trečiadienį (arba V. K. ir L. V. sutarimu - kitą bet kurią tos savaitės darbo dieną) nuo 17.30 iki 19.00 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje bei kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 iki 15.00 valandos (arba V. K. ir L. V. sutarimu - sekmadienį 10.00 iki 15.00 valandos) vaiko gyvenamojoje vietoje;

2) per ieškovo V. K. atostogas ieškovas su dukra bendrauja pusę savo atostogų nuo 17.30 iki 19.00 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje.

5. Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką nuo 2024 m. spalio 13 d.:

1) ieškovas V. K. su dukra M. V. bendrauja aštuonis kartus per mėnesį, du kartus per savaitę: kiekvienos savaitės trečiadienį (arba V. K. ir L. V. sutarimu - kitą bet kurią tos savaitės darbo dieną) nuo 17.30 iki 20.00 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą bei kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 iki 15.00 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą;

2) ieškovas V. K. apie numatomą atvykimo lankyti vaiką laiką atsakovę informuoja elektroniniu paštu ieškovės elektroninio pašto adresu ar trumpąja sms žinute atsakovės mobilaus telefono numeriu bent prieš dvi dienas iki atvykimo;

3) per ieškovo V. K. atostogas ieškovas su dukra bendrauja pusę savo atostogų, nuo 10 valandos iki 15 valandos kiekvieną atostogų dieną, vaiko gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; apie numatomas atostogas ieškovas informuoja atsakovę elektroniniu paštu atsakovės elektroninio pašto adresu ar trumpąją sms žinute atsakovės mobilaus telefono numeriu prieš mėnesį atsiųsdamas atostogų grafiką;

4) per Kalėdas ir per Velykas ieškovas su dukra bendrauja antrąją švenčių dieną nuo 10 valandos iki 15 valandos vaiko gyvenamojoje vietoje ar pasiimdamas vaiką su savimi į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą;

5) pasikeitus aplinkybėms, tarp ieškovo ir dukters M. V. atsiradus emociniam ryšiui, šalys gali nustatyti kitą bendravimo su dukra tvarką, arba kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso nustatyta tvarka, jeigu jiems tarpusavyje nepavyks susitarti.

6. Tėvai bendrai vykdys savo – tėvų pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudarant palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

7. Šalys sutaria, kad bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalaus. Teismo išlaidas valstybės naudai apmoka ieškovas.

Bylą dalyse pagal patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Grąžinti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) sumokėto žyminio mokesčio dalies (mokėjimo užduotis – ZM93148). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 81,12 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir dvylika centų) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu - 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui – tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo faktams įregistruoti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.