Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-229/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
1-23-229/2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00040-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Civilinis ieškovas
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-229/2012Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00040-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.7.2.2.; 1.2.28.4.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 11 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Sofijai Matuzienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. G.,nukentėjusios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui A. C.,gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Rolandui Vaitekūnui,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-09-09 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., pritaikius LR BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė- įspėjimas, įpareigojant atlikti 30 valandų nemokamų darbų bei paskirtas elgesio apribojimas 6 mėn.; 2) 2005-05-24 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 m. įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis ir iki 2005-09-01 neatlygintinai išdirbti 40 val. nemokamų darbų, 2005-12-22 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 4 arešto paromis, 3) 2006-10-05 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn., pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 4 p., 5 p. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant mokytis, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis, ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, 2009-11-03 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, 4) 2010-01-12 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., bauda 15 MGL (1950 Lt) vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009-11-06 iki 2009-11-08 (2 dienas), vadovaujantis LR BK 65 str., 1 laisvės atėmimo dieną prilyginti 2 MGL dydžio baudai ir laikyti nubaustu 11 MGL (1430 Lt) dydžio bauda, baudą sumokant per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 5) 2010-10-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 1 p., 64 str. 1, 2 d., - 1 metams 8 mėnesiams su 11 MGL (1430 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p. 4 p. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė iki 2011 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam D. S. 1200 Lt turtinę žalą, ir įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 294 str. 2 d., 150 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2010 m. sausio 18 d. apie 18 val. 30 min., Algirdo g. 48-6, Panevėžyje bei Uliūnų k., Panevėžio r. ir Papojaus k., Panevėžio r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamą teisę panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą K. G. atžvilgiu, t.y. asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, apkaltinus K. G. vagystę ir jam reikalaujant grąžinti tariamai pavogtą piniginę su pinigais ir dokumentais - asmens tapatybės kortele bei banko mokėjimo kortele, tam asmeniui reikalaujant nukentėjusiajai važiuoti kartu, asmeniui kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus grasinant, kad jei nukentėjusioji „neis su jais, ją vis tiek išneš“, nukentėjusiąją prieš jos valią M. A. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, išvedus iš buto Algirdo 48-6 ir prievartą įsodinus į automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini), važiuojant asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant geruoju atiduoti piniginę, jei ne - grasinant nukentėjusiąją užmušti, grasinant, kad nukentėjusiajai reikės „atidirbti 100 litų, t.y. reikės visiems jiems čiulpti“, nukentėjusiąją nuvežus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie baro Uliūnų k., Panevėžio r., kur jis prisijungė prie M. A. ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir visi kartu, tęsdami nusikalstamą veiką, jam pareikalavus, kad nukentėjusioji išliptų iš automobilio, prirėmus nukentėjusiąją prie automobilio, paklausus kodėl ji paėmė pinigus, o nukentėjusiajai atsakius, kad ji neėmė pinigų, jis kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į pilvą, po to M. A. laikant nukentėjusiąją už rankos, jėga ją įsodinus į automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) ir jam grasinant, kad nukentėjusioji bus seksualiai prievartaujama, kartu su bendrininkais, prievarta nuvežė K. G. į Panevėžio r., Papojaus k. esančią sodybą, priklausančią R. P., kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 18 d. apie 19.50 val. ištempė nukentėjusiąją iš automobilio ir nutempė į pirtį, pirties antrame aukšte, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant „ atidirbti“ arba atiduoti pinigus 250 litų, nukentėjusiajai sutikus atiduoti 250 litų, vis vien asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, liepiant „visiems čiulpti“ ir paklausus „ kas nori eiti pirmas“, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir jam nulipus į pirmą pirties aukštą, su nukentėjusiąją likus M. A., kuris tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu, esant nukentėjusios valiai palaužtai anksčiau patirto fizinio smurto ir grasinimų panaudoti fizinį smurtą, po to jis tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu pirties antrame aukšte, prieš tai prievarta išveždami nukentėjusiąją iš buto Algirdo 48-6, Panevėžyje, grasindami jai, smurtaudami bei prievartą nuvežę nukentėjusiąją į Papojaus k., Panevėžio r.

M. A. 2010 m. sausio 18 d. apie 18 val. 30 min., Algirdo g. 48-6, Panevėžyje bei Uliūnų k., Panevėžio r. ir Papojaus k., Panevėžio r. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tariamą teisę panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą K. G. atžvilgiu, t.y. asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, apkaltinus K. G. vagystę ir jam reikalaujant grąžinti tariamai pavogtą piniginę su pinigais ir dokumentais- asmens tapatybės kortele bei banko mokėjimo kortele, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant nukentėjusiajai važiuoti kartu, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, grasinant, kad jei nukentėjusioji „neis su jais, ją vis tiek išneš“, nukentėjusiąją prieš jos valią jis su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, išvedė iš buto Algirdo 48-6 ir prievarta įsodino į automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini), važiuojant asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant geruoju atiduoti piniginę, jei ne - grasinant nukentėjusiąją užmušti, grasinant, kad nukentėjusiajai reikės „atidirbti 100 litų, t.y. reikės visiems jiems čiulpti“, nukentėjusiąją nuvežus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie baro Uliūnų k., Panevėžio r., kur prie jo ir asmens , kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, prisijungė S. M. ir visi kartu, tęsdami nusikalstamą veiką, S. M. pareikalavus, kad nukentėjusioji išliptų iš automobilio, prirėmus nukentėjusiąją prie automobilio, paklausus kodėl ji paėmė pinigus, o nukentėjusiajai atsakius, kad ji neėmė pinigų, S. M. kumščiu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajai į pilvą, po to jis laikydamas nukentėjusiąją už rankos, jėga ją įsodino į automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) ir S. M. grasinant, kad nukentėjusioji bus seksualiai prievartaujama, kartu su bendrininkais, prievarta nuvežė K. G. į Panevėžio r., Papojaus k., esančią sodybą, priklausančią R. P., kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010m. sausio 18 d. apie 19.50 val. S. M. ištempus nukentėjusiąją iš automobilio ir nutempus į pirtį, pirties antrame aukšte, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, reikalaujant „atidirbti“ arba atiduoti pinigus 250 litų, nukentėjusiajai sutikus atiduoti 250 litų, vis vien asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, liepiant „visiems čiulpti“ ir paklausus „ kas nori eiti pirmas“, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir S. M. nulipus į pirmą pirties aukštą, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu, esant nukentėjusios valiai palaužtai anksčiau patirto fizinio smurto ir grasinimų panaudoti fizinį smurtą, po to S. M. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu pirties antrame aukšte, prieš tai prievarta išveždami nukentėjusiąją iš buto Algirdo 48-6, Panevėžyje, grasindami jai panaudoti fizinį smurtą, panaudodami fizinį smurtą, bei prievartą nuvežę nukentėjusiąją į Papojaus k., Panevėžio r.

Kaltinamasis S. M. kaltės nepripažino visiškai bei parodė, kad 2010 m. sausio mėn. jam paskambino G. B. ir pasakė, jog važiuoja pas jį. Jam pasakė, kad lauktų jo prie kavinės Uliūnuose. Sutarė susitikti už pusę valandos. Nuėjus prie kavinės, G. B. jo jau laukė. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo 2 automobiliai. Kavinė jau nebedirbo, tačiau žmonių aplink dar buvo. Automobilyje dar buvo M. A., M. Z. ir jo draugas. G. B. pasakė, jog dar yra mergina – tai nukentėjusioji K. Visi išlipo iš automobilio, kartu ir mergina, jos nepažinojo. Buvo jau tamsu, vaikinai klausė kur galima būtų pasisėdėti. Nuvažiavo pas jo draugą R. P., gyv. Papojos k., tai maždaug 3 km nuo Uliūnų kavinės aikštelės. Užėjo pas Ramūną paklausti ar galima pabūti, jis leido. Nuėjo link pirties. Jis ėjo pirmas, K. ir vaikinai iš paskos. G. B. prie pirties lauke pasakė, jog šventės metu jam dingo piniginė, įtarė K., perspėjo saugoti savo daiktus. Suprato, kad M. A. su ja santykiavo ir jai sumokėjo 100 dolerių. K. klausė kur jai pirtyje pasėdėti daiktus. Parodė jai antrą aukštą. Ji užlipo ir jis užlipo uždegti šviesos. Jam užlipus į antrą aukštą, K. sėdėjo prie lango, sakė, kad jai negera. Jai sakė, kad palauks, sakė žinantis, kad jai sumokėti pinigai. Santykiavo su ja oraliniu būdu. Po to nulipo į pirmą aukštą, ji lipo jam iš paskos ir nuėjo link automobilio. Jam nulipus žemyn, užlipo M. A.. Jis pasakė R. P., jog jie išvyksta. Policija pas jį į namus atvyko kitą dieną. K. neprievartavo, jai buvo sumokėti pinigai. Jo tėvai buvo nuvykę pas K. į namus, norėjo išsiaiškinti. Smurto prieš K. nevartojo, ji jį apkalba. Apie piniginės dingimą sužinojo, kai buvo dar Uliūnuose prie kavinės. M. A. pasakė, kad K. sumokėti pinigai už oralinį seksą. Kada jai sumokėti, nesiaiškino. Pinigus sumokėjo M. A. už save ir draugus.

K. negrasino, kalbėjo su ja ramiu tonu. Į antrą aukštą jos netempė už rankovės. 2010 m. vasarą, paskambino G. B. ir pasakė, jog K. pusbrolis reikalauja 10.000 Lt, kad K. atsiimtų pareiškimą. Nemuno g. buvo susitikę su K. pusbroliu G. Pokalbį, kad reikalauja 10.000 Lt girdėjo jo draugas P. J.. G. sakęs, kad K. užauginęs, ja rūpinęsis. Jis nesutiko mokėti 10.000 Lt, o G. jam atsakė, jog jie visi sės.

Kaltinamasis M. A. parodė, kad kaltę neigia visiškai. 2010 m. sausio mėn. 15 d. sutiko G. B. su draugu, pavadino važiuoti pas Tadą, į Algirdo g. Visi trys nuvažiavo pas Tadą. Pas jį buvo porą draugų ir panelės. Viena jų K. Visi išgėrinėjo, apie 03 val., nuėjo miegoti. K. prigulė šalia G. B., po kiek laiko K. išėjus, G. pasigedo savo piniginės. Pasilikusi I. skambino K. klausti dėl piniginės, ji neatsiliepė. Kilo įtarimas, kad K. galėjo paimti piniginę. 2010 m. sausio mėn. 18 d. G. B. jį pakvietė pas Tadą. Apie 20 val., su G. B. atėjo pas Tadą į butą, esantį Algirdo g. Bute buvo K. ir jos draugės. G. B. pakvietė K. į kitą kambarį pakalbėti. Po pokalbio ji apsiavė batus, apsivilko striukę ir jis, G. ir K. išėjo į lauką. Įsėdo į automobilį, jis atsisėdo į galinę sėdynę prie lango, K. viduryje, iš kito šono G.. G. skambino savo klasiokui S. M., važiuodami su K. nešnekėjo. Važiavo į Uliūnus, sustojo prie kavinės. Jie išlipo parūkyti, o K. liko automobilyje. Neužilgo atėjo S. M., jo nepažinojo. S. M. pasiūlė važiuoti pas jo draugą į Papojos k., pirtelėje pabendrauti. G. klausinėjo K. apie piniginę, ką ji atsakiusi, negirdėjo. Nuvažiavę nuėjo į pirtį. Visi užlipo į antrą aukštą, G. B. uždegė šviesą. Jis nulipo į pirmą aukštą palikdamas G. B. ir S. M. su K. Gal po kelių minučių vaikinai nulipo. Buvo girdėjęs, kad K. už pinigus santykiauja oraliniu būdu. Užlipo į antrą aukštą, K. pasiūlė už pinigus santykiauti oraliniu būdu. Jai sutikus, sumokėjo 100 dolerių už jį ir S. M.. Akto nebaigė, kadangi jai pasidarė bloga. Jis užsimovęs kelnes, nulipo. Sumokėjus pinigus už santykiavimą Bakajevas vis vieną reikalavo piniginės.

Išėjus jam iš pirties, pas K. lipo S. Suprato, jog tuo pačiu reikalu. Jis su G. B. nuėjo į gyvenamą namą. Gal po 10 min. iš antro aukšto atėjo S. ir K. Visi sėdo į automobilį ir išvažiavo į Panevėžį, K. prašė ją paleisti prie Katedros. K. sutiko santykiauti gera valia, jokio prievartavimo nebuvo. K. tą vakarą pamatė pirmą kartą.

Bute Algirdo g., K. striukė buvo kambaryje, batus apsiavė pati, pasiėmusi rankinę, niekieno neverčiama išėjo iš buto. Kol K. kalbėjosi su G. kitame kambaryje, jis bendravo su kitomis merginomis didžiajame kambaryje. K. į pirtį važiavo savo noru. Grįžtant į Panevėžį, santykiai visų buvo normalūs, K. niekas neskriaudė. Bute jis jos netempė už plaukų, automobilyje niekas smurto nenaudojo, pirtyje taip pat jos netempė, telefono iš jos nebandė atimti. K. vieną kartą skambino savo draugei, klausė dėl piniginės. Yra turėjęs galvos traumą, gydytas Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje. Buvo sumuštas, po to jam atsirado agresyvumas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2010 m. sausio mėn., dieną prieš įvykį buvome susirinkę pas Tadą, Algirdo g. 48. Išgėrinėjo ji, I. ir G. B., M. draugas A.. Išėjo iš ten anksti rytą, 5-6 val. Po dienos paskambino Gabrielė, pasakė, jog kvietė Tadas į svečius. Sausio mėn. 18 d. su Gabriele ir T. susitiko prie prekybos centro “Maxima“. Ji nusipirko dvi skardines alaus, draugės pirkosi arbatos. Nuėjus pas Tadą, ten jau buvo Aurimas. Išėjo visi parūkyti, neužilgo atėjo G. B.. Bute salonas sujungtas su virtuve į vieną patalpą, kitas mažasis kambarys, po kaire puse miegamasis su balkonu. Visi sėdėjo salone. G. kalbėjosi su Tadu. Tadas pasakė, kad prieš dieną vakaro metu jam dingo piniginė. Ji pasakė, kad piniginę pakėlusi nuo grindų padėjo ant spintelės. G. ją pasikvietęs į kitą kambarį pasakė, jog jam dingo piniginė ir ją įtaria dėl jos dingimo. G. piktai pasakė “važiuosi su mumis“. Ji pasakė, kad niekur nevažiuos. Tadas greitai išėjo, liko su G.. Jai priešinantis, tempė ją už megztinio rankovės ir už plaukų į koridorių. Sakė, jei neis, išveš. M. A. ir G. B. buvo pikti, agresyvūs jos atžvilgiu. Mantas jai atnešė striukę, liepė rengtis. Apsirengė, nes bijojo priešintis. Batus apsiavus, abi merginos klausinėjo kur išsiveda, liepė nedaryti nesąmonių, bet Tado draugas liepė nesikišti. Merginoms pasakė, kad greitai grįš. Ji ir galvojo greitai grįžti. Laiptais nulipo ji pati kartu ėjo G. B. ir M. A.. Į automobilį „Audi-100“ įsėdo M. A., G. B. ir liepė sėsti jai. Prie vairo sėdėjo M. Z.. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje viduryje, iš šonų sėdėjo M. A. ir G. B.. G. B. sakė, kad važiuos iki jo draugo. Jis automobilyje jai grasino, kad užmuš. Sėdint automobilyje G. liepė atiduoti piniginę. Važiavo Kauno kryptimi, sustojo Uliūnuose prie baro. Prie jų atėjo S. M. su draugu, jų nepažinojo. Kavinė jau nebedirbo, visi išlipo iš automobilio, liko tik A.. Jie kažką trumpai pakalbėjo, po to S., pradaręs automobilio dureles liepė jai išlipti. Išlipus, S. jos klausė kodėl paėmė piniginę ir trenkė jai kumščiu į pilvą. G. liepė į pilvą nemušti, pajuto skausmą. S. atidarė automobilio dureles ir įstūmė ją ant galinės sėdynės. Galinėje sėdynėje sėdėjo 4-iese, priekyje A. ir M. Z.. Kažkas paklausė kur važiuoja, S. pasakė, jog į pirtį. Važiavo į Papojos k. Nuvyko į vietą, tai buvo pamiškėje gyvenamas namas ir pirtis dviejų aukštų. Vaikinai išlipo parūkyti, S. jai liepė sėdėti automobilyje. Tuo momentu ji skambino policijai, tačiau negalėjo paaiškinti, kur randasi. Du kartus skambino policijai, sakė, kad vežė link Uliūnų k., tačiau kaimo nepasakė, nes niekaip neprisiminė pavadinimo. Jai dar sėdint automobilyje, S. draugas pravėrė dureles ir pašvietęs žiebtuvėliu į saloną pasakė „visai graži panelė“ ir vėl uždarė dureles. Kai skambino policijai antrą kartą, S. M. liepė jai išlipti. Išlipusi pasakė, kad niekur neis. Jis laikė ją už rankovės ir pasakė, kad ji eis kartu. Kiti vaikinai ėjo iš paskos, priėjo pirtį. Įėjus liepė lipti į antrą aukštą. S. lipo paskui ją. Į antrą aukštą buvo užlipę abu: S. M. ir G. B.. G. vėl pradėjo aiškinti dėl piniginės, pasakė, kad turės atiduoti 250 Lt. Už korteles sutiko atiduoti, kad tik atstotų nuo jos. G. B. pasakė, „visvieną turėsi atidirbti“. Važiuojant nuo Uliūnų iki pirties, S. automobilyje pasakė, “turėsi visiems čiulpti, o kitame automobilyje yra du draugai ir žmona ir turėsi žmonai laižyti. Su G. sutarė dėl 250 Lt. Sakė vis vieną turėsi atidirbti. Paprašė, kad leistų paskambinti I.i, paklausti gal žino kur piniginė. Ji neatsiliepė, tuomet skambino jos mamai. Atsiliepė pati I., paklausė kur ji randasi, ji atsakė, „Geriau nežinoti kur esu“. S. bandė atimti telefoną, jį išjungusi įsidėjo į striukės kišenę. S. su savo draugu ir G. nulipo į pirmą aukštą. M. likęs vienas liepė čiulpti jam vienam. Pradėjo tai daryti ne savo noru, pasidarė bloga. Atsitraukė, sperma jam neišsiliejo. Priėjusi prie lango, lauke pamatė vyriškį, pagalvojo gal tai šeimininkas, bet jo nekvietė į pagalbą. M. A. nulipus, pakilo S. M. ir jo draugas, tas, kuris švietė žiebtuvėliu į automobilio saloną. Jos paklausė ar nori vyno. Pasakė, kad jai bloga, klausė kada pasidarys geriau. Draugui nulipus žemyn, S. liepė jai klauptis. Paklausė ar nori su prezervatyvu ar be jo. Pasakė, kad su prezervatyvu, nes prieš tai buvo šlykštu. Liepė prezervatyvą užmauti. Jai atsisakius, pats užsimovė, liepė čiulpti. Jis buvo grėsmingesnis, bijojo jo, nes jau prieš tai buvau gavusi nuo jo smūgį. Jam išsiliejo sperma, užtruko ilgiau. Klausė jo, dėl ko trenkė jai į pilvą, atsakė, jog nepatiko jos tonas. Pirma nulipo į pirmą aukštą ir nuėjo link automobilio. Vaikinų apačioje nebuvo. Buvo sumaniusi eiti pėsčiomis, tačiau kažkuris iš automobilio pasakė sėstis į automobilį. Atsisėdau į galinę sėdynę. S. M. paleido Uliūnuose prie kavinės. Vairavo M. Z.. Važiuojant vaikinai jai nieko nesakė, negrasino, smurto nenaudojo. G. B., prieš jai išlipant prie bažnyčios, pasakė “nebūk durna“. Suprato, kad nesikreiptų į policiją. M. A. smurto nenaudojo. Pas Tadą kambaryje ją už plaukų, už striukės tempė M. A.. Tik grįžusi nuėjo pas I. U. Pasikvietė ją į kiemą, viską jai pasakė ir kartu nuėjo į PK. Motinai paskambino vėliau.

G. B. grasino dėl piniginės automobilyje. Pajuto grėsmę, kai pasakė, kad gali užmušti. Ji viena, jie keturiese, išsigando. Automobilyje, G. grasinimus turėjo girdėti draugai. Kiti vaikinai jai nieko nesakė. Pirmas M. A. su ja atliko lytinius santykius, bijojo priešintis. Sakė „čiulpk vienam, nes reikės visiems“. Dėl to pakluso, atėjus S. M. jam paliepus, sakė, kad pasidarė negera, nenori nedarys. Visa tai darė, norėdama gyva grįžti į namus. Nebuvo kur bėgti, priešintis. Draugė I. įkalbėjo kreiptis į PK. Ji pati viena, nebūtų išdrįsusi eiti į policiją. Nežinojo vietovės kur randasi. Aplink miškas, vienkiemis, kitų namų aplinkui nesimatė. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai 30.000 Lt. Jį sudaro fizinis skausmas, pažeminimas, depresija, dvasiniai išgyvenimai. Tuo metu mokėsi 12 klasėje, po visko, negalėjo tinkamai ruoštis egzaminams, 4 mėnesius prabuvo namuose, niekur neišeidavo iš namų dėl patirto streso. Po vidurinės mokyklos baigimo, norėjo likti Panevėžyje, tačiau po šio įvykio nebenorėjo likti, kad nebesusitiktų tų pačių asmenų. Išvyko mokytis į Žemaitiją. Buvo užsiregistravusi pas psichiatrą, dėl mokslų nenuėjo. Raminamus vaistus vartoja iki šiol. Pas psichologą nebuvo. Po įvykio, S. M. tėvai buvo atvykę pas ją į namus. Kai S. M. tėvai atvyko, ji buvo virtuvėje. Jiems išvykus liko namuose. Įvykio vakarą, telefonu 002 skambino du kartus. Atsiliepė vyriškis, pasakė, kad nori ją išprievartauti. Nurodė vietovę Uliūnus, sakė kaimo pavadinimo raidę P, panašu-Papočiai, tik vėliau sužinojo pavadinimą - Papojos km. Jai bekalbant telefonu ir bandant nurodyti vietovę, atėjo į automobilį S. M. draugas ji telefoną nuspaudė. Skambino iš TELE-2 tinklo. Atsiliepė policijos budintis. Draugė I. jai skambino 2 ar 3 kartus, tačiau ji išjungė maitinimą, nes norėjo iš jos atimti telefoną. S. M. savo elgesiu privertė ją, jam čiulpti. 2010 m. vasarą į PK buvo atėjusi su Artūru. Su G. B. pas tyrėją, buvo suvesti į akistatą. G. draugas laukė koridoriuje. M. A. Algirdo g. bute, tampė ją už plaukų. Po to fizinio smurto iš jo pusės nebuvo. Laiptais iš buto lipo pati, sėdo į automobilį pati. Šalia iš abiejų pusių, galinėje sėdynėje sėdėjo vaikinai. Galimybės pabėgti, neturėjo. M. A. sakė, kad jai negera, gal dėl tos priežasties ir nebaigė lytinio akto. M. A. jai nedavė 100 dolerių. Išėjus M. A., po kelių minučių užėjo S. M.. Ji tuo metu buvo prie lango. Per langą matė praeinantį žmogų, tačiau nesugalvojo šauktis pagalbos. Šeimininkai iš lauko pusės per langą negalėjo nieko matyti.

Liudytojas M. Z. tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2010-04-20. Jo tėtis M. Z. yra nusipirkęs automobilį „Audi“, kurio valstybinių numerių jis neatsimena. Automobilis yra registruotas ne jo tėčio vardu, o to asmens, iš kurio įgytas. Jis pats su minėtu automobiliu važinėja nuo to laiko, kai įgijo vairuotojo pažymėjimą. Šiaip yra gal porą kartų paėmęs automobilį, bet pats už vairo nebuvo, vairuodavo jo draugai, kuriems būdavo skolinamas automobilis. 2010 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, bet galėjo būti apie sausio pabaigą, kai jo kiemo draugas G., pavardės nežino, o gyvena S. D. ir S. G. g., tačiau ne tame pačiame name kaip jis, paprašė paskolinti automobilį. Už vairo buvo G.. Iš pradžių važiavo iki Algirdo g. 48 namo, Panevėžyje, kur gyvena vaikinas Tadas, bent jau taip sakė G.. G. sakė, kad jam reikia pavažiuoti iki Tado, nes kelios dienos prieš tai, jam būnant pas Tadą, kažkokia tai mergaitė, kokia jis nežino, pavogė iš G. piniginę. Važiavo pas Tadą susitikti su ta mergaite, G. sakė, kad nori jos paprašyti atiduoti piniginę ir dokumentus, kokius dokumentus, nežino. Taip pat nežino, iš kur G. sužinojo, kad ta mergaitė yra pas Tadą. Kas galėjo pasakyti, nežino. Važiavo jis, sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, G. buvo už vairo, o gale sėdėjo kaimynas A., gyvenantis Ateities gatvėje, netoli nuo jo. Kas pakvietė A. važiuoti kartu, jis neatsimena. Dar vienas vaikinas važiavo kartu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, kur gyvena, nežino. Iki Tado namų, esančių Algirdo gatvės 48 name, važiavo keturiese. Atvažiavus į kiemą, jis liko su A. sėdėti automobilyje, o G. su tuo jam nepažįstamu asmeniu, dviese nuėjo pas Tadą. kažkiek tai laiko atėjo jie trise: G., tas nepažįstamas vaikinas, ir kartu atsivedė tą mergaitę, kurios vardas kiek pamena- K.. Kiek pamena ir kiek matė, tai K. į mašiną niekas nevedė paėmęs už rankos, niekas netempė, niekas nemušė, paprasčiausiai visi trys gražiai atėjo. Nematė, kad kas nors būtų per prievartą tą mergaitę sodinęs į mašiną, atsisėdo jinai pati, grasinimų taip pat negirdėjo. Iš pradžių nuvažiavo į degalinę, esančią Beržų gatvėje „Statoil“, užsipilti kuro, o iš ten važiavo į kaimą, koks pavadinimas kaimo, nepamena. Važiavo Kauno kryptimi. Apie ką buvo kalbama su K., negirdėjo, nes sėdėjo priekyje, garsiai grojo muzika, o su K. pagrinde kalbėjosi tas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Girdėjo tik kaip K. buvo klausiama apie G. piniginę ir dokumentus. Ką K. atsakė į tai, jis gerai nepamena, bet berods jinai sakė, kad neėmė. Kiek dabar pamena, kai užsipylė kuro, G. pasakė, kad reikia pavažiuoti į kaimą, pas vieną jo draugą, pas kokį, nežino. Ko jam ten reikia pavažiuoti, ar ilgam, jis to nežino. Kaip sakė, kaimo pavadinimo nežino, bet pavažiavus kažkur tai už Šilaičių kapinių yra tas kaimas. Nuvažiavus į kaimą, ten susitiko dar su vienu vaikinu, kurio vardo nežino, bet atrodo, kad tai G. klasiokas, tiksliai nežino. Kai atėjo tas vaikinas, jie jau buvo šešiese: jis, G., A., du vaikinai, kurių vardų ir pavardžių nežino, bei ta mergaitė K.. Kaime sustojo berods kažkokioje aikštelėje, kur išlipo iš mašinos, belaukiant dar to penktojo vaikino parūkė, o sulaukus to paskutinio penkto vaikino visi nuvažiavo prie kažkokio tai namo, esančio kažkur tai miškuose. Kai laukė to penkto vaikino, kur buvo K., jis gerai nepamena, ar tai sėdėjo mašinoje, ar tai buvo irgi išlipusi. Nuvažiavus į kažkokį tai namą, name buvo jam nepažįstamas vyras, kuris juos visus palydėjo iki pirties, esančios netoli namo. Kiek dabar atsimena, tai pas tą vyrą namuose buvo dar keli asmenys- vienas- ar du, gerai nepamena. Ir į pirtį kiek pamena ėjo visi- jis, G., K., A., du vaikinai, kurie kartu atvažiavo, tas vyras- kaip suprato tai namo ir pirties šeimininkas, bei pas jį buvę dar keli asmenys. Ten pabuvo trumpai, gal kokias kelias minutes ir visi išėjo į namą, išskyrus K. ir du vaikinus, kurie atvažiavo kartu, bet jų vardų nežino. Gali pasakyti tik tai, kad tas kuris važiavo su jai nuo pat miesto yra mažesnis ūgiu už tą vaikiną, kurį įsisodino kaime. Kiek dabar atsimena, dar būnant pirtyje tas mažesnis užlipo pirmas į antrą aukštą, nes matė laiptus ir taip suprato, kad yra antras aukštas. Kada užlipo K. į antrą aukštą, jis neatsimena. Nematė, kad kas nors ją būtų tempęs į antrą aukštą, kad būtų grasinęs ar panašiai. Kiek dabar pamena, gal po kokių penkių minučių jis nusileido į apačią iš antro aukšto, ir tada jie visi išėjo į namą, išskyrus tą buvusį su jais aukštesnį vaikiną. Jis liko pirtyje. K. nebuvo nusileidusi iš antro. Ar ką nors tas mažesnis, nusileidęs iš antro aukšto, sakė, jis neatsimena. To momento, kaip lipo į antrą aukštą pirties tas aukštesnis jis nematė, nes tuo momentu, kai nusileido mažesnis laiptais, išėjo. Žino tik, kad aukštesnis vaikinas pasiliko pirtyje. Jis iki tol, kol važiavo, kol buvo pirtyje, nematė kad K. būtų verkusi, ar šaukusis pagalbos. Gal po kokių 10-15 minučių į namo kiemą atėjo K. su aukštesniuoju vaikinu. Kai jie abu atėjo, sėdo vėl visi į mašiną ir išvažiavo. Kiek dabar pamena, tą aukštesnį vaikiną pavežė iki kaimo iš kurio jį ir pasiėmė, ten jam išlipus, važiavo į Panevėžį. Važiuojant į Panevėžį neatsimena, kad K. ką nors būtų sakiusi, ar jai kas nors ką nors būtų sakęs. K. Panevėžio mieste buvo paleista netoli Katedros bažnyčios. O jis, G., A. ir tas mažesnis vaikinas važiavo į jo namų kiemą, kur pastatė automobilį ir išsiskirstė visi kas sau į namus. Praėjus maždaug porai dienų nuo važiavimo į kaimą, jis sutiko G., kuris jam pasakė, kad tą dieną kaime, ten esančioje pirtyje buvo išprievartauta K.. Kokiu būdu buvo išprievartauta, jis neklausė, o pats G. nepasakojo. Kas tokie ir keli išprievartavo K., jis nežino, G. jam to nesakė. Kad kažkas vyko kaime, jis įtarė jau tą pačią dieną, nes jam keista pasirodė, kad vienas lipo į antrą aukštą, po to kitas pasiliko pirtyje. Tačiau K. važiuojant į Panevėžį automobilyje nieko nesakė apie tai kas vyko, jis pats nieko nei vieno neklausinėjo. Praėjus dar kažkuriam tai laiko tarpui, gal kokiai savaitei, vėl susitikus G., jis jam pasakė, kad atsirado jo piniginė su visais dokumentais. Pasakė, kad kažkas tai atrado, kur atrado, nežino, ir atnešė į policiją, kur tiksliai, kokiu adresu atnešė, jis to taip pat nežino. Kiek dabar pamena, tai tą pačią dieną, kai buvo kaime, vyko kalba apie kažkokius pinigus, tačiau kas kaip ir kodėl, aplinkybių jis nežino ir po tiek laiko visko nepamena. Kiek jam žinoma, tai G. norėjo su K. išsiaiškinti dėl piniginės ir dokumentų, nes jo manymu K. buvo paėmusi. O kodėl G. nusprendė, kad K. pavogė, jis to nežino. (1 t., b.l.108-110)

Teisminio nagrinėjimo metu M. Z. parodė, kad 2010 m. sausio mėn. dienos nepamena, jam priklausančiu automobiliu „Audi-80“ vyko į Algirdo g., pas Tadą: jis, A., G. B., M. A.. Nuvežti prašė G. B. Galėjo būti apie 18-19 val. Algirdo g. sustojo prie namo. Išlipo G. B., A., o jis liko automobilyje. Po kiek laiko sugrįžo į automobilį G. B., A. ir K.. Merginą pažinojo, ankščiau yra buvę vienoje kompanijoje. Mergina įsėdo su M. A. ant galinės sėdynės. G. B. prie vairo. Mergina jautėsi normaliai, buvo neliūdna. Kadangi jis teisių neturėjo, vairavo G. B.. Važiavo į degalinę Beržų g., jis užpylė kuro už 10 Lt. Po to važiavo Kauno kryptimi, link Uliūnų pas G. B. draugą. Automobilyje buvo kalba buvo apie pinigus, tarp M. A. ir K., tačiau nieko nesuprato ir neklausinėjo. Sustojo, kaime, aikštelėje. Atėjo prie automobilio S. M. vienas. Išlipo parūkyti, kartu išlipo ir K.. Parūkius visi įsėdo į automobilį. Tada nuvyko į kažkokią sodybą. Tai buvo gyvenamas namas pamiškėje, pirtis. Sutiko juos šeimininkas. Visi nuėjo į pirtį. Mergina ėjo kartu, sutrikusi neatrodė. Pirtyje buvo ir šeimininkas. Po kelių minučių jis su A., šeimininku ir S. M. išėjo į lauką parūkyti. M. A. su K. liko pirtyje.

Pirtis dviejų aukštų. Sugrįžęs iš lauko, matė M. A. su K. lipančius į antrą aukštą. Jie ėjo į gyvenamąjį namą, kartu ėjo iš antro aukšto nulipęs M. A.. Pas K. užlipo S. M.. Po kurio laiko sėdę visi į automobilį išvyko. Kaltinamieji važiavo kartu. S. M. parvežė iki namų. Panevėžio m., K.prašymu, ją paleido prie bažnyčios. Grįžo namo, apie 21 val. M. pasakė, kad visus pinigus atidavęs K.. Kitą dieną G. B. pasakė, kad buvo policija, neva S. M., M. A. išprievartavo pirtyje K.. G. B. sakė, kad piniginė atsirado.

Liudytojas P. J. parodė, kad kaltinamąjį S. M. pažįsta kaip kaimyną yra draugai. 2010 m. vasarą, jam būnant kartu su A. P. ir S. M., pastarajam paskambino nukentėjusiosios pusbrolis kuris norėjo su S. pasikalbėti. Susitikome Nemuno gatvėje, prie parduotuvės „Norfa“. Nukentėjusiosios pusbrolis pareikalavo iš S. 10000 Lt. Jis tai išgirdęs paklausė jo ar kas keičiasi nuo pinigų. Jam atsakė “nesikišk, viską sutvarkysim“. S. atsakė, kad nemokės, o pusbrolis pasakęs “sėdi sėdėk“ Pusbrolio vardas Aleksas ar Aleksandras. S. jam pasakojo, jog tarp jų draugų buvo kažkokia panelė .Vėliau taip įvyko , kad ta panelė apkaltino jį išžaginimu. Kai vykome į susitikimą su nukentėjusiosios pusbroliu, jos pačios nebuvo. Pusbrolis į susitikimo vietą atėjo vienas.

Liudytoja J. G. parodė, kad nukentėjusioji K. G. - jos dukra. 2010 m. sausio mėn. ji buvo apkaltinta, kad būdama su draugais, pavogusi piniginę su pinigais. Dukra išėjo su drauge I., pas vaikiną. Per vakarą su dukra bendravo telefonu. Sugrįžo dukra apie 22 val. Kitą dieną ji pasakė, jog ją apkaltino paėmus piniginę iš draugo, buvusio kartu kompanijoje. Sakė, kad visi vartojo alkoholinius gėrimus. Dukra sugrįžo namo ankščiau, nes jai skaudėjo skrandį. Ji jai sudavusi vaistų, liepė eiti gultis ir nieko neklausinėjo.

Dukra sakiusi, jog buvo piniginę pakėlusi ir padėjusi ant staliuko. Apie dukrą taip galvoti, kad ji pavogė piniginę, negalėtų. Šeimoje buvo tinkamai auklėjama, jai abejonių nekėlė. Po kelių dienų dukra išėjo vėl pas tą patį vaikiną. Jo adreso nežinojo, bet kažkur netoli jų namų. Tą vakarą su dukra telefonu nekalbėjo. Ji jai į skambučius neatsakė. Vėliau dukra jai paskambino, pasakė, jog ją išprievartavo ir ji policijoje su drauge I.. Sakė, greit grįš namo. Kai sugrįžo, jos neklausinėjo nieko. Sudavė vaistus nuo jaudulio ir ji nuėjo miegoti. Vėliau dukra pasakojo, kad ją ištempė iš buto prievarta kažkoks atvykęs jai iš matymo pažįstamas vaikinas, jis ją apkaltino vagyste. Buvo su dukra dar dvi draugės. I. tą dieną su jais nebuvo. Sakė tempė ją už plaukų, įsodino į automobilį trise. Tai vaikinas, kuriam dingo piniginė ir dar vienas vaikinas. O automobilyje prie vairo sėdėjo trečias. Nuvežę į užmiestį pasakė “sumokėsi natūra“. Ten sutiko draugą, kuris turėjo parodyti vietą kur apsistoti. Tai buvo vietinio vaikino pirtis prie gyvenamojo namo. Jis atrakino pirtį. Dukra tuo metu bandė skambinti policijai. Nesugebėjo paaiškinti kurioje vietovėje ji randasi. Jos telefoninis skambutis užfiksuotas VPK. Dukra buvo šoke, stengėsi jos daug neklausinėti. Po to pasakojo, jog ją prievartavo trise, G. B. buvo pagrindinis. Prievartavo piniginės savininkas ir S. M. oraliniu būdu, naudojo psichinį smurtą. Grasino žodžiais, veiksmais. Matėsi mėlynės ant rankų, ties alkūnėmis. Kaklo srityje mėlynių nesimatė. Dukrai reikėjo pagalbos. Ji lankėsi pas psichologą, vartojo raminančius, kreipėmės pas šeimos gydytoją.

Po įvykio vaikinai telefonu gąsdino dukrą, norėjo susitikti, kažką aptarti. Buvo atvykę S. tėvai. Atsiprašė, siūlėsi pagalbos. Suprato, jog noras buvo, kad atsiimtume pareiškimą, tačiau dukra nesutiko.Tuo metu dukra mokėsi 12 klasėje. Atsirado moksle spragos, ji buvo visą laiką baimėje, tekdavo ją lydėti į mokyklą, tapo uždara, irzli. Šiuo metu mokosi Telšių kolegijoje. Prieš įvykį, planavo mokytis Panevėžyje, tačiau dėl ramybės išvyko į kitą miestą Dukra iki to įvykio pas psichologą , psichiatrą nesilankė.

Liudytoja I. U. parodė, kad 2010 m. sausio mėn., po įvykio, K. G. atėjo pas ją, buvo dideliame strese. Sakė, kad ją nuskriaudė, ji verkė, nervavosi. Jai patarė kreiptis į policiją.Kas ją nuskriaudė, ji neįvardino. Po jos įkalbinėjimų kreiptis į policiją, ji sutiko. Padėjo jai nueiti į PK, Smetonos g. Kur ji važiavo, jai nepasakė. Pas ją ji atėjo gal apie 21-22 val. PK patalpose ji nenorėjo viena pasilikti, prašė pabūti kartu su ja. Su pareigūnais vyko į įvykio vietą. Vyko į kažkokią pamiškės sodybą. Ji laukė automobilyje. Po to buvo iškviesta apklausai. Gal po savaitės teko būti pas K. namuose, kartu mokėsi ir tuo metu buvo atėję tėvai vieno iš kaltinamųjų, atsiprašė, bet ką konkrečiai kalbėjo, negirdėjo.

Su K. buvo geros draugės. Kartais eidavo drauge praleisti laisvalaikio. Algirdo g. pas vaikiną vardu Tadas yra kartu buvę. Ten kompanijoje buvusiam vaikinui dingo piniginė. Bute išgėrinėjo: ji, Tadas, K., M. A., M. Z. buvo, tačiau ji jo ankščiau nepažinojo. Buvo dar vaikinas vardu G., kaip suprato Tado draugas. Su K. nuėjo apie 20-21 val. Vaišino juos Tadas, vaikinai ir K. gėrė alkoholinius gėrimus. Per vakarą konflikto jokio nebuvo. Sekančią dieną sužinojo, kad dingo G. piniginė. G., vakaro metu matė, kaip mėtė piniginę ant stalo. Girdėjo, kad piniginėje buvo 100 ar 200 Lt. K. sakė, kad pas Tadą ėjo savo valia. Pasakojo, kad ją apvagino, tempė už plaukų į automobilį. K. tempė už plaukų M. A., kurio pravardė “velnias“. Važiavo link Kauno, į vietovę iš P raidės. Žargonų kalba K. pasakė, jog ją padarė „vafla“. Išprievartavo ją du asmenys: S. ir vaikinas pravarde “velnias“. Grasino, trenkė jai į pilvą.

Tą vakarą skambino jai K., nepatikėjo ja ir nereagavo. Po to ji jai skambino, tačiau neatsiliepė. Pas K. buvo atėję į namus vyras ir moteris, atsiprašyti už sūnų.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2010 m. sausio mėn. dienos nepamena susitiko kieme su M. ir G. B.. Važiavo aiškintis dėl G. B. piniginės. Pakvietė kartu važiuoti M. Z.. G. minėjo, kad bute Algirdo g. pavogė jo piniginę. Į. K.. Važiavo į Algirdo g., G. vairuojamu automobiliu „Audi 100“. Su M. liko laukti automobilyje. G. su M. nuėjo į butą. Po kiek laiko į automobilį sugrįžo M. A., G. B. ir K.. Mergina atsisėdo prie jų, antroje sėdynėje. Mergina įsėdo pati, niekieno neverčiama. Lauke buvo tamsu. Kažkuris iš vaikinų paklausė K. kur piniginė. Ji atsakė, jog nepaėmė.

Važiavo į Uliūnų pusę. Išlipo parūkyti. Tiksliai vietovės nežino. K. kartu rūkė lauke. Važiavo per mišką. Pravažiavus mišką sustojo prie namo. Sutiko juos namo savininkas. Su kuo jis kalbėjosi, nepamena. Visi išlipo parūkyti. Po to įėjo į priepirtį. S. įsėdo pravažiavus pirmą posūkį. Į pirtį užėjo visi. K. per prievartą niekas netempė. Kiek pabuvę pirtyje, išėjo į namelį. Liko pirtyje M. A., S. M. ir K.. Alkoholio nevartojo. Matė kaip M. A. užlipo į antrą aukštą. Prabuvę gal 10 min., nulipo žemyn. Atgal važiuojant K. atsisėdo gale, jis šalia jos. M. A. sakė, kad K. davė pinigų už lytines paslaugas. Sugrįžo į miestą apie 20-21 val. Įvažiavus į miestą, K. pati paprašė kur ją išleisti. Su G. B. vėliau teko bendrauti, jis išgyveno, kad jį apkaltino dėl nieko. Jis suprato, kad G. B. K. nieko blogo nepadarė. Minėjo, kad piniginę be pinigų atsiėmė iš policijos.

K. pati važiavo, per prievartą niekas jos neįsodino, turėjo galimybę pabėgti. Grįžtant atgal į miestą, K. neatrodė nuliūdusi, jautėsi normaliai. Sustojus degalinėje, K. galėjo šauktis pagalbos, bėgti. Su K. prieš įvykį buvo susitikęs 3 kartus. Jos elgesys neišsiskyrė iš kitų, su visais bendravo normaliai.

Liudytoja T. J. parodė, kad nukentėjusioji K. yra jos draugė. 2010 m. sausio mėn. dienos nepamena su drauge Gabriele buvo kavinėje “Kakadu“. Apie 19 val. paskambino K.. Susitikę nuėjo į „Maxima“ K. pirko alaus .Kadangi prieš dieną pas Tadą vyko balius, tai jis pakvietė užeiti. Jį pažinojo, gyveno Algirdo g. Pas jį buvo draugas, jie išgėrinėjo alų. Jiems besėdint atėjo vaikinas vardu G.. Pasikvietė G. K. pakalbėti. Po pokalbio K. vilkosi striukę, dėjosi batus. Ji jos klausė, kur ji ruošiasi, jai atsakė jog greitai sugrįš. Pasiėmusi rankinę išėjo. Klausė Tado draugo, kur jie išeina, atsakė jog ne jos reikalas, liepė nesikišti. Į lauką išėjo K. ir G.. Vėliau skambino K. į mobilų, tačiau ji neatsakė ir į butą negrįžo. Susitikus vėliau K. jai pasakojo, kad ją išvežė į mišką ir oraliniu būdu du vaikinai išžagino. Sakė jog ji bijojo išlipti iš automobilio ir paskambinti. Sakė buvo 4 vaikinai, o išžagino dviese. K. klausė dėl ko nepabėgo nuo vaikinų, sakė bijojusi.

Liudytoja G. V. parodė, kad 2010 m sausio mėn., dienos nepamena su T. J. buvo kavinėje. Paskambino K. pakvietė eiti pas Tadą. Sutiko su pasiūlymu. Susitikę K., nuėjo į „Maximą“. Ji nusipirko du butelius alaus, ji arbatos. Būnant pas Tadą atėjo jo draugas. Tadas pakvietė K. į kitą kambarį pakalbėti. Po pokalbio Tadas iš kambario paėmė K. striukę, rankinę, nunešė K. Klausė draugo, kur išeina, atsakė jog ne jų reikalas ir liepė nesikišti. Galėjo būti apie 20 val. Grįžtančios K. nesulaukė. Tadas sakė, jog iš vakaro pas jį buvo balius ir dingo piniginė, kieno piniginė, neminėjo, įtarė, kad galėjo paimti K.. Kiek pabuvus, išėjo namo. Vėliau Jaškūnaitė papasakojo, kas tą vakarą nutiko K.. Su K. buvo susitikę VPK, akistatos metu. Akistatos metu K. sakė, kad ji matė kaip ją tempė už plaukų Tado bute. Kas tempė, pavardę gal ir minėjo. Tačiau ji paneigė šią aplinkybę. Kaip K. išėjo iš buto, ji nematė. Kad K. apsiautų batus, nematė, K. nunešė batus, rankinę.

Rašytinė bylos medžiaga:

Iš G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2010 m. sausio 15 d. jis pas A. šventė jo gimtadienį. Gimtadienio šventimą nusprendė pratęsti pas Tadą. Tą dieną buvo išgėręs, kiek tiksliai buvo išgėręs, nepamena, gal apie 1 litrą brendžio ir buvo labai girtas. Su draugu A., kurio pavardės nežino, gyvenančiu Panevėžio mieste, Ateities gatvėje, tame pačiame name, kur gyvena ir M. A., pravarde „velnias“, taksi automobiliu atvažiavo pas Tadą. Tado pavardės nežino, gyvena Panevėžio mieste, Algirdo gatvėje, tikslaus adreso nežinojo. Apie kelintą valandą atvažiavo pratęsti gimtadienio šventimo, nepamena. Nuvažiavus pas Tadą, ten buvo trys merginos, kurios vienos vardas K., o kitų vardų ir dabar nežino. Kas vyko vakarėlyje, nieko daug neprisimena, žino tik, kad gėrė. Kas jį girtą nuvedė miegoti, neatsimena. Tik sekančią dieną jam A. pasakojo, kad jie visi ten gėrė. Sakė, kad buvo vakarėlyje ir „velnias“ M. A., o ar jis dar buvo ir kitą dieną, kai jis atsikėlė pamiegojęs, neatsimena. Kiek dabar pamena, tai miegoti jis pats nenuėjo, jį kažkas nuvedė miegoti į kitą kambarėlį. Kas pasakojo, kad K. jam nedavė miegoti, bandė jį prikelti, buvo net atsigulusi prie jo gal kokioms 5 minutėms, jis neatsimena. Jei ankstesnėje apklausoje yra nurodyta, kad A. pasakojo, vadinasi taip ir galėjo būti. Taip pat A. pasakojo, kad matė jo piniginę padėtą kambaryje, kur jis miegojo ant fotelio. Nori pasakyti, kad jam sakė, jog pradžioje jis užmigo ant fotelio, ten kur visi ir gėrė. Po to jį nuvedė į kambarį ir paguldė ant lovos, o piniginę, kuri buvo iškritusi fotelyje, sakė, kad įkišo jam į kelnių užpakalinę kišenę. Kas įkišo piniginę į kelnių kišenę, nežino. Kai sekančią dieną jis pabudo tame pačiame bute, pasigedo savo medžiaginės piniginės, kurioje buvo apie 110 litų ir Swedbank banko mokėjimo kortelė jo vardu ir jo asmens tapatybės kortelė, ne pasas, kaip kad yra minėjęs ankstesnės apklausos metu. Neradęs piniginės su pinigais ir dokumentais, pradėjo ieškoti, tačiau nerado. A. jam pasakė, kad piniginę galėjo pavogti K., nes naktį labai skubėjo išeiti į namus, be to, buvo prie jo prigulusi. K. buvo įtarta todėl, kad kažkas papasakojo, jog anksčiau jinai kažkokio tai baliuko metu buvo pavogusi mobilaus ryšio telefoną. Kokio baliuko metu ir kam tokiam asmeniui jinai buvo pavogusi telefoną, jis nežino. Tik jam pasakojo, kas neatsimena, kad vėliau K. pati tam asmeniui grąžino telefoną. Todėl ir dabar dėl jo piniginės vagystės buvo jinai įtarta. Daugiau, kiek žino, niekam niekas nedingo išskyrus jo piniginę su pinigais ir dokumentais- banko kortele ir asmens tapatybės kortele. Tadas paskambino prie jo K. ir pasakė, kad ateitų išsiaiškinti dėl piniginės ir atiduotų piniginę, tačiau ji pasakė, kad neateis, o piniginės neėmė. Tuo viskas ir pasibaigė. Dėl dingusios piniginės ir banko mokėjimo kortelės bei asmens tapatybės kortelės jis su pareiškimu į policiją nesikreipė, į Migraciją nesikreipė ir į banką neskambino- nepranešė apie dingusią mokėjimo kortelę. Banko mokėjimo kortelėje pinigų nebuvo. Jis į policiją nesikreipė todėl, kad manė, jog piniginė su pinigais ir dokumentais atsiras. Jis tikėjosi, kad po pokalbio su K. viską išsiaiškins ir atsiras. 2010-01-18 jis sugalvojo nuvažiuoti į tą patį butą pas Tadą, nes iš Tado sužinojo, kad K. yra pas jį. Važiavo todėl, kad norėjo su K. išsiaiškinti dėl tos savo piniginės. Važiavo ne vienas. Paskambino A., pakvietė ateiti ir paskambino draugui M., kurio pavardės nežino, gyvena netoli jo, adreso nežino, žino tik kaip nueiti. Paskui susitiko su M. „velniu“. Ar su M. A. taip susitiko, ar jis pats M. paskambino ir pakvietė vykti kartu, nepamena. Pamena, kad M. paklausė ką jis veikia bei pakvietė važiuoti kartu pas Tadą. Kada parašė SMS žinutę draugui S. M., kuriam pasakė, kad gal pas jį į Uliūnų k. atvažiuos su merga, neatsimena- ar rašė prieš važiuojant pas Tadą, ar vėliau. S. M. pasakė, kad prieš atvažiuojant paskambintų. M. atvažiavo automobiliu AUDI, tokiu koks nurodytas pranešime apie įtarimą tai yra Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), spalvos nepamena. Kam priklauso automobilis, jis nežino, pradžioje buvo už vairo M., o vėliau jis sėdo už vairo, nes M. neturėjo tuo metu vairuotojo pažymėjimo. Iki Tado namų važiavo keturiese: jis, M., A., M.. Jis buvo už vairo vėliau, iki Tado vežė M.. Ar jis tada sėdėjo priekyje, ar gale, nepamena. Kaip kiti sėdėjo, irgi nepamena. Nuvažiavus iki Tado namų, A., M. ir M. pasiliko automobilyje, o jis vienas nuėjo pas Tadą. Bute buvo Tadas, K. su dar dviem draugėmis ir dar kažkoks vaikinas, kurio nepažįsta. Kiek dabar pamena, tai atvažiavo tikrai keturiese pas Tadą, į butą kiek pamena, nuėjo vienas, o vėliau, kiek pamena, paskambino M., kad jis pakiltų į butą. M. kvietė todėl, kad kiek pamena, aiškinantis su K., K. pasakė, kad ji buvo užėjusi į kambarį, kuriame jis miegojo, kartu su M.. Be to, kiek pamena, tai ir pats M. jam buvo sakęs, kad buvo užėjęs į kambarį su K., todėl ir pakvietė jį ateiti, kad išsiaiškinti visiems kartu dėl jo piniginės. Tą dieną jis buvo blaivus. Dar prieš ateinant M., jis su K. kalbėjosi buto koridoriuje. Kiek atsimena, tai K. pokalbiui pasikvietė jis. Kalbantis su K. koridoriuje, jinai jam pasakė, kad jo piniginę jinai padėjo kambaryje, kur jis miegojo, ant ten buvusios spintelės. Be to, pasakė, kad tai kaip jinai padėjo jo piniginę ant spintelės, matė M. A.. Pradžioje jis vienas kartu su K. kalbėjosi ir nuėjo į kambarį pažiūrėti tos vietos, kur jinai padėjo piniginę, o tada jis jau paskambino M. ir jau visi trys ėjo į kambarį. Kambaryje M. pasakė, kad matė jis jo piniginę ant spintelės, tačiau jos ten nebuvo. Jis pradėjo šaukti ant K. „žiurke, atiduok man piniginę“. Po to pasakė jai „važiuojam“, tačiau dar nebuvo sugalvojęs kur važiuos ir ką darys, nors kaip sakė, S. M. buvo paskambinęs, kad gal atvažiuos pas jį į Uliūnus su merga. Tačiau dar nebuvo tikras, kad atvažiuos su K., tik jau būnant bute nusprendė, kad pasiimti K. ir važiuoti pas S.. K. pasakė, kad niekur nevažiuos. Jis pasakė „važiuojam, važiuojam“ ir ji tada nebesakė nieko. Kiek pamena, tai sakė pakeltu tonu. Po to jis nuėjo į kitą kambarį, kur buvo Tadas, K. dvi draugės ir tas nepažįstamas vaikinas, paėmė striukę, padavė K. ir abu išėjo. Kas padavė K. rankinuką ir batus, neatsimena, bet jam atrodo, kad jinai pati viską pasiėmė. Pranešime apie įtarimą yra parašyta, kad M. A. K. tempė už plaukų per kambarį į koridorių, kad tempė už megztuko rankovės. Jis negali patvirtinti šių aplinkybių, nes nematė, kad būtų tempęs. Taip pat neatsimena, kad būtų sakęs K., jei „neis su jais, ją vis tiek išneš“. Pamena tai, kad kai jis su K. nuėjo prie automobilio, „velnias“- M. A. jau sėdėjo automobilyje. Kuriuo momentu jis išėjo, nematė. Papildo, kad K. su „velniu“ vieni kambaryje nebuvo pasilikę. Nei „velnias“, nei jis, K. atžvilgiu smurto nevartojo. Kieme jis atidarė automobilio dureles ir liepė K. sėstis. Sėstis pasakė ne griežtu tonu. Ji pati įlipo į automobilį ir atsisėdo ant galinės sėdynės, šalia sėdėjo M. ir M., o jis atsisėdo už vairo. Vairavo jis, o ne M. ir ne A.. Jis pasakė, kad važiuos pas jo klasioką, omenyje turėdamas, kad pas S. M.. Ankstesnėje apklausoje yra nurodyta, kad sakydamas, jog važiuos pas klasioką, sugalvojo, kad dėl to, jog K. pavogė jo daiktus, jis jai lieps čiulpti jo lytinį organą, tai yra išprievartaus oraliniu būdu. Jis neatsimena, kad būtų būtent taip sakęs, taip pat neatsimena, kad būtų sakęs, jog tik jam čiulps. Tada užvažiavo į degalinę Statoil, Beržų g., kur M. užsipylė degalų, ne Aurimas, nes jokio Aurimo nebuvo. Kas vyko automobilyje važiuojant iki S. M., gerai neprisimena. Jis sėdėdamas už vairo priekyje, kažką sakė K., tačiau tiksliai neprisimena ką, tačiau kiek pamena tai pagrinde kalba vyko apie piniginę, kad reikia ją grąžinti, o ne apie lytinių organų čiulpimą kalbėjo. Kažkas turėjo girdėti kaip jis kalbėjo su K., tačiau kas konkrečiai girdėjo pokalbį, nežino. Automobilyje grojo muzika, tačiau negarsiai, nes jis su K., sėdėdamas priekyje galėjo susikalbėti, kai tuo tarpu jinai sėdėjo gale. Ką būtent sakė, neprisimena, tačiau tikrai negrasino. Pamena, kad paskambino S. telefonu ir pasakė, kad atvažiuoja. Tačiau kuriuo momentu skambino, ar būnant dar degalinėje, ar jau pakeliui į Uliūnus skambino, neatsimena. O ar pasakė „kad atvežam mergą“, neatsimena. Ar K. automobilyje ką nors sakė, neatsimena. Neatrodė, kad K. norėtų verkti, o ar buvo išsigandusi ir bijojo jų, nežino. Gal ir bijojo. Važiavo penkiese, K. ir jie keturi vaikinai. Privažiavus prie baro, esančio netoli Uliūnų k., sustojo aikštelėje ir po kelių minučių prie automobilio atėjo S.. Jie išlipo iš automobilio, parūkė, o ar visi išlipo, nepamena. S. atėjo vienas. Pamena, kad S. pasakė, jog ši merga paėmė jo piniginę. Kas liepė K. išlipti iš automobilio, neatsimena. Ji išlipo ir atsistojo prie automobilio. Jie visi stovėjo aplinkui ir kalbėjo apie piniginę, tai yra sakė, kad atiduotų jo piniginę, o kaip tai sakė, kokiu tonu, visi šaukė ar ne, jis neatsimena. Pamena tik tai, kad jai buvo sakoma atiduoti piniginę. Ką K. sakė, neatsimena. Pamena, kad S. pasakė K., jog ji atiduotų piniginę, tačiau jis nematė, kad S. suduotų jai kumščiu į pilvą. Pamena, kad S. sakė, jog nemuštų K., tačiau neatsimena, kad jis būtų sudavęs K.. Jis neatsimena kas paskui liepė K. sėstis į automobilį. Jis vėl buvo už vairo. K. atsisėdo vėl ant galinės automobilio sėdynės. S. irgi atsisėdo gale. Važiavo jau šešiese. Priekyje buvo jis, o šalia M. ar tai A., o visi kiti sėdėjo gale. S. pasakė, kad važiuos pas jo draugelį, į pirtį Panevėžio r., Papojaus k. Kai važiavo į pirtį, niekas K. nieko nesakė, negrasino ir jos nelietė. Nuvažiavus į Papojaus k., S. nurodė privažiuoti prie vieno namo, kur kieme sustojus visi išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą, kur buvo turbūt namo šeimininkas, vyresnio amžiaus vyras. Ėjo jis kartu su S.. Be namo šeimininko buvo dar S. draugas, kurio vardas berods Tadas. Kas paklausė, ar galima nueiti į pirtį, neatsimena. Šeimininkas pasakė, kad galima ir nieko jų neklausė, o jie, kad atsivežė mergą, jam kiek pamena, nesakė. Tada jis, S. ir jo draugas nuėjo prie automobilio, kur automobilyje buvo likusi sėdėti K.. Tas draugas, kurio vardas berods Tadas, atidarė dureles, pašvietė žiebtuvėliu ir pasakė „nebloga panelė“, o ar dar ką nors sakė, neatsimena. Kas liepė K. išlipti iš automobilio, neatsimena. Kelinta valanda buvo neatsimena, buvo labai tamsu. Kiek atsimena, išlipus K. iš automobilio visi kartu su ja nuėjo į pirtį. Niekas K. netempė, negąsdino. Mano, kad K. nebuvo kur dėtis, kaip tik sutikti su tuo, kad jai liepiama eiti. Kiek atsimena, pirtyje jis, M., S. ir K. užlipo į antrą pirties aukštą, kiti liko apačioje. K. buvo pasakyta „lipk į viršų“ ir jinai pakluso. Kas pasakė „lipk“, nepamena. Užlipus į antrą aukštą, jis berods pasakė K. „žiurke atiduok piniginę“. Jo piniginėje, kaip yra sakęs, buvo apie 110 litų, tačiau K. pasakė, kad grąžintų jam 250 litų, ji sutiko. Sumą padidino todėl, kad įvertino pavogtą piniginę, pinigus, dokumentus. Jis paklausė, kodėl sutinka grąžinti pinigus, jei neėmė. Ką K. atsakė, neatsimena. Tada jis su S. nulipo į pirmą aukštą, o K. liko su M.. Iš ko suprato, kad M. K. išprievartaus oraliniu būdu, negali įvardinti. Tačiau, kad M. ją išprievartavo oraliniu būdu suprato tada, kai M. nulipo. Ar M. pats pasisakė kas įvyko, neatsimena. Dar nori pasakyti, kad jis nežino ar M. per prievartą atliko su K. lytinį aktą oraliniu būdu. Kiek laiko buvo M. su K., neatsimena. Po M. į antrą aukštą lipo S.. Mano, kad S. lipo į antrą aukštą to paties, tai yra su K. atlikti aktą oraliniu būdu. Po kiek laiko nulipo S., neatsimena. Jis jokio triukšmo iš antro aukšto negirdėjo nei kai M. buvo, nei kai S. buvo. Ar po to, kai jie nulipo vienas po kito į apačią jis jų ko nors klausė, neatsimena. Jei ankstesnėje apklausoje nurodė, kad klausė „kaip“, kai nulipo M., vadinasi taip ir buvo. Jei sakė, kad M.- „velnias“ pasakė, kad „varo kaip patyrusi“, vadinasi taip ir buvo, nes jam po tiek laiko sunku prisiminti visas aplinkybes. Ar jis lipo į antrą aukštą dar kartą, nepamena. Kada K. nulipo, neatsimena. Tačiau jis K. oraliniu būdu neprievartavo. Nulipus K., kiek pamena, jis buvo kieme prie automobilio. Kiek pamena, K. prie automobilio atėjo viena. Ar K. buvo liepta sėstis į automobilį, neatsimena. K. atsisėdo į galą automobilio, jis buvo už vairo. Visi išvažiavo. Ar K. apsiverkusi buvo, nematė. Ar važiuojant atgal į Panevėžį K. kalbėjo, neatsimena. Kažkuriuo tai momentu, jis pasiėmė K. telefono numerį, kadangi buvo sutarta, jog ji jam atiduos pinigus už pavogtą piniginę, nors ji pati tai ir neigė. Jis mano, kad tik jinai pavogė jo piniginę su pinigais ir dokumentais, todėl ir reikalavo grąžinti arba sumokėti pinigus. Kodėl savavaldžiavo, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, reikalaudamas grąžinti pavogtą piniginę, nežino. Piniginė su dokumentais, tik be pinigų atsirado gal po kokio mėnesio, tiksliai laiko nežino. Žino, kad policijos budėtojas paskambino į jo motinos telefono numerį, iš kur sužinojo motinos telefono numerį, nežino, ir pasakė, kad kažkas rado ir atnešė jo piniginę su dokumentais. Į policiją, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje jis pats nuėjo atsiimti piniginės. Atgavo piniginę ir dokumentus- banko kortelę, asmens tapatybės kortelę, tik pinigų nebuvo. Koks pareigūnas atidavė, nežino nei vardo, nei pavardės. Kas atnešė į policiją jo daiktus, nežino, ar vyras ar moteris, kur rado, taip pat nežino. Po to, kas buvo pirtyje, S. pavežė iki tos pačios aikštelės Uliūnų kaime ir paleido. K. parvežus į Panevėžį, nuvežė iki Katedros Panevėžio mieste, ir paleido. Kur paleisti ją, jinai pati pasakė kad prie Katedros. Prieš jai išlipant, jis pasakė, kad ji nebandytų bėgioti, turėdamas omenyje, kad nebandytų nesumokėti jam 250 litų, dar pasakė, kad dėl pinigų jis jai pats paskambins, konkrečios datos berods nesakė, tačiau galvojo, kad savaitę laiko jai duos pinigams atnešti. K. išlipo ir nuėjo. Jis grįžo į namus ir niekam nieko nesakė. Nors jis suorganizavo, kad K. galėtų M. A., S. M. išprievartauti oraliniu būdu, kadangi ir pats planavo ją išprievartauti oraliniu būdu, taip atkeršijant jai už pavogtą piniginę, tačiau jam K. pagailo ir jis nebėjo jos prievartauti. Kuriuo momentu kilo mintis išprievartauti K. oraliniu būdu dėl jo pavogtos piniginės- ar dar Panevėžyje, ar Uliūnų kaimo aikštelėje, ar tik pirtyje Papojaus kaime, jis dabar po tiek laiko nepamena. Prisipažįsta iš dalies padaręs nusikaltimą, kadangi savavaldžiavo, reikalavo iš K. savo piniginės, pinigų, banko kortelės ir paso, tačiau nepripažįsta seksualinio prievartavimo, nes pats K. oraliniu būdu neprievartavo, taip pat nesutinka, kad bendrininkavo kitiems K. prievartaujant oraliniu būdu, pripažįsta savo kaltę tik savavaldžiavime. (2 t., b. l. 14-17; 32-37)

Iš akistatos, vykusios tarp nukentėjusios K. G. ir liudytojos T. J. protokolo matyti, kad K. G. patvirtino savo parodymus, nurodydama, kad T. J. matė kaip ją tempė M. A. iš Tado namų, o T. J. paneigė šiuos nukentėjusios parodymus teigdama, kad nematė. Akistatos metu kiekviena tvirtino savo parodymus.(1 t., b. l. 80-82)

Iš akistatos, vykusios tarp nukentėjusios K. G. ir liudytojos G. V. protokolo matyti, kad K. G. patvirtino savo parodymus, nurodydama, kad G. V. matė kaip ją tempė M. A. iš Tado namų, o G. V. paneigė šiuos nukentėjusios parodymus teigdama, kad nematė. Akistatos metu kiekviena tvirtino savo parodymus. (1 t., b. l . 73-76)

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 76/10 (05) matyti, kad apžiūrint K. G. jokių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. (1 t., b. l. 29)

Iš 2010-01-20 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. G. atpažino S. M., kaip asmenį kuris Uliūnų k. prie baro jos klausė apie pavogtą piniginę, trenkė kumščiu į pilvą , įsodino į automobilį, nuvežė į Papojaus k., į pirtį , ten antrame aukšte sakė, kad ji prisidirbo ir turės čiulpti visiems ir ją išprievartavo oraliniu būdu. (1 t., b. l. 42-45)

Iš 2010-01-20 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. G. atpažino G. B., kaip asmenį, kuris ją apkaltino piniginės vagyste, liepė važiuoti su juo, važiuojant sakė, kad arba atiduodu piniginę geruoju arba bus užmušta, kad turės visiems čiulpti, klausė kitų vaikinų kas eis pirmas.(1 t., b. l. 47-50)

Iš 2010-01-20 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. G. atpažino M. A., kaip asmenį kuris liepė atiduoti G. piniginę, tempė ją už plaukų, grasino kad nušaus arba užmuš, nuvežė į Papojaus k. kur pirties antrame aukšte liepė čiulpti jam arba sakė, kad reikės čiulpti visiems bei ją išprievartavo oraliniu būdu.(1 t., b. l. 52-55)

Iš akistatos vykusios tarp nukentėjusiosios ir S. M. protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. G. patvirtino savo parodymus, kad S. M. U. kaime atėjo su draugu, kurio nepažįsta. S. atidarė dureles automobilio ir liepė jai išlipti, griežtai sakydamas „lipk“. Kaltino ją G. B. piniginės vagyste, trenkė vieną kartą į pilvą, po to vėl atidarė automobilio dureles ir liepė sėstis į mašiną, pats atsisėsdamas šalia. S. ją už rankovės tempė į pirtį. S. antrame aukšte pats užsidėjo prezervatyvą, jinai jam čiulpė, o spermą jis nusivalė į pagalvę. S. M. nepatvirtino liudytojos parodymų.(1 t., b. l. 156-158/)

Iš akistatos vykusios tarp nukentėjusiosios ir G. B. protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. G. patvirtino savo parodymus, kad su G. B. susitiko 2010-01-15, pas Tadą, kur buvo švenčiamas gimtadienis. G. B. atėjo su M. A.. Po to G. nuėjo miegoti, į kambariuką, kur jis miegojo buvo užėjusi su M., matė besimėtančią G. piniginę, kurią ji paėmusi padėjo ant spintelės šalia lovos. 2010-01-18 jai būnant pas Tadą su draugėmis atėjo G., su juo kalbėjosi, jis ją kaltino pavogus piniginę. Jai pasakius, kad M. matė, kaip ji padėjo piniginę ant spintelės, G. pakvietė M. A.. Atėjus M., M. neigė, kad matęs. G. ją toliau kaltino vagyste ir pasakė, kad ji turės kartu važiuoti iki G. draugo. Jai atsakius, kad nevažiuos, G. pasakė, kad vis tiek reikės važiuoti. M. tada suėmė ją už plaukų ir tempė į koridorių. Jinai taip pat buvo tempiama ir už megztuko rankovės. Išėjus į kiemą, M. atidarė automobilio dureles ir paliepė sėstis. Jai iš šono sėdėjo G.. Papojaus k. pirties antrame aukšte G. jai pasakė, kad turės sumokėti pinigus už piniginę, korteles ir dar turės atidirbti. G. su S. draugu nulipo į apačią. G. B. liudytojos parodymus patvirtino iš dalies. (2 t., b. l. 24-29)

Iš akistatos vykusios tarp nukentėjusios ir M. A. protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2010-01-18 G. kaltino ją vagyste piniginės. Jai atsakius, kad neėmė, atidarė duris į laiptinę ir pakvietė M. A.. Užėjus M., G. pasakė, kad ji važiuos su jais. Jai atsisakius važiuoti M. suėmė ją už plaukų ir tempė į koridorių, nes atėjus M. suėjo kalbėtis į kambarį. Jai buvo pasakyta „eik, arba išnešim“. Išėjus į kiemą, M. atidarė automobilio dureles ir paliepė sėstis, prievartos nenaudojo. Jai iš šonų atsisėdo M. su G.. Papojaus kaime jinai buvo nutempta į pirtį, ten S. paliepė jai lipti į antrą aukštą. Į antrą aukštą užlipo ir M., G. bei S. draugas su S.. Vėl buvo klausinėjama apie piniginę, sakoma, kad reikės grąžinti pinigus, o už dokumentus atidirbti. Visiems nulipus žemyn, M. vėl užlipo į antrą aukštą ir jai griežtai paliepė sėstis ant lovos. M. nusimovė kelnes su apatinėmis kelnaitėmis ir pasakė „čiulpk“. Jai atsisakius, griežtai pasakė „padaryk, nes bus dar blogiau“. Jinai pakluso. Jai pasidarė bloga, bet M. reikalavo tęsti sakydamas, kad greičiau baigsi, greičiau viskas baigsis. Ji, norėdama kad viskas greičiau baigtųsi pradėjo vėl čiulpti. Viskas baigėsi po kokių 7 minučių. M. A. liudytojos parodymų netvirtino, teigdamas, kad jis su K. oraliniu būdu santykiavo, bet už tai susimokėjo- 100 dolerių.(2 t., b. l. 89-92)

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2010-08-03 Nr. 140- (1726)- ISI-5647 matyti, kad:

Ant tirti pateiktos pagalvės, paimtos 2010-01-19 įvykio vietos apžiūros metu pirtelėje Papojaus k., Panevėžio r., rasta spermos (pažymėta mėg. Nr.4), netinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.Ant tirti pateiktos pagalvės rasta dviejų moterų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr.1-4), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr.5), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių S. M., M. A..(1 t., b. l. 19-20)

Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados 2010-10-13 Nr. 97 TPK- 126/2010 matyti, kad objektyvaus tyrimo metu K. G. nebuvo nustatyti esminiai asmenybės bruožai, individualios psichologinės savybės dėl kurių būtų tikslinga skirti teismo psichologinę ekspertizę.(1 t., b. l. 31)

Motyvuojamoji dalis

MOTYVAI, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS BEI VEIKOS KVALIFIKAVIMO MOTYVAI

Kaltinamieji M. A. ir S. M. nepripažino kaltės teigdami, kad nukentėjusioji juos apkalba, nes nori gauti pinigų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios K. G. nuosekliais parodymais, kuriuos ji davė teismui. Nukentėjusioji nuo pat pirmosios apklausos momento davė analogiškus nuoseklius parodymus dėl to, kad ji iš buto buvo išvežta prievarta, jai automobilyje buvo grasinama, jog bus užmušta, prieš ją bus panaudotas fizinis smurtas. Byloje yra neginčijami faktai, kad nukentėjusioji kartu su kaltinamaisiais išvažiavo iš buto, esančio Panevėžyje, Algirdo gatvėje, tačiau iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, kad nukentėjusioji iš buto buvo išvežta panaudojus prieš ją fizinę prievartą, t.y. asmuo pravarde „velnias“ ją ištempė iš buto už plaukų ir už megztinio, nes šios aplinkybės nėra įrodytos, jų nepatvirtina liudytojų G. V., T. J. parodymai, bei akistatos tarp jų ir nukentėjusiosios protokolai. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina 2010-01-20 specialisto išvada G 76/10 ( 05) ( t 1., b. l. 29), iš kurios matyti, kad galvos plaukuotoje dalyje jokių sužalojimų ar jų žymių nėra. Iš pirminio K. G. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad ją pradėjo stumdyti ir liepė važiuoti kartu, grasino, kad jai atsisakius važiuoti bus sumušta, bijodama būti sumušta, išėjo su jais į kiemą bei atsisėdo į kieme stovėjusį automobilį. Nors šie byloje esantys įrodymai ir nepaneigia nukentėjusios parodymų, nes nukentėjusioji jau pirminiame pareiškime nurodė, kad buvo stumdoma, tačiau duoda pagrindo abejonėms ir privalo būti vertinami kaltinamų asmenų naudai.

Todėl ši aplinkybė yra šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta. Taip pat teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo atimta galimybė priešintis ją išvedant iš buto, nes tai negali būti vertinama, kaip galimybės priešintis atėmimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ nuostatomis (toliau nutarimas Nr. 49). Šio senato nutarimo Nr. 9 p. numatyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuo pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią. Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę. Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ir pan.

Byloje esantys įrodymai : kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo įtariama G. B. piniginės vagyste, dėl šios aplinkybės kaltinamieji išsivedė nukentėjusiąją iš buto ir vežė ją į Uliūnų k., bei vėliau į Papojos k. Kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymais įrodyta, kad automobilyje buvo kalbama apie pavogtos piniginės grąžinimą. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai automobilyje buvo grasinama, jog reikės patenkinti visus oraliniu būdu, patvirtina G. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta jam mirus, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Kaltinamųjų parodymai apie tai, kad nukentėjusioji su jais santykiavo už pinigus, t.y. M. A. duotus 100 JAV dolerių paneigia nukentėjusios parodymai, bei G. B. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai. Be to kaltinamųjų ir kartu važiavusių liudytojų parodymai apie M. A. duotus nukentėjusiajai 100 JAV dolerių yra migloti, neaiškūs, nei vienas jų nematė, kad M. A. būtų nukentėjusiajai davęs 100 JAV dolerių už lytinius santykius.

Kaltinamieji neigia prieš nukentėjusiąją naudoję fizinį smurtą ar jai grasinę, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai paneigia šias aplinkybes. Nukentėjusioji K. G. parodė, kad bute jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir grasinimai, ko pasėkoje ji išsigando bei pati išėjo iš buto. Nukentėjusioji K. G. parodė, kad G. V. ir T. J. matė, kaip prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Liudytojos G. V. ir T. J. viską papasakojo analogiškai kaip nukentėjusioji, tačiau neparodė to, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas ar grasinama jį panaudoti. Nukentėjusioji parodė, kad ją kaltinamiesiems išsivedant iš buto, liudytojos G. V. ir T. J. klausė kaltinamųjų kur ją veda, liepė nedaryti nesąmonių, tačiau joms vaikinai, esantys bute, liepė nesikišti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos G. V. ir T. J.. G. V. taip pat parodė, kad K. G. buvo iš buto išsivesta, akistatos metu liudytoja parodė, kad nukentėjusiajai striukę ir rankinuką nunešė Tadas.

Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. G. iš buto išėjo ne savo noru, prieš ją buvo panaudoti grasinimai, bei ji buvo kaltinama piniginės vagyste, kuri neaišku kur buvo dingusi, bute esančioms jos draugėms buvo liepta nesikišti, šiais veiksmais jos valia buvo palaužta ir ji išėjo iš buto, bei įsėdo į automobilį.

Palaužus nukentėjusiosios valią, ji buvo įsodinta į automobilį. Kaip parodo nukentėjusioji, jai automobilyje buvo grasinama, kad ji bus užmušta. Nukentėjusioji buvo keturių vaikinų vežama automobiliu tamsiu paros metu, kaip ji parodė, Uliūnų miestelyje kaltinamasis S. M. jai trenkė į pilvą ranka. Nors sužalojimu pilvo srityje neaptikti, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos ji davė nuo pat pirmosios apklausos momento, taip pat juos patvirtino ir G. B. įtariamojo apklausos metu, nurodydamas, kad smūgis į pilvą buvo nestiprus ( t. 1, b. l. 16)

Nukentėjusioji palaužus jos valią bei išvežus iš buto, jos atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą, toliau buvo vežama į sodybą esančią miške. Būdama sodyboje nuketėjusiojo parodė, kad skambino policijos pareigūnams net du kartus, bei sakiusi, kad ją nori išprievartauti, tačiau negalėjo prisiminti kaimo pavadinimo. Nors byloje nebuvo gautas patvirtinimas, kad nukentėjusioji skambino policijos pareigūnams, nes atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta klaidų, t.y. neišreikalautos telefoninių pokalbių išklotinės, o teismas esant praėjusiam ilgam laiko tarpui tokių duomenų jau nebeturėjo galimybės gauti, tačiau šiais nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes visi jos parodymai buvo nuoseklūs, pasitvirtino, ji žinojo, kad jos parodymus galima lengvai patikrinti, todėl parodymais yra tikima.

Vertinant byloje esančius parodymus darytina išvada, kad nukentėjusiosios parodymai nuo pat pareiškimo padavimo nesikeitė, buvo nuoseklūs, kai tuo tarpu kaltinamųjų bei liudytojų parodymai buvo sąlygoti byloje susiklosčiusios situacijos. Kaltinamieji, esant nustatytam faktui, kad nukentėjusioji su jais santykiavo oraliniu būdu, iškėlė versiją, kad tai ji darė už pinigus, tačiau ši versija yra paneigta nukentėjusiosios parodymais, G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytojai M. Z. ir A. K. buvę kartu su kaltinamaisiais, taip pat parodė, kad žinojo jo nukentėjusiajai buvo sumokėta už lytines paslaugas, tačiau iš kur tai žinojo neparodė, kas duoda pagrindo teigti, kad jie sako netiesą, siekdami padėti kaltinamiesiems.

Įvertinant byloje esančius įrodymus, kaltinamųjų versija dėl to, kad nukentėjusioji su jais santykiavo už pinigus, yra visiškai paneigta bylos įrodymais. Byloje nukentėjusioji parodė, kad jai išlipant iš automobilio jai buvo pagrasinta susidorojimu, jei ji pasakys apie nusikaltimą policijos pareigūnams, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino G. B. ikiteisminio tyrimo metu, įtariamojo apklausos metu, duoti parodymai, kad prieš išlipant S. M. pagrasino nukentėjusiajai, kad jai bus blogai, jei apie tai pasakys policijos pareigūnams. Tačiau kaltinamieji ir kartu važiavę liudytojai M. Z. ir A. K. šiuos parodymus paneigė. Nukentėjusioji parodė, kad ji iš buto buvo išvesta panaudojus prievartą ir grasinimus, liudytojos T. J. ir G. V. neigė mačiusios, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas fizinis smurtas ar grasinimai, tačiau jos parodė, kad nukentėjusioji buvo išvesta iš buto, jos teiravosi dėl ko nukentėjusioji turi išeiti iš buto, joms buvo liepta nesikišti. Taigi šie liudytojų parodymai duoda pagrindo teigti, kad liudytojoms buvo kilęs nerimas dėl nukentėjusiosios, bei tai, kad ji iš buto išėjo ne laisva valia. Kaltinamųjų ir liudytojų parodymai faktine įvykių eiga nesiskiria, tačiau kai esmė krypsta link nusikalstamos veikos požymių - grasinimų bei fizinio smurto panaudojimo įvykių, kaltinamųjų ir liudytojų parodymuose randasi spragų, nutylėjimų, neprisiminimų, kai tuo tarpu nukentėjusios parodymai yra vientisi bei visais atvejais sutampa su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusioji su kaltinamaisiais santykiavo prieš savo valią, tai yra nustatyta nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad ji nenorėjo su kaltinamaisiais santykiauti, tačiau santykiavo esant palaužtai jos valiai, patirto fizinio smurto ir grasinimų, G. B. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios įtariamojo apklausos metu duotais parodymais, kad jis suprato, jog M. A. pasilikus su nukentėjusiąja šis ją išprievartaus, šią aplinkybę taip pat pagrindžia tai, kad nukentėjusioji skambino policijos pareigūnams bei pranešė, kad ją ruošiasi išprievartauti. Nukentėjusioji aiškiai ir nedviprasmiškai kaltinamiesiems parodė, kad su jais nesantykiaus, tačiau jai buvo liepta santykiauti su jais, nes kitaip reikės santykiauti su visais ten esančiais. Šis pasakymas vertinamas kaip užslėptas grasinimas panaudoti fizinį smurtą, nes ji buvo verčiama galvoti, kad jai atsisakius ji bus priversta tenkinti kitų asmenų lytinę aistrą, asmuo turėjo realų pagrindą manyti, kad jis priverstas bus panaudojus jo atžvilgiu fizinį smurtą. Šios aplinkybės vertinant jas susietai su tuo, kad nukentėjusioji palaužus jos valią bei išvežus iš buto, jos atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą, grasinant toliau panaudoti fizinį smurtą bei su ja susidoroti, buvo vežama į sodybą esančią miške, tamsiu paros metu, esant kiekybiniam pranašumui, pasilikus vienai miške esančioje sodyboje tamsiu paros metu su penkiais vyrais, ji nebesipriešino dėl panaudoto prieš ją smurto, sukelto skausmo ir baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkai turėjo suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyko prieš nukentėjusiojo valią.Aplinkybę, kad nukentėjusios valia buvo palaužta patvirtina ir tai, jog ji sutiko atiduoti asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta jam mirus 250 litų, nors nepripažino paėmusi piniginę ir iki šiol tą neigia, nors vėliau G. B. atgavo savo piniginę, kaip ji teigia iš policijos, tačiau ši aplinkybė paneigta byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, kad G. B. priklausanti piniginė į policiją, kaip rasta, atnešta nebuvo. Aplinkybę, kad kaltinamieji suvokė, kad lytinės aistros tenkinimas vyko prieš nukentėjusiojo valią, patvirtina tai, kad prieš išlipant S. M. pagrasino nukentėjusiajai, kad jai bus blogai, jei apie tai pasakys policijos pareigūnams.

Kaltinamųjų M. A. ir S. M. veiksmai teingai kvalifikuoti pagal LR BK 150 str. 2 d., 294 str. 2 d., nes kaltinamieji, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, jam mirus, tariamą teisę, atgauti iš jo neva nukentėjusiosios pagrobtą pinginę, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą. Nukentėjusiajai buvo grasinama, kad jai nesutikus patenkinti jų reikalavimų ji bus priversta lytiškai patenkinti kaltinamuosius ir kartu buvusius kitus asmenis oraliniu būdu. Vėliau palaužus nukentėjusiosios valią dėl patirto fizinio smurto, grasinimų panaudoti fizinį smurtą, sukurtos bauginamos situacijos, su ja santykiavo oraliniu būdu bendrininkų grupėje. Tokia išvada padaryta remiantis nutarimo Nr. 49. Šio senato nutarimo Nr. 49 15 p. numatyta, kad išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra vykdytojai. Akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo abu kaltinamieji. Iš bylos įrodymų matyti, kad kaltinamieji veikė bendrai – jie vienas paskui kitą atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, o tai rodo kaltinamųjų bendrą susitarimą ir suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji, bendrininkavo nesant išankstinio susitarimo, t. y. paprasta bendrininkavimo forma, visiems bendrininkams esant vykdytojais, iš anksto nesusitarus dėl seksualinės prievartos taikymo būdų.

Bausmių skyrimo motyvai

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų M. A. ir S. M. įvykdyti nusikaltimai – savavaldžiavimo ir seksualinio prievartavimo priskiriami atitinkamai apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai yra baigti, jie padaryti tiesiogine tyčia.

Byloje nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatytos visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d. jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį M. A., teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – M. A. anksčiau teistas du kartus, iš viso yra teisiamas 6 – tą kartą, tačiau nusikalstamas veikas padarė prieš priimant nuosprendį ankstesnėje byloje, eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 143-157), jis nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, nesimokė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. A. antivisuomeninės nuostatos yra nusistovėję, todėl jam skirtina artima vidurkiui terminuota laisvės atėmimo bausmė, numatyta jam inkriminuojamos veikos – BK 150 str. 2 d., ir artima vidurkiui laivės atėmimo bausmė, numatyta BK 294 str. 2 d. sankcijoje.

Paskirtoji subendrinta bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., už padarytus nusikaltimus dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2010-10-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 11 MGL (1430 litų) bauda, kuri neatlikta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį S. M., teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – S. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, jis nusikaltimo padarymo metu mokėsi, vedė socialiai teigiamą gyvenimo būdą, jis kaip nusikaltimo bendrininkas prie daromų nusikaltimų prisijungė vėliau, todėl daro išvadą, kad S. M. antivisuomeninės nuostatos nėra nusistovėję, skiriant jam 150 str. 2 d., sankcijoje numatytą bausmę būtų prieštaraujama teisingumo principui, todėl jo atžvilgiu taikytinas LR BK 54 str. 3 dalis, bei skirtina už nusikaltimą numatytą LR BK 150 str. 2 d., skirtina švelnesnė bausmės rūšis – areštas artimas vidurkiui ir LR BK 294 str. 2 d., numatyta arešto bausmė vidurkiui artimam terminui.

Kaltinamiesiems šioje byloje skiriamos bausmės už nusikaltimus numatytus LR BK 150 str. 2 d. ir 294 str. 2 d., subendrinamos jas iš dalies sudedant, nes yra padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tokia išvada darytina dėl to, kad kaltinamieji iš pradžių atliko savavaldžiavimo veiksmus - grasino išprievartauti nukentėjusiąją, grasino panaudoti fizinį smurtą, jį naudojo, t.y. siekdami atgauti piniginę priklausančią asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, tačiau vėliau asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, susitarus su nukentėjusiąja, kad ji už dingusią piniginę jam duos 250 litų, pasinaudojo ankstesnio nusikaltimo metu panaudotų grasinimų, fizinio smurto, sukeltos bauginamos situacijos pasėkoje palaužta nukentėjusiosios valia, bei ją seksualiai išprievartavo, tarp nusikalstamų veikų yra laiko tarpas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K–132/2012 yra konstravęs, kad kai nusikalstamos veikos laiko prasme buvo padarytos artimu metu, tačiau ne viena veika, o sekė viena po kitos, nuteistajam vienam po kito kilus savarankiškiems sumanymams, todėl šios įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, o realią sutaptį.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Nukentėjusioji K. G. pareiškė civilinį ieškinį byloje ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 30 000 Lt jos naudai neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Nukentėjusioji nurodė, kad jai kaltinamųjų veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo pažeminta, sukrėsta. Dėl įvykdyto nusikaltimo negalėjo tinkamai pasiruošti baigiamiesiems 12 klasės egzaminams, nes 4 mėnesius niekur nėjo iš namų dėl patirto streso. Dėl baimės pakeitė gyvenamąją vietą, nors planavo gyventi ir studijuoti Panevėžyje. Iki šiol vartoja raminamuosius vaistus.

Byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, seksualinio prievartavimo ji patyrė skausmą, didelį dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, jai atsirado baimė, ji nebegalėjo tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams.. Akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė didelę psichinę traumą ir iki šiol patiria neigiamus padarinius nuo nusikaltimų jos seksualiniam neliečiamumui. Žalą nukentėjusiajai kaltinamieji padarė nusikalstamais veiksmais, yra darbingi, jauno amžiaus, S. M. dirba, M. A. nedirba, registruotas darbo biržoje, todėl ateityje galės dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Įvertinant kaltinamųjų turtinę padėtį, civilinis ieškinys mažintinas. Be to, neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančiu faktoriumi laikytina ir tai, kad sveikatos sužalojimų nukentėjusiajai nepadarytą, po nusikaltimo nukentėjusioji buvo parvežta atgal, kaltinamieji atsiklausė nukentėjusiosios, kai jai pasidarė bloga M. A. nutraukė prievartavimo veiksmus, o S. M. atsiklausė nukentėjusios kaip ji norėtų santykiauti bei jos prašymu naudojo prezervatyvą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, civilinis ieškinys kaltinamiesiems M. A. ir S. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų 10 000 Lt.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys cigarečių „Parlament“ nuorūkos, daktiloplokštelės Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, su pirštų antspaudais nuo cigarečių pakelių polietileno, cigarečių pakelis L&M, pagalvė – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Iš kaltinamųjų išieškotina po 16 litų proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 306 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

Pripažinti M. A. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 ( trim) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2010-10-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 11 MGL (1430 litų) baudą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - pakeisti į suėmimą.

Asmens tapatybės kortelę, priklausančią M. A. saugomą byloje, ( t. 2, b. l. 73.) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. A..

Pripažinti S. M. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., arešto bausme 50 ( penkiasdešimties) parų, pagal 294 straipsnio 2 dalį arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkių) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę – areštą 65 (šešiasdešimt penkių) parų. Arešto bausmę atlikti areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2010-01-19 iki 2010-01-20 išbūtą laiką. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Asmens tapatybės kortelę saugomą byloje ( t. 1, b. l. 132) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. M..

Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pareikštą K. G., tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų M. A. ir S. M. priteisti solidariai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos nukentėjusiajai K. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris cigarečių „Parlament“ nuorūkas, daktiloplokšteles Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, su pirštų antspaudais nuo cigarečių pakelių polietileno, cigarečių pakelį L&M, pagalvę – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Išieškoti iš kaltinamųjų M. A. ir S. M. po 16 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rita Bilevičienė