- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2-686-796/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00194-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- V. K.
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui R. B., nemokumo administratoriui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 21 d. priimtas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinys, juo prašoma priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250 895,77 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-550-538/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. K.. Pagal 2023 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2023 m. birželio 29 d. buvo V. K.. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakovas V. K. nepateikė bankroto administratoriui A. K. jokių įmonės dokumentų ir neperdavė turto (ilgalaikio, trumpalaikio, piniginių lėšų), nebendradarbiauja, nevykdo teismo nutarties ir nemokumo administratoriaus įsakymo, todėl teikiamas ieškinys dėl žalos įmonei padarymo pagal turimus duomenis ir surinktus dokumentus.
3. Remiantis 2021 metų finansine atskaitomybe (paskutinė žinoma įmonės turtinė padėtis) įmonė nurodė turinti turto, kurį sudaro ilgalaikis turtas – 6 048 Eur vertės – ir trumpalaikis turtas – atsargos 15 5281 Eur vertės – ir 62 352 Eur piniginių lėšų. Bendrai įmonė 2021 metais yra įtraukusi į apskaitą 223 671,81 Eur vertės turtą (6 048 +155 281+62 352–9,19 Eur (likutis banko sąskaitoje 2021 m. gruodžio 31 d.)). Turtas nėra perduotas administratoriui, todėl laikytinas atsakovo įmonei padaryta žala. Be to, 2022–2023 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo V. K. yra priėmęs grynuosius pinigus 8 500,01 Eur sumos ir išleidęs 14 508,11 Eur sumą įmonės lėšų be išlaidas pateisinančių dokumentų bei įrodymų, kad lėšos panaudos įmonės reikmėms – iš viso 23 008,12 Eur (8 500,01 Eur + 14 508,11 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkusi išsimokėtinai įrangą iš UAB „Tele2“ už 2 005,84 Eur sumą ir įranga nėra perduota nemokumo administratoriui. Bendra įmonės turto ir piniginių lėšų vertė, kuri nėra perduota nemokumo administratoriui ir laikytina žala įmonei, yra 250 895,77 Eur.
4. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai 2023 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į paskirtus teismo posėdžius neatvyko. Atsakovui apie inicijuotą procesą ir paskirtus teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nemokumo administratorius A. K. prašė ieškinį tenkinti. Palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog stengėsi ir dėjo pastangas susisiekti su atsakovu, byloje yra susirašinėjimo informacija, kad atsakovas vis žadėdavo, bet nei dokumentų, nei turto nėra perdavęs. 2023 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į bankroto bylą iškėlusį teismą dėl baudos paskyrimo, su atsakovu paskutinį kartą bendravo rugsėjo mėnesio pradžioje, bet atsakovas teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų nevykdė. Dokumentus į bylą susirinko iš kreditorių, dėl automobilių pardavimo iš VĮ „Regitra“. Pažymėjo, kad kreditiniai reikalavimai yra linkę didėti.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovės advokatas R. B. palaikė ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, paaiškino, kaip apskaičiuota žalos suma. Nurodo, jog atsakovas į banko sąskaitą buvo įnešęs 5 400 Eur, tačiau jų neišminusuoja, kadangi neprašo priteisti žalos pagal kasos pajamų orderį KPO Nr. 2, pagal kurį iš M. J. V. K. paėmė 13 000 Eur. Be to, prašomos priteisti žalos suma yra didesnė už šiuo metu patvirtintus kreditinius reikalavimus, todėl jos nebedidino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Byloje sprendžiamas ginčas dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės taikymo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Faktinės aplinkybės
Žemesnės instancijos teismas
8.1 Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-550-538/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. K.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d. (ieškinio 1 priedas).
8.2 Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija (2023 m. liepos 3 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2023 m. birželio 29 d. buvo V. K. (ieškinio 2 priedas).
8.3 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-550-538/2023 nutartimi įpareigojo „bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. K. <...> per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą“. Teismas nutartimi taip pat nurodė „išaiškinti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K., kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir atsakovui V. K. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis buvo įteikta. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-550-538/2023 įkeltas dokumentas DOK-8575.
8.4 Nemokumo administratorius A. K. 2023 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K. elektroniniu paštu išsiuntė ir pateikė įsakymą dėl turto ir dokumentų perdavimo, kuriame nurodė, kokie dokumentai ir turtas ir kokiais terminais turi būti perduoti nemokumo administratoriui (ieškinio 3 ir 4 priedai). Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakovas V. K., ieškovės atstovo tvirtinimu, nepateikė bankroto administratoriui A. K. jokių įmonės dokumentų ir neperdavė turto (ilgalaikio, trumpalaikio, piniginių lėšų), nebendradarbiauja, nevykdo teismo nutarties ir nemokumo administratoriaus įsakymo.
8.5 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr.eB2-550-538/2023 buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K. paskirta 1 000 eurų bauda, sumokant ją į valstybės pajamas. Nutartyje nurodyta, kad byloje nustatyta, jog nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo V. K. ir jis turėjo per 2023 m. birželio 6 d. teismo nutartimi nustatytą terminą perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriui, tačiau iki šiol neperdavė įmonės turto ir dokumentų, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali perduoti įmonės turto ir dokumentų, su nemokumo administratoriumi nebendradarbiauja, vilkina bankroto procesą, todėl yra pagrindas buvusiam įmonės vadovui V. K. skirti 1 000 eurų baudą už įstatymo reikalavimų ir teismo nutarties nevykdymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimų
9. Ieškovės atstovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, jog atsakovas įmonės direktorius nevykdė savo pareigos tinkamai perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Teigia, jog V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 29 d., nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė vadovams taikomas fiduciarines pareigas. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas iš įmonės kreditorių priėmė pinigines lėšas, tačiau prekių ir paslaugų nesuteikė. Iš įmonės banko sąskaitos išgrynino pinigines lėšas, pirko prekes ir paslaugas, tačiau nepagrindė, kad piniginės lėšos panaudotos įmonės reikmėms. Atsakovas į įmonės apskaitą įtraukė ilgalaikį turtą ir atsargas, tačiau jų neperdavė nemokumo administratoriui ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių įmonės turto panaudojimą įmonės reikmėms, todėl ieškovė mano, kad atsakovas taip pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, jo veiksmai yra neteisėti ir nulėmė padarytą žalą ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu, atsakovas dėl neperduoto įmonės turto ir piniginių lėšų įmonei yra padaręs iš viso 250 895,77 Eur žalą.
10. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
11. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).
12. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima ir pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).
13. Vadovo pareiga rūpintis įmonės finansais yra numatyta įstatymo. Įmonės vadovas, be kita ko, organizuoja įmonės apskaitą (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai). Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu (Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka taip pat atsako ūkio subjekto vadovas (Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Analogiškas reglamentavimas galiojo ir tuo metu, kada ieškovės direktoriumi atitinkamu laikotarpiu buvo atsakovas.
14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo civilinės atsakomybės sąlygų
15. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus aktualių nagrinėjamai bylai teisės normų kontekste, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, prejudicinius faktus, mano, kad atsakovas, buvęs ieškovės vadovas, pažeidė savo, juridinio asmens vadovo, pareigas elgtis lojaliai bedrovės atžvilgiu, dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai, jo veiksmai privedė prie to, kad įmonės vadovo žinioje buvęs įmonės turtas nebuvo perduotas, todėl pritaria administratoriaus pozicijai, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės lemia tai, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.
16. Teismas pirmiausia pažymi, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-550-538/2023 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla remiantis VĮ Registrų centrui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (vėlesnio balanso nėra). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams (vadovui) buvo nustatytas 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos laikotarpis, be kitko, perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.
17. Ieškovė įrodė, kad buvęs įmonės vadovas atsakovas nevykdė įpareigojimo perduoti įmonės turtą, dokumentus bei informaciją administratoriui. Ieškovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai (susirašinėjimo su atsakovu, baudos už teismo nutarties nevykdymą paskyrimo duomenys) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo perduotas nemokumo administratoriui.
18. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškiniu nemokumo administratorius prašo atlyginti žalą už neperduotą į 2021 m. gruodžio 31 d. balansą įtrauktą turtą, taip pat 2022–2023 metais atsakovo, kaip atskaitingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, priimtus grynuosius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų, iš AB „Swedbank“ sąskaitos išgrynintus pinigus, parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir už neperduotą išsimokėtinai įsigytą įrangą (vėlesnių įmonės balansų nėra). Ieškovės apskaičiavimu, bendra įmonės turto ir piniginių lėšų vertė, kuri nėra perduota nemokumo administratoriui, sudaro 250 895,77 Eur (6 048 Eur ilgalaikis turtas + 155 281 Eur atsargos + 62 352 Eur piniginės lėšos – 9,19 Eur piniginės lėšos, buvusios banko sąskaitoje, + 8 500,01 Eur įmonės lėšos, kurias asmeniškai priėmė vadovas, + 14 508,11 Eur išgryninti iš AB „Swedbank“ sąskaitos + 2 005,84 iš UAB „Tele2“ pirkta ir neperduota įranga + 1 000 Eur už automobilio BMW pardavimą neperduotos lėšos + 1 210 Eur už automobilio „Lexus IS220“ pardavimą neperduotos lėšos).
19. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas netinkamai vykdė imperatyviai įstatymų nustatytas specialiąsias ir fiduciarines pareigas įmonei, tai yra, neišsaugojo įmonės turto ir neįvykdė pareigos perduoti turtą administratoriui, taip padarė įmonei žalą. Atsakovas, neišsaugojęs įmonės turto ir nenurodęs bei nepateikęs jokių įrodymų, kad įmonės balanse įtrauktas į apskaitą įmonės turtas ar jo dalis kam nors buvo teisėtai perleista, įrodymų, kur konkrečiai šis turtas galėtų būti ir kokiu pagrindu jį būtų galima išreikalauti, pagal pareikštą ieškinį atsakyti privalo įrodžius kitas atsakomybės sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai).
20. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas pažymi, jog prejudiciniais faktais nustatyta, kad įmonės vadovas neperdavė įmonės turto nemokumo administratoriui, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokiu būdu buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai, kadangi buvo eliminuota galimybė skolas išieškoti iš bendrovės turto.
22. Apskaičiuojant žalos vertinę išraišką atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis 2021 m. gruodžio 31 d. balansu, įmonės turtą sudarė 637 759 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 608 198 Eur. Įmonės turtą 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 6 048 Eur ilgalaikis materialus turtas, 631 711 Eur vertės trumpalaikis turtas: 155 281 Eur atsargos, 414 078 Eur per vienus metus gautinos sumos, 62 352 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Dera pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-550-538/2023, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, pažymėta, kad, be kitko, įmonės turtą sudaro „414 078 Eur per vienerius metus gautinos sumos, kurių išieškojimo galimybės abejotinos“ (nutarties 5 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl žalos dydžio pažymėtina tai, kad bankroto administratorius, surinkęs įmonės dokumentus bei finansinius duomenis iš įmonės kreditorių, VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“, įmonės banko sąskaitų, nustatė, kad įmonės vadovas, fiduciariniais santykiais su įmone susijęs asmuo, įmonei padarė (iškėlus bankroto bylą bei neperdavus bankroto administratoriui turto ir piniginių lėšų) 250 895,77 Eur žalą. Administratoriaus nuomone, ja remiantis 2021 metų finansine atskaitomybe (paskutinė žinoma įmonės turtinė padėtis) įmonė nurodė turinti 637 759 Eur vertės turto, kurį, be kitko, sudarė 6 048 Eur vertės ilgalaikis turtas ir trumpalaikis turtas: 155 281 Eur vertės atsargos ir 62 352 Eur piniginės lėšos. Nurodoma, kad, neįtraukiant 414 078 Eur per vienus metus gautinų sumų, įmonė 2021 metais įtraukė į apskaitą 223 671,81 Eur vertės turtą (6 048 + 155 281 + 62 352 – 9,19 Eur (likutis banko sąskaitoje 2021 m. gruodžio 31 d.)). Kaip minėta, 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomas turtas nėra perduotas administratoriui (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Byloje nustatyta, kad 2022–2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo (atsakovas) 2022 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitu EX22 Nr. 09.01 yra priėmęs 8 500,01 Eur grynųjų pinigų sumą iš K. J. (K. J.) (ieškinio 8 priedas). Atsakovas iš įmonės „Swedbank“, AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 29 d. išgrynino / paėmė / išleido 14 508,11 Eur įmonės lėšų sumą. Pabrėžtina, kad minėtas sumas pateisinančių dokumentų bei įrodymų, kad lėšos panaudos įmonės reikmėms, iš viso 23 008,12 Eur (8 500,01 Eur + 14 508,11 Eur), nei administratoriui, nei teismui nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 10 d. pirko išsimokėtinai 2 005,84 Eur vertės įrangą iš UAB „Tele2“, tačiau įranga nėra perduota nemokumo administratoriui (ieškinio 13–15 priedai).
25. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 27 d. pardavė transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur (ieškinio 11 priedas). Dokumentų, patvirtinančių lėšų, gautų už transporto priemonę, panaudojimo įmonės reikmėms, nepateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 2 d. pardavė transporto priemonę Lexus IS220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 210 Eur (ieškinio 12 priedas). Dokumentų, patvirtinančių lėšų, gautų už transporto priemonę, panaudojimo įmonės reikmėms, nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas pažymi, kad administratoriui iš kreditorių tapo žinoma, jog 2021 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderiu KPO Nr. 2 atsakovas V. K. priėmė 13 000, 00 Eur grynaisiais iš M. J. (ieškinio 10 priedas). Ieškovė šios 2021 m. gautos sumos į ieškinio reikalavimą neįtraukė. Kita vertus, ieškinyje ieškovė nenurodė fakto, kad atsakovas į įmonės sąskaitą 2022 metais įnešė 5 400 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovė galėtų papildomai į ieškinio sumą įtraukti reikalavimą dėl 13 000 Eur sumos priteisimo, tačiau įvertinusi vadovo 2022 m. įneštą 5 400 Eur sumą ir tai, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. eB2-550-538/2023 yra patvirtinta mažesnė (229 233,75 Eur) kreditinių reikalavimų suma, negu prašoma priteisti šioje byloje iš atsakovo, ieškovė to nedaro, o nusprendžiant dėl padarytos žalos dydžio prašo atsižvelgti į tai, kad 5 400 Eur yra užskaityti iš tų 13 000 Eur.
27. Teismas, svarstydamas klausimą, ar 2021 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderiu KPO Nr. 2 atsakovo V. K. grynaisiais priimta 13 000 Eur suma iš M. J. yra įtraukta į 2021 m. balansą, ar ne, taigi ar galėtų būti 13 000 Eur suma įtraukta į patikslinto ieškinio reikalavimą, nusprendžia, kad tikslinga išanalizuoti ir įvertinti minėtos sumos kilmę bei kitas aplinkybes. Pirma, kreditorius M. J. kreipėsi į administratorių su prašymu jam kreiptis į teismą, kad būtų patvirtintas jo 30 000 Eur kreditinis reikalavimas. Nustatyta, kad bankroto byloje Nr. eB2-550-538/2023 administratorius prašė patvirtinti minėto kreditoriaus 30 000 Eur kreditinį reikalavimą (DOK-10457), teismas prašymą tenkino. Nustatyta ir tai, kad M. J. 30 000 Eur kreditinio reikalavimo pagrindas – Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (administratoriaus prašymo dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo 10 priedas; DOK-10457). Minėta taikos sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti M. J. 26 000 Eur sumokėto avanso bei 4 000 Eur baudos nuo laiku neatliktų statybos darbų, iš viso 30 000 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad skola M. J. nebuvo sumokėta (CPK 185 straipsnis). Tęsiant skolos analizę nustatyta, kad M. J. pagal 2021 m. balandžio 1 d. išrašytą išankstinę sąskaitą PRE-0041 dėl metalo konstrukcijų ir kitų metalo gaminių pirkimo 2021 m. balandžio 5 d. mokėjimo pavedimo atliko 9 000 Eur pavedimą, o 2021 m. balandžio 19 d. atliko 4 000 Eur pavedimą. Be to, 2021 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderiu KPO Nr. 2 atsakovas V. K. grynaisiais priėmė 13 000 Eur sumą iš M. J., nes tokia sąlyga buvo nustatyta minėtoje 2021 m. balandžio 1 d. išankstinėje sąskaitoje PRE-0041. Akcentuotina tai, kad atsakovas pagal vieną ir tą pačią sąskaitą įmonės kliento M. J. prašė 13 000 Eur sumą mokėti bankiniu pavedimu ir tokią pat 13 000 Eur sumą mokėti grynaisiais. Kaip minėta anksčiau, atsakovas 2022 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitu EX22 Nr. 09.01 yra priėmęs 8 500,01 Eur grynųjų pinigų sumą iš K. J., iš įmonės „Swedbank“, AB, banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 29 d. išgrynino / paėmė / išleido 14 508,11 Eur įmonės lėšų sumą, 2021 m. sausio 27 d. pardavė transporto priemones, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur, 2019 m. liepos 2 d. Lexus IS220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 210 Eur (ieškinio 12 priedas), tačiau dokumentų, patvirtinančių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, nepateikta. Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovas, priėmęs grynuosius iš kitų asmenų, paskutiniuoju metu (2021– 2022 m.) neįnešdavo į įmonės sąskaitą, dėl to darytina labiau tikėtina išvada, kad 2021 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderiu KPO Nr. 2 atsakovo V. K. grynaisiais priimta 13 000 Eur suma iš M. J. nebuvo įnešta į įmonės kasą ir nebuvo įtraukta į įmonės 2021 m. balansą ir neįeina į 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą 62 352 Eur piniginių lėšų sumą. Dėl to spręstina, kad ieškovė turėjo teisę papildomai į įmonės prašomą priteisti žalos sumą įtraukti 13 000 Eur sumą ir išskaityti atsakovo įnešą 5 400 Eur sumą.
28. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sutinka su administratoriaus žalos dydžio apskaičiavimu, nes žalos dydis apskaičiuotas pirminius įrodymus (įmonės balansai, turtas, grynieji pinigai, kt.) išsamiai ištyrus, įvertinus kompleksiškai.
29. Teismas pažymi, kad įmonės administratoriui neperdavus įmonės turto, nurodyto balanse, administratorius negali ne tik atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet ir parduoti įmonei priklausančio paskutiniame balanse nurodyto įtraukto į apskaitą turto. Įmonės turto neišsaugojimas ir neperdavimas, atsakovui neįrodžius pagrįstų turto neišsaugojimą pateisinančių aplinkybių bei nepateikus jokių konkretesnių duomenų, kad įmonės turtas iki bankroto bylos iškėlimo momento buvo teisėtai perleistas, leidžia konstatuoti atsakovo kaltus neteisėtus veiksmus. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (turto neišsaugojimo ir neperdavimo) bei ieškovės negalėjimo patenkinti jos kreditorių reikalavimus (bendrovei padarytos žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis)
30. Konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ir kituose aptartuose teisės aktuose nurodytas vadovo pareigas. Įmonės vadovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymui, vedant apskaitą nebuvo užtikrinta įmonės turto apsauga, kreditoriai patyrė žalą.
31. Nustačius veiksmų neteisėtumą, vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją.
32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė faktinių duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį.
33. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
34. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Remdamasis anksčiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei 250 895,77 Eur žalą, todėl konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybės biudžetui mokėtinas 2 857 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
38. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo V. K. 250 895,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo V. K. 2 857 Eur žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimo nuorašą išsiųsti viešo registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.