Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-312-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
1A-810-312-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Jūratė Damanskienė
Nuteistasis
T. V.
Kategorijos

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-810/2009

Teisėjas Eugenijus Mačiulaitis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;

1.1.8.3; 1.1.8.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11;

1.2.14.3.2.1. (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Alvyros Onos Kvaraciejūtės, Jūratės Damanskienės,sekretoriaujant Jolantai Romančikienei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,gynėjai advokatei Kristinai Sanadaraitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., paskirtoji bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė T. V. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą, t. y. jis būdamas neblaivus, 2009 m. gegužės 29 d., apie 23.30 val., Senojoje Varėnoje, Varpilės gatvėje, išdaužęs gyvenamojo namo Nr. 15, priklausančio J. N. , verandos lango stiklą bei iš vidaus atkabinęs durų kabliuką, įsibrovė į namo vidų ir ištempęs J. N. į kiemą, naudodamas fizinį smurtą, reikalavo iš pastarojo, kad šis atiduotų pinigus, tačiau savo veikos neužbaigęs dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, pabėgo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nurodė visas įvykio aplinkybes.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis ruošėsi nusikaltimo padarymui, pažymi, jog jeigu iš anksto būtų planavęs padaryti nusikaltimą, būtų pasirinkęs tinkamesnį būdą savo tapatybei nuslėpti. Be to, jis neturėjo jokių daiktų, kuriais galėtų asmenį įbauginti ar sužaloti. T. V. paaiškina, jog iki įvykio jis girtavo ir pritrūkęs svaigalų, spontaniškai, iš anksto nieko nesuplanavęs, įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors apeliantas ir buvo įsibrovęs į patalpas, tačiau smurtą panaudojo būdamas lauke. Smurto nesiruošė naudoti, galvojo, kad turtą pavyks pagrobti niekieno nepastebėtam.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatos. T. V. pasižada kuo skubiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kuri yra nežymi.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, jog jam skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo gyvenimo sąlygos yra blogos, jis gyvena su motina ir jos sugyventiniu, namuose yra nuolat girtaujama, ne visada yra maisto. Mano, jog būtent gyvenimo sąlygos bei auklėjimas nulėmė jo neteisėtus veiksmus. Pažymi, jog tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas. Prašo atsižvelgti į jo materialinę padėtį, jauną amžių, sunkias gyvenimo sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. V. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tam, kad būtų nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., būtinos dvi sąlygos, t. y. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, T. V. paaiškino, jog nėra atsiprašęs nukentėjusiojo dėl savo nusikalstamų veiksmų, be to, nukentėjusiojo nenori atsiprašyti ir teismo salėje (b. l. 54). Tokie nuteistojo teiginiai rodo, jog jo gailėjimasis yra tik formalus, juo siekiama tik palengvinti savo teisinę padėtį. Taigi konstatuoti, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis iš anksto ruošėsi nusikaltimo padarymui. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme yra paaiškinęs, jog neturėjo pinigų alkoholiui, todėl sugalvojo pagrobti J. N. priklausantį turtą. Aplinkybę, jog nusikaltimui buvo ruošiamasi patvirtina ir tai, kad prieš įsibraudamas į patalpą, nuteistasis prisidengė veidą, kad jo nebūtų galima atpažinti. Aptartos aplinkybė rodo, kad apeliantas iš anksto ruošėsi daryti nusikaltimą, tačiau nuo nusikalstamo sumanymo iki jo įgyvendinimo nebuvo praėjęs ilgesnis laiko tarpas. Aplinkybė, kad T. V. nusikaltimas buvo padarytas gerai neapgalvojus visų nusikaltimo padarymo aplinkybių nepaneigia to, kad nusikaltimo padarymui buvo ruošiamasi iš anksto.

Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog smurtas buvo naudojamas tik lauke. Iš nukentėjusiojo J. N. , liudytojos Z. Ž. parodymų matyti, jog T. V. , dar būdamas patalpose, sugriebė nukentėjusįjį ir ištempė į kiemą, ten taip pat naudojo fizinį smurtą.

Nuteistasis teigia, jog jis nesiruošė naudoti fizinio smurto, o norėjo tik įsibrauti į patalpą ir pagrobti joje buvusį turtą. Tokie jo paaiškinimai yra paneigi byloje esančiais įrodymais. Aplinkybę, jog apeliantas tikėjosi, kad jį gali pastebėti įrodo tai, jog jis prieš nusikalstamų veiksmų atlikimą prisidengė savo veidą. Be to, nekyla jokių abejonių, jog nuteistasis, siekdamas pagrobti svetimą turtą, buvo pasiruošęs naudoti fizinį smurtą ir darant nusikaltimą jį panaudojo, kadangi tik pasirodžius nukentėjusiajam, nuteistasis iš karto puolė smurtauti, o ištempęs į kiemą, reikalavo atiduoti pinigus. Aplinkybė, jog T. V. nebuvo pasiėmęs jokių daiktų, galinčių palengvinti fizinio smurto naudojimą, nepaneigia to, jog jis ketino pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą. Čia pažymėtina, kad nuteistasis pažinojo nukentėjusįjį, žinojo, jog pastarasis yra garbaus amžiaus, todėl turėjo suprasti, jog jis nesugebės pasipriešinti jaunam vyrui. Nors apeliantas iš esmės ir neginčija savo veikos kvalifikacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas dar kartą patvirtina, kad T. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d.

Iš tikrųjų nuteistojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, T. V. yra anksčiau ne kartą teistas, teistumai neišnykę, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. jis laikytinas recidyvistu, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, todėl švelninti bausmę atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje nėra tikslinga, kadangi paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nelaikytina per griežta. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskyrus nuteistajam kitą švelnesnę bausmę ar parinkus kitos rūšies bausmę, nebus įgyvendinta Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis.

Nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas nėra jokio pagrindo, kadangi nėra nustatyta nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, bent iš dalies nėra atlyginta padaryta turtinė žala. Pastebėtina, jog apeliantas pats teigia, jog padaryta turtinė žala yra nežymi, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų net tokiai (20 litų) turtinei žalai atlyginti. Taigi, nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų negalima, kadangi nėra visų minėtame straipsnyje numatytų jo taikymui būtinų sąlygų.

Nuteistasis teigia, kad nusikaltimą jis padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių bei sąlygų. Nurodo, jog jo motina su sugyventiniu girtauja, namuose ne visada yra valgio. Kolegija konstatuoja, kad skunde minimos gyvenimo aplinkybės bei sąlygos nėra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam paskirtąją bausmę. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis iki nusikaltimo padarymo girtavo su savo motina, o nusikaltimą padarė, nes norėjo įsigyti daugiau svaigalų. Taigi, aptarti faktai leidžia teigti, jog nuteistasis gyvena taip, kaip pats nori ir sugeba, t. y. tokias gyvenimo sąlygas yra susikūręs savo paties pastangomis, o tiksliau, nesistengdamas pagerinti savo gyvenimo kokybės (pažymėtina, jog jis nedirba, nesimoko). Taigi, dėl savo neteisėtų veiksmų kaltinti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kolegijos nuomone, nuteitasis negali.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Alvyra Ona KvaraciejūtėJūratė Damanskienė