Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei Z. M., dėl nepagrįsto praturtėjimo ir įgytų piniginių lėšų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė yra neįgali, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, teismo sprendimu nustatyta globa, jos globėja paskirta J. B. ( b.l. 6-7,8). Ieškovė pagal skelbimą laikraštyje ,,Tauragės kurjeris‘‘ ( b.l. 46) pasamdė atsakovę teikti ieškovei asmeninės priežiūros paslaugas. Tai patvirtina ir atsakovė. Šalys sutarė pradėti teikti paslaugas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. Atsakovę į ieškovės namus atvežė ieškovės sūnus E. V.. Šalys konkrečiai dėl darbo užmokesčio už atliktas paslaugas nesitarė, tačiau atsakovė už slaugą paprašė avansu sumokėti 350 Eur, pati pasirašė raštelį, kad gavo iš I. V. 350 Eur ( b.l. 10). Nei ieškovė, nei atsakovė teisme nepatvirtino, kad tarp jų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Nėra duomenų, kad ieškovės ir atsakovės santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių: ar Z. M. pakluso I. V. nustatytai darbo tvarkai, ar buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo.

Be to, pažymėtina, kad susitarimas dėl darbo apmokėjimo nėra vienintelis pagrindas kvalifikuoti veiką nurodytą ATPK 41³ str., kadangi būtina ištirti ir patį darbo santykių egzistavimo faktą. Teismas pažymi, kad apmokant už darbą galioja teisingo apmokėjimo už darbą principas, protingumo kriterijus atitinkančiu apmokėjimu galėtų būti laikomas apmokėjimas tuo metu vyraujantis darbo rinkoje, nustatytoje vietovėje, kai mokama už tapatų arba panašios vertės darbą arba paslaugą, tačiau apmokėjimo už atliktą darbą dydis nėra šios bylos dalykas, todėl teismas dėl jo daugiau nepasisako. Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatą, jog kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų – darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina būtinųjų darbo sutarties sąlygų sąrašą: darbuotojo darbovietę, darbo funkcijas. Darbo užmokestis nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tuo tarpu „būtinosios sąlygos yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, t. y. suprantamos tiesiogine (tikrąja) prasme, nes be jų kiekviena darbo sutartis negalioja; ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis, nes kitaip bus įprasta darbo sutartis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje „L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka““. (bylos Nr. 3K-3-274/2008 m.)). Pažymėtina, kad apmokėjimo už darbą santykiai yra būdingi ne tik darbo, tačiau ir santykiams kylantiems iš susitarimų, kurių dalykas – paslaugų teikimas bei kitoms ekonominės veiklos rūšims. Ekonomiškai priklausomas darbas gali būti atliekamas ir kito asmens labui ir savarankiškai. Tik esant kitiems darbo sutarties požymiams, nurodytiems DK 93 str. arba tiesiogiai kylantiems iš jo, galima konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė darbo, o ne paslaugų teikimo santykiai. T.y. , nustatant ar darbuotojas paklūsta nustatytai darbo tvarkai, ar darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartą darbą, iš esmės tirtina ar darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, ar darbas yra ar buvo atliekamas pagal kitos šalies nurodymus ar savo nuožiūra, ar darbas buvo atliekamas kitai šaliai vadovaujant, ar sprendimai priimami savarankiškai. Šiuo požiūriu konstatuotina, kad bylos aplinkybės neatitinka darbo santykių požymių. Byloje nenustatyta, kad darbo vietoje žodžiu arba raštu buvo nurodyta darbo tvarka, jokių valdingų įgaliojimų atsakovės atžvilgiu ieškovė neturėjo, taigi tarp jų nesusiklostė pavaldumo ryšys, darbą Z. M. atlikdavo savarankiškai ir savo nuožiūra. Teisme nenustatyta, kad atsakovė pas ieškovę dirbo konkrečiomis valandomis, todėl laikytina, kad tarp šalių darbo teisiniai santykiai susiklostė nebuvo.

Atsakovė neneigia, kad iš ieškovės I. V. gavo 350 Eur, kad pati pasirašė raštelį, tačiau atsakovė teigia, kad 200 Eur kaip gauto avanso dalį už neatliktas paslaugas grąžino ieškovės sūnui. Teisme nustatyta, kad tarp ieškovės sūnaus ir atsakovės ieškovės namuose adresu (duomenys neskelbtini) įvykus konfliktui, buvo kviesta policija (b.l. 36-38). Teismo nuomone, atsakovė Z. M. be teisėto pagrindo nepagrįstai kaltina ieškovę bei jos sūnų dėl jos susižalojimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl atsakovės sužalojimų kalta ieškovė ar jos sūnus E. V.. Iš Tauragės AVPK pateiktos pažymos nustatyta, kad Tauragės AVPK užregistruotas įvykis, jog 2015-12-21, adresu(duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, kad Z. M. negrąžina 300 Eur sumos, kadangi jų netenkino Z. M. darbas ( b.l. 36). Tačiau tyrimas nebuvo atliekamas, šalims buvo pasiūlyta kreiptis į teismą civiline tvarka ( b.l. 35). Vadinasi, Z. M. susižalojimas 2015-12-18 neturėjo priežastinio ryšio tarp jos ir E. V., bei paslaugų sutarties nutraukimo anksčiau laiko. Byloje nėra pateikta daugiau įrodymų, kad ją provokavo, terorizavo E. V., bei tai įtakojo atsakovės susižalojimui. Byloje prieštaringi paaiškinimai, ieškovė nurodo, jog į gydymo įstaigą atsakovę nuvežė jos sūnus, tačiau atsakovė teigia, jog į gydymo įstaigą E. V. nevežė, o ją nuvežė iškviesta policija. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ji į gydymo įstaigą kreipėsi 2015-12-17. Iš asmens ambulatorinės kortelės matyti, kad Z. M. nustatyta trauma buityje ( b.l. 40-43). Policija adresu (duomenys neskelbtini) , buvo kviesta 2015-12-21. Ištyrus minėtus rašytinius įrodymus nustatyta, kad konfliktas vyko tarp ieškovės sūnaus E. V. bei atsakovės, tai visai nesusiję su ieškove bei skola. Laikytina, kad atsakovė, nenorėdama grąžinti visos likusios skolos, iškėlė tokią versiją.

Teismas nustatė, kad atsakovė pati pasirašė raštelį 2015-12-16 jog iš ieškovės I. V. gavo 350 Eur avansu už ateityje atliekamas paslaugas. Atsakovė pripažįsta, kad paslaugas atliko iki 2015-12-21. Kaip matyti iš bylos, policija adresu (duomenys neskelbtini) kviesta 2015-12-21, 10.03 val. Kaip pripažįsta ir pati atsakovė, nuo tos dienos ji išvyko iš ieškovės ir daugiau paslaugų jai neteikė. Vadinasi, tikėtina ieškovės paaiškinimais, kad atsakovė jai teikė paslaugas penkias dienas, o ne šešias, kaip teigia atsakovė, ir pagal skolos raštelį liko skolinga 291,50 Eur ( 350 : 30 dienų × (11,70 Eur - vienos dienos atlyginimas) (b.l. 47).

Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir nepagrįstai įgijo 291,50 Eur, todėl prašo tenkinti ieškinį, vadovaujasi CK 6.242 ir 6.237 str. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda asmeniui, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Šiuo atveju ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimus daroma išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 - 6.4 str.). Ieškovė davė (paskolino) atsakovei 350 Eur, o atsakovė savo raštelyje nurodė, kad iš ,,I. V. gavo 350 Eurų‘‘ bei žodžiu įsipareigojo už šią sumą atlikti paslaugą. Rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“). Byloje nustatyta, kad skolos raštelis, surašytas atsakovės, buvo pas ieškovę. Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą, kad ieškovė šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovė neįrodė, kad visą skolą grąžino.

Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Duomenų, kad atsakovė būtų visiškai įvykdžiusi prievolę, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovė yra įgijusi prievolę sumokėti ieškovei jos reikalaujamą sumą, tačiau šios prievolės nevykdė ir laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.59, 6.63, 6.245, 6.256 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyta, jog 2016-01-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 23-(NTP-2)-16-T-19-157 (b. l. 11) ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš 2016-03-07 pažymos (b. l. 25) nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 92,64 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 99 str.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, ieškovės ieškinys yra patenkintas reikalaujamos skolos ribose visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio bei ieškovei 64 Eur bylinėjimosi išlaidų: 60 Eur ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 4 Eur žyminio mokesčio (civ. byla Nr. L2-2906-799/2015, b.l. 3-4). Jos pagrįstos pateiktais rašytinais įrodymais ir nėra didesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugaus) maksimalaus dydžio nurodytą maksimalų dydį (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 291,50 Eur skolos (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) skolos, 64,00 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Z. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus 64 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.