Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

V. D., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Antanui Skrebutėnui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), vedusiam, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, senatvės pensininkui, deklaravusiam gyvenamąją vietą ir gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2024 m. liepos 14 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, dešiniu kumščiu suduodamas sutuoktinei V. D. ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas, dėl poodinių kraujosruvų veide, pakaušyje, nugaroje, žastuose padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, V. D. 2025 m. kovo 26 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, dešiniu kumščiu suduodamas sutuoktinei V. D. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, kaire ranka sugriebdamas už kaklo ir smaugdamas, griebdamas už drabužių ir pargriaudamas ant grindų, dėl poodinių kraujosruvų kairiame skruoste ir dešiniame žaste padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

V. D. į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiamas, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-114/2025 (2 t., b. l. 123-128) nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje V. D. nerekomenduojama. V. D. teisių tinkama apsauga teisiamajame posėdyje buvo užtikrinta dalyvaujant jo gynėjui.

V. D., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, iki ekspertizės apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su sutuoktine V. D. gyvena 53 metus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Prisipažįsta, kad smurtavo prieš sutuoktinę V. D.. Smurtavo ne vieną kartą. Smulkiau įvykių aplinkybių šiuo metu papasakoti negali, nes neatsimena. Jo sveikatos būklė yra labai bloga, jam sutrikusi atmintis. Mano, kad taip elgėsi dėl to, kad sirgo. Pasielgė labai blogai, sutuoktinės atsiprašė. Jam būtina nuolatinė slauga ir priežiūra, dėl prastos sveikatos jis negali savimi pasirūpinti. Jam reikia paduoti vaistus, maistą, padėti apsirengti. Niekas kitas, išskyrus jo sutuoktinę, jam padėti negali (2 t., b. l. 37-38, 58-59).

Nukentėjusioji V. D. patvirtino, kad santuokoje su V. D. gyvena 55 metus. Visą santuokinį gyvenimą jos sutuoktinis buvo ūmaus būdo, prieš ją smurtaudavo. Gyvena bendruose namuose (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 26 d. konfliktas įvyko pusryčių metu. Sutuoktinis metė į ją puodelį su arbata, ją smaugė, kumščiu sudavė jai į veidą ir kitas kūno vietas, sugriebęs už drabužių, parvertė ją ant grindų. Taip pat smurtavo ir 2024 m. liepos 14 d., rankomis suduodamas jai į galvą ir kitas kūno vietas. Abiejų įvykių metu jai buvo nustatyti kūno sužalojimai, juto skausmą. Šiuo metu jos sutuoktinis pats savimi pasirūpinti negali, juo rūpinasi ji, paduoda jam vaistus.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. D. davė panašius parodymus (1 t., b. l. 48-49, 52-53).

2025 m. kovo 26 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate 2025 m. kovo 26 d. apie 9 val. 26 min. buvo gautas pranešimas, kad V. D. sumušė jos sutuoktinis. Policijos pareigūnams vykstant nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini), telefonu Greitosios medicinos pagalbos medikai pranešė, kad V. D. su akivaizdžiai matomomis hematomomis įvairiose kūno vietose veža į Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių apžiūrai. Nuvykus įvykio vietos adresu, namuose rastas blaivus V. D., kuris elgėsi agresyviai. Nuvykus į Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po medikų apžiūros V. D. paaiškino, kad 2025 m. kovo 26 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje jos sutuoktinis V. D. be jokios priežasties dešiniu kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė jai į veido sritį, kaire ranka paėmęs jos kaklą, smaugė, po to, paėmęs rankomis už jos viršutinių drabužių, pargriovė ją nugara ant grindų, taip kiekvienu savo veiksmu sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant V. D. buvo matomos hematomos: veido srityje, t. y. kairės pusės skruoste, viršutinėje krūtinės srityje, dešinės ir kairės rankų žastų srityse (1 t., b. l. 26-27).

2025 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-36, 38-40).

2025 m. kovo 26 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant V. D. kūno matomos hematomos: veido srityje, t. y. kairės pusės skruoste (maždaug 4×5 cm), viršutinėje krūtinės srityje (maždaug 4×3 cm), dešinės pusės rankos žasto srityje (maždaug 5×3 cm) ir kairės rankos žasto srityje (maždaug 5×3 cm) (1 t., b. l. 66, 68-71).

2024 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. G 2197/2024(01) patvirtina, kad V. D. padarytos poodinės kraujosruvos veide, pakaušyje, nugaroje, žastuose – vienuolika trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai jos nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. liepos 14 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 91-92).

2025 m. balandžio 3 d. specialisto išvada Nr. G 1167/2025(01) patvirtina, V. D. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste ir dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Pagal dešinio žasto kraujosruvų aprašymą taip pat neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti spaudžiant žastą pirštais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2025 m. kovo 26 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui (1 t., b. l. 85-86).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Visi anksčiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad V. D. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra 2024 m. liepos 14 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, dešiniu kumščiu suduodamas sutuoktinei V. D. ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas, dėl poodinių kraujosruvų veide, pakaušyje, nugaroje, žastuose padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat 2025 m. kovo 26 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, dešiniu kumščiu suduodamas sutuoktinei V. D. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, kaire ranka sugriebdamas už kaklo ir smaugdamas, griebdamas už drabužių ir pargriaudamas ant grindų, dėl poodinių kraujosruvų kairiame skruoste ir dešiniame žaste padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji V. D. yra V. D. šeimos narys (BK 141 straipsnio 2 dalis), todėl ši aplinkybė yra baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis.

Dėl V. D. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-114/2025 nurodyta, kad V. D. diagnozuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių jis negalėjo ir negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. V. D. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinėmis sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 123-128).

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas psichiatras Kęstutis Mikučionis patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas ir rekomendacijas dėl V. D. gydymo sąlygų. Abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kadangi V. D., darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo, taip pat šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, yra pagrindas pripažinti, kad V. D. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamu ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgus į padarytų veikų pobūdį ir jų pavojingumą (nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), padarinius (itin rimtų padarinių nesukėlė), taip pat į V. D. socialinį pavojingumą (duomenų apie jo keliamą pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra), V. D. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymą asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos būklės.

Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmena (CD-R) su ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų (apklausos vaizdo-garso įrašu), esanti prie bylos, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. D. pripažinti nepakaltinamu dėl 2024 m. liepos 14 d ir 2025 m. kovo 26 d. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti V. D. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmeną (CD-R) su ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų (apklausos vaizdo-garso įrašu), palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos, V. D. per dvidešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą. Nutartį gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.