- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1764-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10051-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- P. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovei S. K. pareiškimo dienos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – nustatyti laikiną nepilnamečių šalių vaikų L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti atsakovės laikiną bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė su vaikais bendrauja neporiniais mėnesio savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį be nakvynių, nuo 10 val. iki 19 val., bei iš anksto su ieškovu suderintas dvi darbo dienas per savaitę po vaikų užsiėmimų jų lankomose ugdymo įstaigose, iki 20 val.; atsakovė privalo informuoti ieškovą prieš 7 dienas sms žinute, kuriomis darbo dienomis ji norės susitikti su vaikais; atsakovei neinformavus ieškovo apie norimą susitikimų dienas, atsakovė neturi teisės susitikti su vaikais porinių mėnesio savaičių darbo dienomis.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8002-1090/2019 nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu nustatė šalių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina. Ieškovas 2021 m. balandžio 10 d. pastebėjo, kad šalių sūnus savo planšetėje Ipad žiūri pornografinio turinio nuotraukas. Planšetėje rastos kelios pornografinio turinio nuotraukos ir video medžiaga, kurioje yra vaikų motina kartu su nepažįstamu vyru. Patikrinęs vaikų įrenginius rado informaciją, kad vaikų motina užsiiminėja prostitucija, ir kad šis jos elgesys galimai trunka ne vienerius metus. Iš vaikų motinos susirašinėjimo nustatė, kad šias paslaugas ji teikia viešbučiuose, užsakytose vietose ir namuose, kuriuose gyvena šalių vaikai. Vyrai įleidžiami naktį pro terasos duris. Ieškovas taip pat rado informaciją, kad atsakovė su kita moterimi organizuoja grupines orgijas kartu su kitais vyrais ir moterimis. Orgijos organizuojamos įvairiuose viešbučiuose ir kitose patalpose. Vaikų naudojamuose įrenginiuose taip pat rastos nuotraukos, kuriose atsakovė kartu su minėta moterimi yra nufotografuotos pusnuogės lovoje. Įrenginiuose taip pat rastas atsakovės susirašinėjimas su jos kaimyne I., kuri patvirtina, kad vaikų motina nuolat vartoja alkoholį ir galimai narkotines medžiagas, jog vaikai yra neprižiūrėti, turi bendravimo sutrikimų, kad motina išgėrusi šūkauja kieme, triukšmauja ir kelia grėsmę kaimynų vaikams. Atsakovė susirašinėjimuose su klientais prisipažįsta, kad turėjo problemų su kaimynais, kad jos vos neišmetė iš nuomojamo būsto dėl netinkamo elgesio namuose, todėl ji imasi papildomų atsargos priemonių įleisdama juos į namus, kadangi įėjimo durys stebimos vaizdo kameromis, vyrai įleidžiami pro terasos langus. Atsakovė vakarais skambindama ieškovui būna nusiteikusi agresyviai, jos kalba būna sutrikusi, nerišli, stebimas neadekvatus elgesys. Ieškovas įrenginiuose taip pat rado informaciją, kad dukra praleidžia pamokas, auklėtojos kreipiasi į atsakovę žinutėmis, o ji ne visuomet į žinutes atrašo. Ieškovas yra pastebėjęs pasikeitusią dukters psichologinę savijautą, mergaitė dažnai verkia. Visi mėginimai prakalbinti mergaitę baigiasi nesėkmingai, todėl ieškovas ne kartą ragino atsakovę kreiptis į vaikų psichologus dėl pagalbos vaikui, tačiau jos nuomone, vaikui psichologo konsultacijos nereikalingos. Dukters daiktuose ieškovas surado jos paslapčių sąsiuvinį, kuriame mergaitė aiškiai išsako norą būti lesbiete. Ieškovo nuomone, rasti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad vaikų aplinka, gyvenant su motina, yra jiems nesaugi, neatitinka geriausių vaikų interesų bei patvirtina vaikų žalojimą. Kol vyksta pareiškime policijai nurodytų faktų patikrinimas ir nėra priimtas procesinis sprendimas, yra reali grėsmė pakenkti mažamečių vaikų interesams, todėl yra neišvengiamai reikalinga užtikrinti vaikų saugumą, kurį galima užtikrinti vaikams gyvenant su ieškovu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti šį prašymą ir įpareigoti ieškovą vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą. Atsiliepime nurodė, jog nevartoja narkotinių medžiagų ir alkoholio. Gyvena iš atsakovo sumokėtos 51 000 Eur kompensacijos po santuokos nutraukimo bylos. UAB „IKFA nuoma“ pranešimas, Vilniaus P. P. pažyma ir atsiliepimas, Tamo dienyno išrašas bei atsakovės buvusios darbdavio bei bendradarbiavimo sutartis su I. M. patvirtina, kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais, laiku moka buto nuomos ir komunalinius mokesčius, gerai sutaria su kaimynais, iki 2020 m. kovo mėn. dirbo įmonėje „Smart HR“. Šiuo metu gyvena iš buvusios sutuoktinio kompensacijos ir veda derybas su logistikos įmone dėl vadovės pareigų. Kitos nurodytos aplinkybės ieškovo yra išgalvotos. Teismui teikiamas prašymas yra siekiant išvengti vaikams išlaikymo mokėjimo.
4. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodo, jog neturi pagrindo prieštarauti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų L. K. ir P. K. gyvenamąją vietą su ieškovu P. K.. Priteisė iš atsakovės S. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K. ir P. K. po 235 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-12) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismas paskyrė ieškovą P. K. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė laikiną atsakovės S. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. K. ir P. K. tvarką, pagal kurią, atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki tos pačios dienos 20 val. bei neporiniais mėnesio savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį be nakvynių, nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdama juos iš ugdymo įstaigos ar jų laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į jų laikiną gyvenamąją vietą visomis dienomis Kitos prašymo dalies netenkino.
6. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus – atsakovės susirašinėjimus – nustatė, kad atsakovė derina susitikimus su skirtingais abonentais, kviečia juos į namus, žada juos pasitikti nuoga, aptaria šių susitikimų bendravimo ribas („be ribų;, nesvarbu dviese, trise, ar keturiese), kainą (kaip praeitą kartą), likusį lovoje kvapą, atsisako su abonentais susitikti be „komercijos“, nurodo, jog bendravimas vyksta už pinigus, prašo „papildų“, nes alkoholio nebevartoja, o atsipalaiduoti nori. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad jos yra pornografinio turinio, o ieškovės susirašinėjimas su I. rodo, jog kaimynė atsakovei priekaištauja dėl neprižiūrėtų vaikų ir neadekvataus atsakovės elgesio.
7. Teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktus duomenis, ieškovo prašomą bendravimo tvarką nustatė, kad tarp šalių kyla ginčas dėl vaikų bendravimo su tėvais tvarkos ir sąlygų. Atsakovė ieškovą dėl bendravimo su vaikais tvarkos darbo dienomis turėtų ieškovą informuoti net prieš septynias dienas, o jo neinformavus, prarastų galimybę bendrauti su vaikais darbo dienomis. Teismas sprendė, kad tokia bendravimo tvarka atsakovei būtų labai nepalanki ir leistų ieškovui piktnaudžiauti, keltų nesutarimus tarp šalių, pasikeitus aplinkybėms ar galimybėms atsakovei bendrauti su vaikais. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė konkrečią laikiną motinos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė su vaikais bendrauja neporiniais mėnesio savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį be nakvynių, nuo 10 val. iki 19 val., bei antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 20 val., pasiimdama vaikus iš jų ugdymo, ar laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindama vaikus į jų laikiną gyvenamąją vietą (CK 3.165 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8002-1090/2019 iš ieškovo šalių vaikams priteisė po 235 Eur kas mėnesį išlaikymą iki jų pilnametystės. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti ir išlaikymo vaikams teikimo tvarką – t. y. nustatyti, kad nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-12), atsakovė turi teikti vaikams laikiną išlaikymą po 235 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki bylos išnagrinėjimo. Teismas šį sprendimą priėmė savo iniciatyva, siekdamas aiškumo ir išvengti tarp šalių ginčų dėl abiejų tėvų pareigos teikti vaikams išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu prašo priimti naujus rašytinius įrodymus prie civilinės bylos; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjo P. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Laikinosios apsaugos priemonės, kurias taikė pirmosios instancijos teismas, suvaržo ne tik S. K. teisę gyventi su savo vaikais ir su jais matytis, bet ir pačių šalių nepilnamečių vaikų teisę gyventi su S. K.. Šiuo atveju, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti ne tik P. K. rašytinių įrodymų turinį, galimos grėsmės vaikų teisėms egzistavimą, bet ir žalos, kuri padaryta vaikams dėl jų įprastų gyvenimo sąlygų staigaus pokyčio, mastą. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia grėsmės vaikų gerovei egzistavimą, nepagrįstai netyrė ir nevertino S. K. pateiktų rašytinių įrodymų turinio, taip pat ir išvadą šioje civilinėje byloje davusios institucijos nustatytas aplinkybes, kurios paneigia pareiškėjo prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, kad S. K. savo veiksmais daro žalą šalių nepilnamečiams vaikams.
9.2. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė teismui nuotraukas ir asmeninį S. K. susirašinėjimą, kurį pats pareiškėjas ištraukė iš S. K. vardu įregistruotos programėlės MESINGER. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuotraukos ir MESINGER programėlė yra instaliuoti ne vaikų asmeniniuose įrenginiuose, bet S. K. priklausančiuose įrenginiuose – nešiojamame kompiuteryje ir planšetėje. Šie įrenginiai yra tarpusavyje sujungti ir valdomi asmenine S. K. paskyra. Taigi, vaikai patys negalėjo pamatyti nei asmeninių S. K. nuotraukų, nei tuo labiau asmeninio S. K. susirašinėjimo. Vadinasi, visą šią informaciją neteisėtai gavo pats pareiškėjas, nors S. K. yra informavusi P. K., kad vaikų turimi įrenginiai yra jos asmeniniai ir vaikai jais naudojasi tik S. K. prižiūrint – žaidžia specialiai jiems instaliuotus žaidimus bei žiūri youtube.com filmukus.
9.3. Kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog vaikai žiūrėjo pornografinio turinio nuotraukas, nėra patvirtintos jokiais kitais rašytiniais įrodymais, vaikai, bendraudami su išvadą davusios institucijos darbuotojais, šių aplinkybių nėra patvirtinę. Vadinasi, pareiškėjo prašyme nurodytos faktinės aplinkybės, jog vaikai galėjo matyti ir matė netinkamo turinio nuotraukas, yra tik paties pareiškėjo žodžiai, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Be to, pareiškėjas savo 2021 m. gegužės 2 d. SMS žinutėje pats nurodė, kad jeigu S. K. nenustos meluoti vaikams, jam teks parodyti L. susirašinėjimą su išgalvotais dėdėmis. Šia SMS žinute pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad vaikai S. K. asmeninio susirašinėjimo nėra matę.
9.4. Teismas nepagrįstai konstatavo nutartyje, jog iš asmeninio S. K. susirašinėjimo gali daryti išvadą apie netinkamą S. K. elgesį, neva ji derina susitikimus su skirtingais asmenimis, o pareiškėjo pateiktos nuotraukos yra pornografinio turinio. Ar nuotraukos yra pornografinio turinio, gali nustatyti ir šias aplinkybes konstatuoti tik teismo ekspertai, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Jau aukščiau buvo nurodyta, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog šalių nepilnamečiai vaikai matė šias nuotraukas ir galėjo suvokti jų turinį. Iš S. K. susirašinėjimo matyti, kad ji savo asmeniniais tikslais bendrauja su kitais asmenimis, tačiau nei viename iš susirašinėjimų nėra nurodyta, kad šiame bendravime dalyvauja šalių nepilnamečiai vaikai, todėl kyla klausimas, ar S. K. asmeninis gyvenimas, kuriame vaikai nedalyvauja, ir kuris, galimai, nepatinka pačiam pareiškėjui iš pavydo ar kitų subjektyvių priežasčių, gali padaryti žalą vaikams.
9.5. Teismui yra pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „IKFA nuoma“ raštas, kuriuo pažymima, kad S. K. yra sąžiningai vykdanti nuomininko pareigas, tvarkingai moka nuomos bei komunalinius mokesčius, gyvena tvarkingai, šeima yra tvarkinga, su kaimynais gerai sutaria. Teismui taip pat yra pateiktas Vilniaus Pavilnio progimnazijos atsiliepimas apie mokinę L. K., iš kurio turinio matyti, kad L. K. lanko pamokas gerai, nuotolinio mokymosi metu L. K. padėjo motina, kuri nuolatos domėjosi dukros mokslais, ieškovo įvairių būdų, kaip L. K. atsiskaityti ir atlikti užduotis. Taip pat šiuo raštu pažymima, kad S. K. nuolatos bendrauja su mokytoja - telefonu kas mėnesį gyvai aptaria dukters L. mokymosi ir psichologines problemas. Iš šio rašto turinio akivaizdu, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės, neva S. K. neužtikrina dukters L. dalyvavimo pamokose, neatitinka tikrovės, yra tik subjektyvus pareiškėjo faktų pateikimas.
9.6. K. nuomojame būste vaikams yra sudarytos visos sąlygos tinkamai vystytis ir gyventi, vaikai yra prižiūrėti ir aprūpinti visomis tinkamam vystymuisi būtinomis priemonėmis, motinos ir vaikų ryšys yra itin glaudus, ypač sūnaus P. ir motinos ryšys yra stiprus. S. K. nėra atlikusi nei vieno veiksmo, kuriuo pakenktų savo vaikų gerovei. S. K. nepasisako dėl P. K. prašyme išdėstytų neva S. K. neteisėtų veiksmų, nes S. K. veiksmus šiuo atveju turi įvertinti teisėsaugos institucijos ir įrodyti S. K. veiksmų neteisėtumą.
9.7. 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjas kartu su nepilnamete šalių dukra L. išvyko į globos namus „Užuovėja“, kur su L. turėtų pabendrauti specialistai ir įvertinti vaiko psichologinę būklę. Tačiau šalių nepilnametis sūnus P. K., kuris serga, yra paliktas be priežiūros - pareiškėjo namuose jis yra paliktas su P. K. sugyventine, kuri nėra įstatyminė vaiko globėja. S. K. pasikreipus į P. K. su prašymu atvežti sūnų jai prižiūrėti kelias dienas, P. K. atsisakė atvežti vaiką motinai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės S. K. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
10.1. Ginčo šalių vaikai - dukra L. ir sūnus P., nuo pat ieškovo draugystės su sužadėtine (tuo metu – drauge) pradžios puikiai priėmė ieškovo sužadėtinę, noriai pas ją lankydavosi, bendraudavo tiek su ja, tiek su ieškovo sužadėtinės vaikais, kartu leisdavo laiką ir net patys prašydavo, kad ieškovas leistų vaikams nakvoti ieškovo sužadėtinės namuose. Taigi, iki ieškovo ir jos sužadėtinės vaikų atsikraustymo į ieškovo namus jau buvo praėję daugiau nei 1,7 metų, nepilnamečiai vaikai L. ir P. buvo įpratę prie ieškovo sužadėtinės ir jos vaikų, nakvodavo vieni kitų namuose (neretai ir kelias dienas iš eilės, o vasaromis ir ištisą savaitę), leisdavo kartu laiką ir puikiai sutarė.
10.2. Atsakovė yra ne kartą pripažinusi, kad jai yra skaudu matyti, kad ieškovas turi naują šeimą. Sužinojusi, kad ieškovas pasipiršo savo sužadėtinei 2020-01-26 d., atsakovė išgėrusi jam skambino ir susikrimtusi aiškino, kad yra padariusi daug klaidų santuokoje ir kad ji gailisi, jog sugriuvo jų santuoka. Neabejotina, kad itin jautrios ginčo šalių dukters L. pastarųjų savaičių (kelias savaites iki aplinkybių, kad atsakovė verčiasi prostitucija, paaiškėjimo ir ieškovo kreipimosi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) savijauta yra būtent atsakovės, kuri nesugeba susitaikyti su tokia padėtimi, elgesio pasekmė, o ne dukters L. nenoras būti su ieškovu ir jo nauja šeima.
10.3. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, būtent atsakovė, gavusi iš ieškovo žinutę, kad nuo šiol neberems atsakovės psichologiškai, pradėjo grasinti ieškovui, jog jis daugiau nebematys vaikų, kad atsakovė atims sūnų P., nes jis nėra ieškovo biologinis sūnus ir pan. Ieškovas, matydamas, kad atsakovė manipuliuoja situacija, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, grasina, kad ieškovas iš pradžių nematys abiejų savo vaikų, vėliau jau, kad nematys savo sūnaus P., vadovaudamasis tarp ginčo šalių pasirašyta taikos sutartimi, pagal kurią ieškovui.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovas taip pat nori paneigti atsakovės nurodytas aplinkybės apie tai, jog vaikų motina neturi galimybės susisiekti su nepilnamečiais vaikais, kad vaikai neturi mobiliojo ryšio telefonų ir atsakovė negali vaikams prisiskambinti. Pati atsakovė itin intensyviai bendrauja su vaikais telefonu ir siekia visomis įmanomomis priemonėmis įtraukti vaikus į vaikų tėvo ir motinos ginčą. Šio tikslo vedama, atsakovė savo bendravimo su vaikais metu nuteikinėja vaikus prieš tėvą ir tėvo sužadėtinę, įtraukė vaikus į savo suregztą ieškovo sekimo planą, kuomet 9 metų amžiaus dukra L. turi trumposiomis SMS žinutėmis atsakovės paliepimu informuoja atsakovę apie tai ar ieškovas nusipirko alaus ar kitų lengvųjų alkoholinių gėrimų, kiek alaus butelių yra šaldytuve ir pan.
10.5. Dėl visiškai absurdiškų ir neteisėtų atsakovės veiksmų (verčiant vaikus sekti savo tėtį, fiksuoti, neva, vaikų teises pažeidžiantį elgesį, vidurnaktį kviečiant į ieškovo namus policiją) tiek ieškovas, tiek jo sužadėtinė buvo priversti iki 3.30 val. ryto laukti, kol atvyks Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, tam, kad užfiksuotų, jog ieškovas ir jo sužadėtinė yra blaivūs, vaikai saugiai ir ramiai miegantys, o jiems joks pavojus nėra ir nebuvo kilęs.
10.6. Priešingai nei teigia atsakovė, nešiojamasis kompiuteris atsakovės buvo atiduotas dukrai L., o planšetiniu kompiuteriniu Apple ,,Ipad“ naudojosi sūnus P.. Ginčo šalių dukra L. kompiuterį naudojo tiek mokymosi tikslams (karantino metu mokėsi nuotoliniu būdu), tiek laisvalaikiu (žaidimams ir kt. pramoginiams tikslams), o sūnus P., kadangi atsakovės nebuvo vedamas į daželį, planšetiniu įrenginiu neribotai naudojosi nuolat. Jeigu tai būtų asmeniniai, kaip teigia atsakovė, atsakovės įrenginiai, ieškovas nebūtų galėjęs įeiti į šiuos įrenginius. Vaikai žinojo slaptažodžius, kas patvirtina aplinkybę, kad įrenginiais naudojosi/turėjo neribotą galimybę prie jų prieiti ginčo šalių nepilnamečiai vaikai. Be to, kaip matyti iš kartu su ieškovo prašymu pateiktų atsakovės S. K. susirašinėjimų, šalių nepilnamečiai vaikai minėtuose įrenginiuose galėjo matyti ne tik susirašinėjimus (viename iš jų matoma kaip dukra L. atrašo atsakovės orgijų draugei), tačiau turėjo prieigą ir prie abiejuose įrenginiuose esančios nuotraukų galerijos, kuriose matomos itin gašlios atsakovės lytinių aktų nuotraukos. Be to, kaip matyti iš susirašinėjimo su vienu iš būsimų klientų, atsakovė nepaisydama to, jog nepilnamečiai vaikai yra namuose, kviesdavosi klientus į savo gyvenamąją vietą.
10.7. Atsakovė, siekdama visais būdais palenkti vaikus į savo pusę, pradėjo pirkti jiems akivaizdžiai perteklinius brangius žaislus, dukrai L. pažadėjo nupirkti naują kompiuterį Apple (nors dukra L. jau turi puikiai veikiantį ir jos poreikius atitinkantį kompiuterį), nupirko naują Pomeranijos špico veislės šuniuką, kurio vidutinė vertė, ieškovo žiniomis, apytiksliai sudaro 1500,00 Eur (pažymi, kad atsakovė lygiai tokios pačios veislės brangų šunį už 1600,00 Eur vaikams jau buvo nupirkusi prieš 1,5 metų ir kurį šiuo metu augina), taip pat, teismo nutartimi nustatyto bendravimo su vaikais metu, atsakovė visais įmanomais būdais vaikus papirkinėja, siekdama sukurti idealios motinos įvaizdį, nors iki teisminio proceso pradžios šalių vaikai L. ir P., būdami su atsakove išeidavo tik į kiemą arba, geriausiu atveju, nuvažiuodavo iki močiutės namų arba sodo.
10.8. 2021 m. balandžio 15 d. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai lankėsi pas ieškovą P. K., asmeniškai bendravo su vaikais. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų išvadomis pažymėta, kad dukra L. K. apie motiną, atsakovę S. K., kalbėjo nenoriai, jautėsi stiprus užsisklendimas, tačiau prasitarė, kad mama neskaito pasakų jai prieš miegą, kad mama dažnai būna liūdna, dažnai verkia, kad pas mamą dažnai ateina jos draugė. Mergaitė specialistams patikino, kad alkoholio mama nevartoja, tačiau mėgsta susimaišyti „kažką panašaus į apelsinų sultis“. Mergaitė nurodė, kad pas tėvą ir jo naują šeimą jai patinka.
10.9. Kartu su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateiktame viename iš susirašinėjimų atsakovės kaimynė I. patvirtina, jog S. K. triukšmaudavo, šlaistydavosi apsvaigusi nuo neaiškių medžiagų ar alkoholio, kėlė grėsmę net kaimynų vaikams. Todėl išvada, kad UAB ,,IKFA nuoma“ raštas yra niekinis – sukurtas specialiai šiam teisminiams procesui, pagal atsakovės nurodymus.
10.10. 2021 m. gegužės 5 d., žinodama, jog ieškovas su dukra L. išvyko į globos namus ,,Užuovėja“, siekiant įvertinti atsakovės veiksmais padarytą žalą vaiko emocinei būklei, susisiekė su Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste, pateikė melagingas aplinkybes, jog šalių sūnus P. K., neva, yra paliktas be priežiūros ir atvykusi į ieškovo P. K. namus savavališkai įsiveržė į ieškovo ir jo sužadėtinės namus bei paėmė nepilnametį vaiką P. K. 12.15 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir negrąžino teismo nutartyje nustatytu laiku. Sūnus P. susirgo po su atsakove praleisto savaitgalio dėl būtent pačios atsakovės elgesio - atsakovė S. K., pramogaudama su vaikais, išrengė juos prie žemos oro temperatūros, vardan to, kad į ,,Instagram“ socialinį tinklą galėtų patalpinti gražesnę nuotrauką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
13. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: 2021-05-04 El. laišką su anketomis; 2021-04-26 L. K. anketą; 2021-05-03 P. K. anketą; 2021-05-02 P. K. žinutę; P. K. ir S. K. susirašinėjimą dėl sergančio vaiko palikimo be priežiūros.
14. Ieškovas pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2019 m. ir 2021 m. ištraukas iš šalių susirašinėjimas; 2021-05-16 d. alkotesterių rodmenis; dukros nuotrauką, ieškovo mokėjimus už dukros L. psichologo paslaugas; ištrauką iš atsakovės susirašinėjimo su dukra L. dėl perkamų daiktų; 2021-04-16 d. VTAS vaiko situacijos vertinimo anketas; sūnui P. atliekamos inhaliacijos vaizdo įrašą; 2021-05-02 d. atsakovės ,,Instragram“ paskyros nuotrauką; ieškovo susirašinėjimą su atsakove bei šalių atstovų susirašinėjimą; 2021-05-14 antstolio D. K. patvarkymą.
15. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo
16. Ieškovas jau esant paskirtam teismo posėdžiui apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą išreikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų skyriaus, atliekančio įkiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12455-21, sekančius duomenis: nepilnamečio vaiko P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos namų ,,Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro parengtą vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12455-21 pradėjimo.
17. Pagal CPK 199 straipsnį teismas išreikalauja rašytinius įrodymus asmens prašymu, kuriame turi būti nurodyta: koks rašytinis įrodymas turi būti išreikalautas; pagrindas, kuriuo remiantis manoma, kad rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybės, kurias gali pagrįsti minėtas rašytinis įrodymas (CPK 199 str. 1 d.). Išvadą rengusi įstaiga globos namų ,,Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras, tiek Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė nurodė, jog ryšium su vaikų motinos S. K. atžvilgiu vykdomu ikiteisminiu tyrimu, minėta nepilnamečio vaiko P. K. išvada ieškovui negali būti pateikta tiesiogiai, kadangi ši informacija yra laikoma ikiteisminio tyrimo duomenimis. Išvadą rengusi „Užuovėja“ ieškovo atstovei nurodė dėl informacijos kreiptis į atitinkamą prokurorą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.
18. Pagal bendrąją baudžiamojo proceso taisyklę, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (BPK 177 str. 1 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju prokuroras sprendžia, kada ir dėl kokios apimties informacijos arba duomenų reikia imtis tam tikrų procesinių apsaugos priemonių siekiant apsaugoti šią informaciją nuo nepagrįsto viešo paskelbimo. Duomenų apie tai, kad ieškovo atstovė kreipėsi į prokurorą dėl šios išvados pateikimo nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų išreikalavimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, tuo labiau, kad nėra žinoma ar tokie įrodymai nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų ir nepakenkiant ikiteisminio tyrimo eigai ir sėkmei, gali būti teikiami teismui ir šalims susipažinti. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, ieškovo atstovo prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su juo nustatant laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje buvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu kilo būtinybė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – dukros kompiuteryje rastą atsakovės susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovė derina susitikimus su skirtingais abonentais, kviečia juos į namus, žada juos pasitikti nuoga, aptaria šių susitikimų bendravimo ribas, apmokėjimą už šias paslaugas ir pan. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad buvo aptarti ir jau įvykę susitikimai dėl seksualinių paslaugų suteikimo net ir tuo metu, kai namuose yra vaikai. Atsakovė atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos teikiamų seksualinių paslaugų neneigė. Priešingai, ji tai pripažindama nurodo, kad ieškovas neturėjo teisės domėtis jos „Messenger“ programėlės turiniu, nes programėlė yra instaliuota ne vaikų asmeniniuose įrenginiuose, bet atsakovei priklausančiuose įrenginiuose – nešiojamame kompiuteryje ir planšetėje. Tačiau su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti.
24. Kad nešiojamas kompiuteris ir planšetė buvo skirti vaikams patvirtina ieškovo pateikta dukros nuotrauka, kurį ji naudoja savo poreikiams. Be to, vaikai įrenginius gali su savimi pasiimti ir jais naudotis svečiuojantis pas tėvą. Kad nešiojamas kompiuteris priklauso būtent šalių dukrai patvirtina ir ieškovo į bylą pateikta ištrauka iš atsakovės susirašinėjimo su dukra dėl perkamų daiktų, kurioje atsakovė susirašinėjimo metu teiraujasi dukros, ar ji nenorėtų naujo kompiuterio, nes dukros kompiuteris ne visai gerai veikia. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė šiuos įrenginius buvo perleidusi (atidavusi) vaikams naudotis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas, būdamas nepilnamečių vaikų tėvas, turėjo teisę kontroliuoti vaikų įrenginių turinį ir juose kaupiamą informaciją. Todėl priešingai nei teigia atsakovė, turėjo teisę patikrinti vaikų kompiuterį ir planšetę tam, kad galėtų apsaugoti vaikus nuo neigiamos informacijos ir netinkamo internete prieinamo jiems turinio.
25. Atsakovė nurodo, kad jos nuomojame būste vaikams yra sudarytos visos sąlygos tinkamai vystytis ir gyventi, vaikai yra prižiūrėti ir aprūpinti visomis tinkamam vystymuisi būtinomis priemonėmis, motinos ir vaikų ryšys yra itin glaudus, ypač sūnaus P. ir motinos ryšys yra stiprus. Taip pat atsakovė pažymi, kad ji nėra atlikusi nei vieno veiksmo, kuriuo pakenktų savo vaikų gerovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažįstamų asmenų priėmimas į namus nakties metu, kuomet vaikai yra tuose pačiuose namuose negali būti laikomas tinkamu elgesiu ir užtikrinančių vaikų saugumą. Be to, atsakovė, būdama atsakinga už vaikus, nepasirūpino, kad vaikams būtų nepasiekiama jos sukaupta ir vaikų amžiui netinkama informacija. Preliminariai įvertinus šalių pateiktus įrodymus vertintina, kad atsakovės veikla daro neigiamą žalą vaikų psichikai, jų vystymuisi. Vaikai namuose mato netinkamą pavyzdį, dėl to kyla pavojus dėl jų pačių elgesio ateityje.
26. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio, taip pat ir išvadą šioje civilinėje byloje davusios institucijos nustatytas aplinkybes, kurios paneigia pareiškėjo prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, kad atsakovė savo veiksmais daro žalą šalių nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai ieškovės pateikti įrodymai įrodo, kad ji domisi dukros mokslais, bendrauja su mokytojomis. Tačiau vaikų priežiūra turi būti visapusiška. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl jos naktinio gyvenimo, taip pat kiti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai dėl atsakovės veiksmų (verčiant vaikus sekti savo tėtį, fiksuoti vaikų teises pažeidžiantį elgesį, vidurnaktį kviečiant į ieškovo namus policiją tam, kad būtų patikrinamas ieškovo ir jo sužadėtinės blaivumas) preliminariai vertinant yra pernelyg neigiamo pobūdžio ir patvirtina grėsmės vaikų gerovei egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Kadangi tokio pobūdžio kaip ši byla visų pirma, būtina vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.), darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta su jų tėvu padarytų mažiau žalos, jei ieškinys būtų atmestas, nei tai, kad nekeičiant vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos būtų nustatyta, kad palikus vaikus gyventi su atsakove jiems būtų padaryta nepataisoma žala jų psichologinei būsenai (ieškinio tenkinimo atveju). Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapriboja atsakovės teisės bendrauti su vaikais, o tik laikinai nustato gyvenamąją vietą su tėvu ir laikiną atsakovės su vaikais bendravimo tvarką.
27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su laikinos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.