Kauno apygardos teismo nutartis

2007-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-247-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-08
Bylos Nr.
2S-247-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-247-378/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė
Procesinio sprendimo kategorija 122.4, 116.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,kolegijos teisėjų Nijolės Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl 2006 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties sprendimo vykdymo išdėstymo klausimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu atmetė ieškovo J. G. ieškinį dėl negautų pajamų atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo kito asmens sąskaita atsakovui V. P. . 2006 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismas sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: priteisė ieškovui J. G. iš atsakovo V. P. 9433,99 Lt negautų pajamų, 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo V. P. 466 Lt žyminio mokesčio bei 25,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

2006 m. lapkričio 24 d. teisme gautas atsakovo V. P. prašymas dėl 2006 lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo priimto sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovas nurodė, jog jis yra pensininkas, jo pajamas sudaro tik senatvės pensija, kitų pajamų neturi. Taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį pardavus būtų galima įvykdyti teismo sprendimą. Todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, prašė išdėstyti teismo sprendimą: žyminį mokestį 466 Lt ir 25,60 Lt išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, įpareigoti atsakovą mokėti VMI po 40 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2006-1201 iki kol bus padengta 491,60 Lt priteista suma. Bei įpareigoti atsakovą mokėti J. G. po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2006-12-01 iki kol bus padengta priteista suma.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nedalyvaujant ieškovui, kadangi nustatė, jog ieškovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Teismas atsakovo prašymą tenkino atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei gaunas pajamas ir išdėstė sprendimo vykdymą atsakovo prašomomis sąlygomis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas J. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Ieškovas nurodė, kad teismas pažeidė CPK 284 str. 1 d., kadangi nagrinėdamas klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsižvelgė tik į atsakovo turtinę padėtį. Tuo tarpu šiame straipsnyje numatyta, jog teismas spręsdamas tokį prašymą turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Taip pat ieškovas nurodė, kad teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, jog jis neturi jokio nekilnojamojo turto, kai tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. turi nekilnojamojo turto. Teismas neįvertino ir atsakovo gautas pajamas pagal 2005-04-28 nuomos sutartį. Ieškovo teigimu, teismas išspręsdamas šį klausimą pažeidė ieškovo procesines teises, nepranešdamas jam apie teismo posėdį, bei teismo posėdžio protokole nurodydamas tikrovei neatitinkančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuos principus pažeidė ir nukrypo nuo susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino išieškotojo turtinės padėties ir sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą sprendė vadovaudamasis išimtinai skolininko interesais. Kolegija taip pat pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, o apsiribojo konstatavimu fakto, kad atsakovas V. P. yra pensininkas, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Tačiau šis faktas nėra vienintelis skolininko turtinei padėčiai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atskirojo skundo motyvu, kad išieškoma suma yra atsakovo neteisėtai gautos pajamos, kurias atsakovas yra realiai gavęs. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašas (t.1, b.l.138-139, 101-104). Tokia teismo nutartimi, kuria atsakovui suteikta teisė mokėti ieškovui kas mėnesį tik po 200 litų, šalys pastatomos į visiškai nelygiavertę padėtį: atsakovas ir toliau galės naudotis ir disponuoti neteisėtai gautomis pajamomis, o ieškovas jam teisėtai priklausančias pinigines lėšas atgaus mažomis dalimis per ilgą laiko tarpą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog iš atsakovo pusės yra susiklosčiusi kokia nors ypatinga padėtis, o ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Kolegija sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši – abu valdo po ½ dalį to paties turto, ieškovas taip pat yra pensininkas (t.1, b.l.16,27).

Kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto procesines teises, kadangi jam apie teismo posėdžio laiką nepranešė. CPK 284 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas yra nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti iškeltą klausimą. Tokiu būdu, būtina galimumo nagrinėti klausimą šalims nedalyvaujant sąlyga – tinkamas pranešimas apie iškelto klausimo nagrinėjimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apie klausimo nagrinėjimą pranešė ieškovo atstovei advokatei J.Koltakovai (b.l.62, t.2). Duomenų apie tai, kad apie teismo posėdį būtų pranešta pačiam ieškovui byloje nėra. Iš atstovavimo sutarties matyti, kad ieškovas buvo susitaręs su advokate dėl atstovavimo civilinėje byloje. Bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigiamas teismo sprendimu, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atstovavimo santykiai tęsiasi ir privalėjo apie klausimo nagrinėjimą pranešti pačiam ieškovui.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovo prašymas atmetamas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovo V. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius