Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-773-764/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-31
Bylos Nr.: eI3-773-764/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02533-2020-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas: Ž. G.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: A. L., V. R., K. M., H. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Emalin“, UAB „Agrolain“, N. O., D. L., UAB „Go Trim World“, A. K., V. N., R. K., A. M., R. M., V. K., E. A., P. K., Z. K., E. R., A. Š., L. M., A. U., J. B.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-773-764/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02533-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. G. skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L., V. R., K. M., H. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Emalin“, UAB „Agrolain“, N. O., A. L., D. L., UAB „Go Trim World“, A. K., A. K., V. N., A. K., R. K., A. M., R. M., V. K., E. A., P. K., Z. K., K. M., E. R., A. Š., L. M., A. U. ir J. B. dėl sprendimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. A51-64466/20 (2.15.1.1E-VMA) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 25 d. raštą Nr. 2D-8456; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos tinkamai išnagrinėti pasiūlymą bei į jį atsižvelgti.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad ji nuosavybės teise, kartu su kitais bendrasavininkais, valdo neurbanizuotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1). Taip pat pareiškėjai kartu su kitais bendraturčiais priklauso greta esantis neurbanizuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2). Nurodo, kad Sklypas 2 bei didesnė dalis Sklypo 1 pagal šiuo metu galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą patenka į žaliąją zoną. Likusioji Sklypo 1 dalis (apie 1 ha) patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Teigia, kad 2020 m. kovo 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su pasiūlymu dėl bendrojo plano keitimo, pasiūlymo reg. Nr. A50-8689/20 (toliau – Pasiūlymas). Pasiūlyme buvo nurodyta, kad kai vyko rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano ankstesnė viešinimo procedūra bei viešasis svarstymas dar galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Šiuo metu specialiosios sąlygos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 62 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka rengiant gamtos paveldo objektų schemas gamtos paveldo objekto bufeinės apsaugos zonos, šio objekto fizinės ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos nustatomos aplink gamtos paveldo objekto teritoriją ne mažesniu atstumu kaip 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra kalvos, gūbriai, daubos, ozai, kopos, griovos, raguvos, smegduobės ir kitos reljefo formos, atstumą matuojant teigiamų reljefo formų atveju nuo papėdės, neigiamų – nuo šlaito viršutinės briaunos.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) užima tik nedidelę dalį Sklypo 1, o į Sklypą 2 nepatenka. Todėl atsižvelgdama į Įstatymo 62 straipsnio reikalavimus nustatė, kad maždaug pusė Sklypo 1 ir pusė Sklypo 2 nepatenka į Šeškinės ozo teritoriją, o buferinę zoną bei pozonių ribas. Todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis buvo prašoma atliekant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių koregavimą nustatyti, kad Sklypo 1 ir Sklypo 2 dalys, kurios nepatenka į (duomenys neskelbtini), jo buferinę zoną bei pozonių ribas būtų naudojamos kaip urbanizuojamos teritorijos.

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė ginčijamą sprendimą, kuriuo neatsižvelgė į motyvuotus prašymo pasiūlymus. Pareiškėja pažymi, kad pasiūlymu buvo prašoma leisti urbanizuoti tą teritoriją, kuri pagal Įstatymą, nepatenka į planuojamą (duomenys neskelbtini) buferinę zoną bei pozonių ribas. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad jau daugiau nei 13 m. nebuvo realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniai, tuo pačiu neteisėtai ir nepagrįstai varžant sklypų savininkų teises likusioje dalyje, kuri pagal Įstatymą nėra reikalinga saugomos teritorijos funkcionavimui. Pareiškėja nesutinka su priimtu sprendimu, laikosi pozicijos, kad sprendimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų.

Apibendrindama skundo argumentus, pareiškėja nurodo, kad parengti BP keitimo sprendiniai negali būti tvirtinami tiek, kiek jais yra atsižvelgta į pasiūlymą, nes tai pažeidžia pareiškėjų, kaip privačių Sklypų savininkų, teises ir teisėtus interesus. Tuo pačiu pažymi, kad kadangi Sprendimas neatitiko imperatyvių teisės aktų nuostatų, buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pateikiant skundą. Išnagrinėjusi pateiktą skundą Inspekcija pateikė 2020 m. birželio 25 d. raštą, kuriuo taip pat neatsižvelgė į pareiškėjos skundą. Pareiškėjos teigimu, savo poziciją VTPSI išdėstė vienoje pastraipoje, iš esmės deklaratyviomis frazėmis, todėl šį raštą prašo panaikinti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka; prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pareiškėjos skunde dėstomi argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nepatvirtinantys pareiškėjos skundo teiginio dėl tariamo Administracijos atsakymo prieštaringumo galiojantiems teisės aktams. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Atsakovės teigimu, skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl ginčijamo rašto panaikinimo. Todėl vien tai, jog pareiškėja nesutinka su jai nepalankiu Administracijos sprendimu dėl Vilniaus miesto BP koregavimo, savaime negali suponuoti skundžiamo rašto neteisėtumo. Pabrėžia, jog skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjai yra žinomi Administracijos atsisakymo atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus motyvai ir konkrečios tokio sprendimo priėmimo priežastys, todėl pareiškėjos skundo teiginiai dėl tariamo Administracijos rašto nemotyvuotumo yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia nesuprantanti kokiu būdu yra varžomos ir pažeidžiamos Sklypo 1 ir Sklypo 2 savininkų teisės, kai nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir kitų ginčo sklypo bendrasavininkų nuosavybės teisės nėra apribojamos ir jų turimų teisių apimtis išlieka nepakitusi, ginčo sklypai ir toliau gali būti naudojami pagal tikslinę jų paskirtį. Paaiškina, kad rengiant Vilniaus miesto BP nebuvo ir neturėjo būti nagrinėjami ir vertinami atskiri žemės sklypai, BP nustatoma tik erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemonės, kurios orientuotos į ateitį. Atsakovės teigimu, nors pareiškėja skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas prieštarauja teisės aktų normoms, tačiau šios pozicijos niekaip nepagrindžia.

Atsakovės nuomone, ginčijamame rašte Administracija išsamiai ir motyvuotai paaiškino pareiškėjos pasiūlymo nepriimtinumo priežastis ir tokį atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) su pareiškėjos skundu nesutinka; prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su skundžiamuose atsakymuose nurodomais motyvais ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymus nesudaro pagrindo patenkinti jos skundą.

Akcentuoja, kad skunde teismui nurodomi argumentai, dėl kurių pareiškėja nesutinka su planavimo organizatoriaus atsakymu, kuriuo buvo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus, iš esmės reiškia nesutikimą su jo turiniu, ir niekaip nepagrindžia skundžiamo Inspekcijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, nes kaip jau minėta aukščiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo tokį elgesio modelį, pagal kurį, šioje stadijoje buvo tikrinamas pasiūlymų motyvuotumas.

Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškintina, kad pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, o svarbu tik išlaikyti procedūrą ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui – t.y. teismų praktikoje išaiškinta, kad Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Akivaizdu, kad esant vieningai ir suformuotai teismų praktikai, kuri nėra praradusi savo aktualumo, Inspekcija kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus – t.y. pareiga patikrinti atsakymo motyvuotumą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Nagrinėjamu atveju, Inspekcijos teigimu, būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino ar planavimo organizatorius pakankamai motyvavo savo atsakymą. Akivaizdu, kad Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas nustatydama, kad planavimo organizatorius motyvavo pasiūlymų atmetimą, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad Inspekcija skundžiamame sprendime neargumentavo ir nenurodė, kokiu pagrindu priėjo išvados, kad motyvų atmetimo pagrįstumas nevertinamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime nurodo, kad viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus administracinius sprendimus įpareigoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kurioje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teisės aktų reikalavimus, Tarnyba nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti įvertinta ar nebuvo pažeisti šie principai, ar planavimo organizatorius tinkamai ir pagrįstai motyvavo pasiūlymų atmetimą ir kt. Todėl Tarnyba prašo teismo skundo pagrįstumo klausimą spręsti vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos ir Inspekcijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. kovo 4 d. Administracijai pateikė pasiūlymą „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano koregavimo“ Nr. A50-8689/20 (toliau – Pasiūlymas). Pasiūlyme pareiškėja nurodė, jog ji nuosavybės teise, kartu su kitais bendrasavininkiais valdo neurbanizuotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie (duomenys neskelbtini) gatvių, sklypo plotas 8,8440 ha (toliau – Sklypas 1), pagrindinė šio sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas nenustatytas. Taip pat, kad pareiškėjai nuosavybės teise, kartu su kitais bendrasavininkiais priklauso greta esantis neurbanizuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,4159 (toliau – Sklypas 2), pagrindinė šio sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas nenustatytas. Taip pat pažymėjo, kad vykstant rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano ankstesnei viešinimo procedūrai bei viešam svarstymui, dar galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, tačiau šiuo metu specialiosios sąlygos yra reglamentuotos įstatymo lygmeniu, t.y. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu (toliau – Žemės naudojimo sąlygų įstatymas).

Administracija 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. A51-64466/20(2.15.1.1E-VMA) nurodė į pareiškėjos pasiūlymus neatsižvelgsianti. Administracijos sprendime pažymima, jog rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu. Taip pat nurodoma, kad intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona Nr. OZA-1-1 bendrajame plane buvo nustatyta įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius, kuriuose pareiškėjai, kartu su kitais bendrasavininkiais nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose yra nustatyta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona.

Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos raštu, skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Administracijos raštą; įpareigoti Administraciją tinkamai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymus ir į juos atsižvelgti. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu, išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir ginčijamu 2020 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2D-8456 nustatė, jog Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymą, pakankamai išsamiai paaiškino kodėl pareiškėjos prašymas dėl bendrojo plano sprendinių koregavimo atmestas, paaiškino motyvus kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė.

Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos ir Inspekcijos priimtais sprendimais, skundžia juos teismui.

Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – TPĮ) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. TPĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra: 1) informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; 2) susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; 3) konsultavimasis; 4) pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas; 5) viešas svarstymas. Pagal TPĮ 37 straipsnio 1 dalį, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Nuostatų (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 10 d.) 6.4 papunktyje taip pat įtvirtinta pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis 6.4.1 papunkčiu, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Remiantis 6.4.2 papunkčiu, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020; ir kt.).

LVAT yra akcentavęs ir tai, kad teismas, nagrinėdamas savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Be to, pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, planavimo organizatoriaus atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracija ginčijamame 2020 m. gegužės 13 d. sprendime nurodė, kad nepritaria pareiškėjos pateiktiems pasiūlymams. Visų pirma, pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniai buvo parengti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatomis, jog rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona Nr. OZA-1-1 BP buvo nustatyta įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius, kuriuose yra nustatyta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona. Atsakyme taip pat nurodoma, kad teritorijoje, į kurią patenka BP suplanuota funkcinė zona Nr. OZA-1-1, geomorfologinis objektas (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teise valdomi sklypai, yra planuojama saugoma gamtinė teritorija – (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis, kuris buvo suplanuotas dar Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 m. Todėl vadovaudamasi išdėstytais motyvais, pareiškėjos prašymą koreguoti BP sprendinius atmetė, kaip nepagrįstus.

Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos 2020 m. gegužės 26 d. skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo“, savo 2020 m. birželio 25 d. sprendime nurodė, kad, pagal teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką, planavimo organizatorius neturi pareigos bet kuriuo atveju priimti visų visuomenės teikiamų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Šiuo atveju Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus pateiktą atsakymą, pažymėjo, kad Administracija, atmesdama pareiškėjos pasiūlymą, pakankamai išsamiai paaiškino motyvus, kodėl neatsižvelgė į jos pasiūlymą dėl bendrojo plano sprendinių, savo atsakymą pagrindė teisės aktais, objektyviais duomenimis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, todėl, nenustačiusi pažeidimų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti Administracijos sprendimą ir pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamus sprendimus, juose pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Administracija tinkamai išnagrinėjo, apsvarstė ir įvertino pareiškėjos pasiūlymą bei pateikė faktiškai ir teisiškai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pareiškėjos pasiūlymas atmetamas; taip pat ir Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pateikė motyvuotą atsakymą, prieš tai patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio galima daryti išvadą, kad ji suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka su pačių argumentų turiniu, o ne dėl to, kad nėra pasiūlymo atmetimo motyvų, todėl iš esmės pareiškėja byloje kelia ne motyvų nebuvimo ar jų nepakankamumo, o apskritai jų pagrįstumo klausimus. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, t.y. jie tinkamai ir išsamiai motyvuoti, juos priimant buvo laikomasi esminių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Taigi ginčijamų sprendimų naikinti nėra jokio pagrindo, kaip nėra ir pagrindo patenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė