- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 1-571-715/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) 61-38, Mažeikiai, Mažeikių r. sav., Lietuva, šeim. padėtis nevedęs, verčiasi individualia veikla, teistas, paskutinį kartą 2019-05-10 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 90 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019-08-03 apie 14 valandą 30 minučių, miegamojo kambaryje, (duomenys neskelbtini) g. 61-38, Mažeikiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 prom. girtumas) išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine J. Š., metė į nukentėjusiąją mobilaus ryšio telefoną ir pataikė į dešinę koją, po to plaštaka sudavė į veidą J. Š..
Kaltinamasis teismo posėdyje prisipažino iš dalies kaltu. Parodė, kad kartu su J. Š. gyvena apie 2 metus, veda bendrą ūkį gyvena kartu, nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. 61-38, Mažeikiai. 2019-08-03 apie 10 val. kartu su sugyventine pradėjo gerti alų, turėjo apie 5-6 l. Bevartojant alkoholį ji pradėjo iš jo tyčiotis, jis stengėsi nesivelti į konfliktą, paklausė, kur jo telefonas. Sugyventinė atkirto, kad koks čia jo telefonas, kad čia jos telefonas ir padavė jį jam ir tada jis papykęs mėtė į ją telefoną, bet pataikė į lovą. Tada ji susinervino, pradėjo šaukti, išmėtė prie lovos esantį sūrį ir žuvį po kambarį. Jis išėjo į virtuvę parūkyti, o ji šaukė, kad jį sutvarkys, kad jį išveš. Tada jis, vengdamas tolimesnio konflikto, apsirengė ir išėjo iš buto, kadangi yra įtrauktas į prabuojamų asmenų sąrašą, o ji tai žino. Išėjęs iš buto nuėjo pas draugą, vėliau pasijuto blogai, todėl išsikvietė greitąją pagalbą, jį vežė į ligoninę, netrukus į ligoninę atvyko policija ir jį sulaikė, kai buvo apžiūrėtas. Prisipažįsta kad metė telefoną ir galėjo kliūti sugyventinei.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis prisipažino tik iš dalies kaltu, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji J. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2019-08-03 namuose dviese su sugyventiniu R. P. vartojo alkoholį, buvo miegamojo kambaryje. Jos sugyventinis paprašė telefono, jam pasakiusi, kad telefonas yra jos, o ne jo. Telefonas buvo ant lovos padėtas. Tada sugyventinis paėmė telefoną ir sviedė į ją, pataikė į koją. Tuo metu patyrusi skausmą. Jis tada pradėjo keiktis, buvo agresyvus, keikėsi, mosikavo rankomis. Tuo metu ji pajuto, kad kažkas kliuvo jai į veidą. Ant lovos buvo lentelė ir lėkštė su maistu. Sugyventiniui besiskeryčiojant maistas nukrito. Jai iš nosies bėgo kraujas. Ji iškvietė policiją, sugyventinis išėjo iš namų. Ji nusiprausė, ketino važiuoti su taksi automobiliu pas draugę ir tada pamatė sugyventinį prie laiptinės, tada vėl pranešė policijai, kad jį pastebėjo. Savo sugyventiniui nei konflikto metu, nei po jo nieko nedarė. Dėl jai suduoto smūgio į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų sugyventiniui neturi, iki bylos nagrinėjimo teisme su juo susitaikė.
Teismo posėdyje perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė 2019-08-03 namuose dviese su sugyventiniu, vartojo alkoholį, buvo miegamojo kambaryje. Jos sugyventinis paprašė telefono, jam pasakiusi, kad telefonas yra jos, o ne jo. Telefonas buvo ant lovos padėtas. Tada sugyventinis paėmė telefoną ir sviedė į ją, pataikė į koją. Tuo metu patyrusi skausmą. Jis tada pradėjo keiktis, buvo agresyvus. Jis nebuvo tiek neblaivus, kad neatsimintų ką daro. Staigiai jis pasakė, "užpisai, kurva" ir trenkė netikėtai per veidą, per nosį, ties nosimi. Iš karto jai pasileido bėgti kraujas, ji atsistojo ir nuėjo į tualetą. Jis bandė eiti iš paskos, dar jis bandė pažiūrėti į jos veidą. Ji pasakė, kad skambins policijai ir jis tada išėjo iš buto. Daugiau jis nieko nedarė. Ji nuo smūgio patyrė fizinį skausmą. Kai kvietė policiją, paskė, kad trenkė sugyventinis. Po to smūgio jis dar paleido iš lentelės, ant kurios buvo padėta žuvis, lėkštė su sūriu. Jis tik bandė mesti į jos pusę, bet nepataikė, tik per visą kambarį išmėtė maisto produktus. Kai atvyko policija, sugyventinio namuose nerado. (b.l. 24-25)
Teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Informaciniame pranešime ROIK 0119000407785 nurodoma, kad 2019-08-03 14.41 val. gautas J. Š. pranešimas telefonu apie tai, kad ką tik tarp pranešėjos ir sugyventinio vyko žodinis konfliktas, trenkė iš rankos, metė iš lėkštės, yra agresyvus. Pokalbio metu sugyventinis pasišalino iš buto (b.l. 8-9)
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ROIK 0119000407785 nurodoma, kad J. Š. nurodžiusi, kad 2019-08-03 apie 14,30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) g. 61-38, Mažeikiai, miegamajame sugyventinis R. P. į ją metęs mobilaus ryšio telefoną, pataikydamas jai į dešinę koją bei trenkęs iš dešinės rankos plaštakos jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po konflikto ji vonioje pamačiusi, kad jai iš nosies bėga kraujas, todėl iškvietusi policiją, o R. iš buto pasišalinęs. (b.l. 13-16).
Prietaisu „Drager“ , patikrinimo Nr. 10891 šaknelėje nurodyta, kad 2019-08-03 17 val., 45 min., R. P. nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. (b.l. 20) Prietaisu „Drager“ , patikrinimo Nr. 6799 šaknelėje nurodyta, kad 2019-08-03 14 val., 57 min., J. Š. nustatytas 0,74 promilių neblaivumas. (b.l. 21)
Tarnybiniame pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodoma, kad policijos pareigūnasi kartu su GMP ekipažu nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimą, kur gydytojui apžiūrint R. P. jam buvo nustatytas girtumas 3,49 promilės, R. P. sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nerišli, sunkiai suprantama, mintys padrikos. R. P. buvo diagnozuotas galvos sumušimas, jis išleistas ambulatoriniam gydymui, todėl, R. P. buvo sulaikytas bei pristatytas į Mažeikių rajono Policijos komisariatą. Nurodoma, kad R. P. dėl savo sunkaus girtumo nieko negalėjo paaiškinti apie galvos sumušimo aplinkybes (b.l. 31).
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai, o nukentėjusioji teismo posėdyje paaiškino, kad gal sugyventinio užkliudyta lentelė kliudė jos veidą, tačiau nukentėjusioji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji 3 kartus nurodė, jog sugyventinis jai sudavė smūgį ranka: skambindama į bendrąjį pagalbos centrą (b.l. 8-9), atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 13-16), apklausiant ją liudytoja (b.l. 24-25).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai yra teisingi, posėdžio metu, būdama susitaikiusi su kaltinamuoju, siekia sušvelninti jo padėtį. Teismui nekyla abejonių dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad jis savo šeimos nariui sugyventinei J. Š. 2019-08-03 apie 14 valandą 30 minučių sukėlė fizinį skausmą: metė į nukentėjusiąją mobilaus ryšio telefoną ir pataikė į dešinę koją, po to plaštaka trenkė į veidą J. Š..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė veiką padarė recidyvistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis 2019-05-10 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Kaltinamasis, neatlikęs paskirtos bausmės, vėl smurtavo prieš savo sugyventinę. Todėl jam skirtina griežtesnė bausmė, nei buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu – areštas, kadangi laisvės apribojimo bausmė jam poveikio nepadarė ir nėra pasiekta bausmės paskirtis – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Kadangi yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arešto trukmė nustatytina ilgesnė nei vidurkis. Bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių taisyklėmis, subendrintina su 2019-05-10 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant su neatlikta bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2019-08-03 iki 2019-08-05 išbūtas laikas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti R. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su 2019-05-10 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtas 2 paras nuo 2019-08-03 iki 2019-08-05.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. P. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
I. R. P., kad ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, skelbiama paieška.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.