- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-217-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00740-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. I.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. (V. I.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. nuteistas už tai, kad jis apiplėšė, įsibrovęs į patalpą, t. y. 2013 m. gegužės 21 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia koja spyrė į užrakintas nukentėjusiajam R. G. priklausančias buto duris, išlaužė durų spyną bei sugadino duris ir, atsidarančiomis nuo smūgio durimis, nuvertęs bute prie durų stovintį nukentėjusįjį R. G., tokiu būdu įsibrovė į butą, ir sukurdamas situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam, pagrobė nukentėjusiajam R. G. priklausantį turtą – 7 Lt vertės 0,5 kg faršo „Naminis“, 6 Lt vertės 2 vnt. vištienos ketvirčių, 3 Lt vertės 1 litrą pomidorų padažą „Ketčiupas“, 1,80 Lt vertės batoną. Tokiu būdu kaltinamasis V. I. pagrobė nukentėjusiajam R. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 17,80 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad šiuo metu dirba statybos įmonėje. Prašo įvertinti tai, kad teistumas išnykęs, savo kaltę iš dalies prisipažino, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino.
Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo V. I. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija. Nuteistasis V. I. skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Paskirdamas bausmę nuteistajam V. I., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė sunkų nusikaltimą. V. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jis tyčia spyrė į užrakintas duris, išlaužė durų spyną, sugadino duris, nuvertė prie durų buvusį nukentėjusįjį R. G., tokiu būdu įsibrovė į butą, sukurdamas situaciją, kuri buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Nuteistasis V. I. teigė, kad į nukentėjusiojo namus įėjo ir paėmė šaldytuve buvusius maisto produktus, nes norėjo valgyti. Nors V. I. buvo anksčiau teistas, bet teistumas yra išnykęs, tačiau nauja nusikalstama veika rodo, kad jo elgesys nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. V. I. yra nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų (bausmės vidurkis 3 m. 7 mėn. 15 d.). V. I. už šį nusikaltimą paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam V. I. laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliam šios bausmės dydžiui, teismas įvertino tai, kad nuteistojo pagrobto turto vertė buvo nedidelė, V. I. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Nors V. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, asmenybę, skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliam šios bausmės dydžiui. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta.
Nuteistojo prašymas įvertinti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė esant išnykusiam teistumui, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino, atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs šias aplinkybes skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Tai, kad šiuo metu apeliantas dirba statybos įmonėje, savo kaltę prisipažino iš dalies, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Išimtinių aplinkybių, leidžiančių V. I. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, kurių pagrindu būtų paskirta švelnesnė bausmė, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. I. (V. I.) apeliacinį skundą atmesti.