Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 17 d. apie 19.20 val. Radviliškio r. sav., kelias Baisogalos g. st.–Sidabravas–Mundeikiai, 1,00 km, vairavo automobilį ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0100, patikros sertifikato Nr. 0433584, buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Visos administracinės teisenos metu, kaip apeliaciniame skunde A. Ž. iš esmės neneigia padaręs administracinės teisės pažeidimą – būdamas neblaivus vairavęs transporto priemonę, tačiau kelia jo veikos kvalifikavimo klausimą, kuris iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK 126 straipsnyje buvo diferencijuojamas pagal vairuotojui nustatytą neblaivumo laipsnį. Taip pat pažeidėjas skunde deklaruoja manymą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, arba nustatytą skundžiamu nutarimu nustatytą terminą sumažinti. Aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų, tarp jų ir A. Ž., parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Savo skundu apeliantas jokių pastabų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė, nieko papildomai ištirti neprašė ir, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo kažką tirti papildomai šioje byloje.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatomos įvertinus surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, įvertino pažeidėjo A. Ž. parodymus ir alkoholio matavimo prietaisu užfiksuotus duomenis (b. l. 5) visus ir kt. įrodymus, kas reiškia, jog teismas nutarimą byloje priėmė įvertinęs tiek teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų visumą. Skundžiamame nutarime, kurio turinys apeliantui žinomas, yra detaliai, aiškiai išdėstyti ir aptarti visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, ir kuo remiantis nustatė vidutinį A. Ž. neblaivumo laipsnį.

Pažymėtina, jog iš byloje surinktų įrodymų aišku, kad A. Ž. 2016 m. gruodžio 17 d., 19.23 val., alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. ARFL-0100, patikros sertifikato Nr. 0433584 buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1–2) nurodyta techninė priemonė, kuria neblaivumas buvo tikrinamas apeliantui ir kuri sutampa su policijos pareigūnų atlikto asmens blaivumo testo šaknelėje nurodytu prietaisu (b. l. 5). Teismo nuomone nėra pagrindo abejoti dėl atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų patikimumo, tuo labiau, kad su patikros rezultatais sutiko ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. Ž.. Alkoholio matavimo prietaisu „Alkotest 6810“ nustatyti rezultatai neginčijami nei apeliaciniu skundu tik kažkodėl teigiama, kad duomenų paklaida – yra +/- 5 %, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad duomenų paklaidą – +/- 1,7 %. Taigi, net ir įvertinus alkoholio matuoklio duomenų paklaidą apelianto naudai – jo neblaivumo laipsnis vis tiek yra vidutinis, nes 1,55 promilės sumažinus 1,7 % lygu 1,52 promilės, todėl perkvalifikuoti A. Ž. veiką pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų <...>. Tai reiškia, kad vairuotojo alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, yra prilyginamas vidutiniam arba sunkiam girtumo laipsniui, ir už tokį elgesį buvo numatytą lygiai tokia pati administracinė atsakomybė. Pasak apelianto, jis išgėręs alkoholinių gėrimų vairavo automobilį, slidžiame kelyje jo nesuvaldė ir nuvažiavo į pakelės griovį, paskambino pažįstamiems, kad padėtų ištraukti automobilį ir dar ,,...pasivaišino automobilyje paliktomis lauktuvėmis...“. Nors A. Ž. šioje byloje neinkriminuota, kad jis iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau net ir nustačius šias aplinkybes, jos apelianto teisinės padėties nelengvintų.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas apelianto atžvilgiu nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas A. Ž. nuobaudą už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, gailėjosi jį įvykdęs, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė, kad jis galiojančių nuobaudų neturi, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymia viršija lengvo girtumo laipsnio ribą ir paskyrė pažeidėjui minimalią ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą ir mažiausiam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Nėra pagrindo išvadai, kad teismas nebūtų individualizavęs A. Ž. skirtinos nuobaudos ar kad nuobauda būtų aiškiai neteisinga. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio pažeidimą A. Ž. padarė pirmą kartą (b. l. 10–11), kad iš esmės liudytojų charakterizuojamas teigiamai, kad dirba kultūros darbuotoju, tačiau jo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), ir, teismo nuomone tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl savo neatsakingo elgesio nenukentėjo jis pats ir nebuvo sužaloti kiti asmenys ir (ar) eismo dalyviai. Ne atsitiktinai tokio pobūdžio pažeidimą įstatymų leidėjas nuo 2017-01-01 pripažino nusikalstama veika, užtraukiančia vairuotojui baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį. Atsakant į kitus pažeidėjo argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje pažymima, kad, priešingai nei mano apeliantas, jo darbo pobūdis bei šeimos gerovė, pagal šiuo klausimu vieningai formuojamą teismų praktiką, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos, nei numatyta straipsnio sankcijoje, skyrimą. Lietuvos Respublikos teismuose šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už A. Ž. inkriminuotą pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Akcentuotina, kad A. Ž. sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, sukėlė realų didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo šeimos interesais nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apelianto naudai. Visus negatyvius padarinius sau ir savo šeimai, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, apeliantas privalėjo įvertinti pats, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. Ž. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.