Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. J. 2018 m. gruodžio 6 d., apie 23.40 val., Vaduvos g. 4A, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams D. Š. ir A. S. sustabdžius patikrinti jo vairuojamą automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pateikė minėtiems policijos pareigūnams žinomai netikrą savo, t. y. P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka.

P. J. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą: jis, 2018 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini), susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „J“, kuriam pasakęs apie iš jo atimtą vairuotojo pažymėjimą, susitarė, kad pastarasis pagamins netikrą vairuotojo pažymėjimą, o po savaitės nuo susitarimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini), vėl susitiko su minėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „J.“, iš kurio gavo netikrą - sublimaciniu spausdintuvu atspausdintą savo, t.y. P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00385926 su jame atspausdinta savo nuotrauka.

Kaltinamasis P. J. teismui teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad turi hobį restauruoti ratlankius, bendrauja su dideliais autoservisais, taip apie jo paslaugas sužino daug žmonių. Vieną dieną paskambino vyras, vardu J., paklausė, ar kaltinamasis gali jam nudažyti ratlankius, susitarė, susitiko, kai tas asmuo atvežė ratlankius, išėjo kalba apie automobilio vairavimą, apie tai, kad kaltinamasis yra praradęs teisę vairuoti. J. paklausė, už ką prarado, kiek laiko praėjo, kaltinamasis jam atsakė, kad teisių atėmimo laikas jau praėjęs, galima jau laikyti [vairavimo egzaminą], bet reikia važiuoti į mokyklą „Dorkanas“ pamokas išklausyti, išklausyti alkoholio žalos organizmui programą, perlaikyti teorijos egzaminą, vairavimą, tai - ne vienos dienos reikalas ir kainuoja pinigus. Jis kaltinamajam pasakė, “jei tavo tas laikotarpis praėjęs, turiu pažįstamų, aš galiu tau tą pažymėjimą grąžinti”. Po kelių dienų tas asmuo atvežė jam jo vairuotojo pažymėjimą, su kuriuo kaltinamasis ramiai važinėjo, buvo ne kartą į pareigūnų reidą papuolęs.

Tą vakarą, gruodžio 6 d., vežė pažįstamą moterį į Panerius, jį sustabdė policija, priėjo vienas policininkas, paprašė dokumentų, kaltinamasis atidarė piniginę, policininkas tiesiog paėmė jo pažymėjimą, paprašė visų dokumentų. Kol kaltinamasis ieškojo draudimo, techninės apžiūros paso, pareigūnas pasakė, kad nuo jo skinda alkoholio kvapas. Kaltinamasis nesipriešino, papūtė į alkotesterį, jam buvo nustatytas lengvas girtumas.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad suprato, jog savo pažymėjimą atgavo iš J., kuris buvo kelis kartus atvežęs jam ratlankius, buvo atvažiavęs ir su policijos automobiliu, bet J. pats buvo ne uniformuotas, su civiliais drabužiais. Mano, kad gal J. R. ar policijoje dirba. Paprastas žmogus negalėtų padėti tokiu reikalu, nes jis sakė, kad jei [vairuotojo pažymėjimo atėmimo] laikotarpis pasibaigęs, tai ką jis (kaltinamasis) čia važinės, gaiš laiką, J. sakė, jog atveš jo pažymėjimą - atvežė jo vairuotojo pažymėjimą, nuotrauka buvo jo (kaltinamojo). Atgavo teises 2018 m. vasaros pabaigoje, Ž. (J.) vieną sezoną 2018 metais atvažiuodavo ratlankių tvarkyti. J. kontaktų neturi, nesaugo klientų telefono numerių, nes turi daug klientų. J. nebeatvažiuoja, neskambina, mano, kad jis kažkur išvažiavęs. Neįsivaizduoja, nuo ko pradėti ieškoti, kam skambinti, kad rastų tą J. Neįsivaizduoja, kaip J perėjo visus tuos žingsnius, kad paimtų pažymėjimą. Būtų žinojęs, kad čia padirbtos teisės, nebūtų jų ėmęs, dabar turi problemų dėl kažkieno veiksmų. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 rinktinės 1 būrio vyriausiasis patrulis D. Š. teismui parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, buvo naktis, patruliavo kartu su A. S., priekyje staigiai į kairę pasuko Volkswagen transporteris, liudytojas priėjo prie to automobilio, pasisveikino, paprašė pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Taip pat nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo girtumą patikrino alkotesteriu, nustatė lengvą girtumo laipsnis. Liudytojas teigė, kad administracinio nusižengimo protokolui supildyti atsisėdo į tarnybinį automobilį, pateiktas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų, nes jis buvo per minkštas, neatitinkantis kietumo standartų. Liudytojas D. Š. teigė, kad pradėjo per duomenų bazes ieškoti informacijos, rado, jog iš P. J. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, o jis jį pateikė pareigūnas, suprato, kad pažymėjimas padirbtas, todėl išsikvietė į pagalbą kitą ekipažą. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad jo, kaip kelių patrulio, darbas yra tikrinti vairuotojo pažymėjimus, P. J. pateikto pažymėjimo minkštumas sukėlė įtarimą, todėl buvo patikrinti registrai. Kiek kartų buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole įrašyto žodžio „laisvanoriškai“ neakcentuoja, P. J. paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis jį jam (liudytojui) ir pateikė, P. J. verčiamas pateikti pažymėjimą nebuvo. Kad P. J. pateiktas vairuotojo pažymėjimas padirbtas, liudytojas įvardijo supratęs tik tada, kai kompiuteriu patikrino informaciją registruose. Jo porininkas A. S. buvo paėmęs P. J. pažymėjimą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. S. teismui parodė, kad dirbo su porininku D. Š., berods, jis (liudytojas A. S.) vairavo [tarnybinį] automobilį, važiavo Vaduvos gatve link Savanorių prospekto, kai staigiai prie juos, priversdamas liudytoją staigiai stabdyti, išvažiavo mikroautobusas. Nusprendė jį patikrinti, porininkas [D. Š.] priėjo prie vairuotojo, kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, todėl alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Kilo įtarimas, kad vairuotojo pažymėjimas suklastotas. Policijos duomenų bazėje patikrino, ar vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad neturi. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kad pristatytų vairuotoją į komisariatą. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad į ranką paėmus vairuotojo pažymėjimą jautėsi, kad dokumentas laminuotas, minkštas, geriau įsižiūrėjus matėsi, kad vandens ženklai ne tokie ryškūs. Neprisimena tokių smulkmenų, kaip vairuotojo pažymėjimo perdavimas jo kolegai. Jeigu pareigūnui paprašius asmuo nepateikia dokumento, tada nustatinėjama asmens tapatybė, tikrinama, ar asmuo turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, liudytojas įvardijo neprisimenantis. Porininkas tikrai nenaudojo smurto, asmens neapžiūrinėjo, vadinasi, vairuotojas pats pateikė pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimo perdavimo momento, taip pat kokius konkrečius dokumentus vairuotojas P. J. pareigūnams pateikė, liudytojas neprisiminė, patvirtino laikęs rankose P. J. galimai padirbtą vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas A. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja E. Č. teismui parodė, kad, kiek prisimena, su kolega A. B. kito ekipažo prašymu į komisariatą vežė P. J.. Dėl ko reikėjo pristatyti jį į komisariatą, neprisimena, įvykis seniai buvo, lyg dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo. Ar tarnybiniame automobilyje vyko koks nors pokalbis su P. J., neprisimena, negali pasakyti, kas palaikė pokalbį, taip pat neprisimena, kokius dokumentus pildė dėl P. J. pristatymo. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad neprisimena tokių detalių, ar A. B. buvo vienas paliktas su P. J.; važiuodami į komisariatą sustoję nebuvo, neprisimena, ar vežėsi kokius nors P. J. dokumentus. Liudytoja E. Č. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. B. teismui paaiškino, kad kaltinamojo P. J., su juo susijusio įvykio, neprisimena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (22 – 23 b. l.), liudytojas parodė, kad kolegos paprašė pagalbos pristatyti asmenį į policijos įstaigą; pokalbio su P. J. neprisimenu. Negali pasakyti, ar atliko dar kažkokius veiksmus be asmens pristatymo, kadangi daug laiko praėjo. Jeigu apklausoje nurodyta, matyt, prašė P. J. išmesti tą vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas įvardijo tiksliai neprisimenantis, ar sureagavo į P. J. prašymą išmesti vairuotojo pažymėjimą. Kolegos įtarė, kad yra suklastotas vairuotojo pažymėjimas, vairuotojas buvo neblaivus, asmeniui grėsė baudžiamoji atsakomybė, tam reikalingi tyrėjai ikiteisminiam tyrimui pradėti. Jie (liudytojas su porininke) buvo iškviesti kaip ekipažas, kuris turėjo pristatyti asmenį į Antrąjį policijos komisariatą. Liudytojas A. B. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja apklausta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja E. T. parodė, kad atliko tyrimą Nr. 01-1-57937 dėl P. J. atliko, išeidama į kitas pareigas, atidavė kitai tyrėjai, kuri pabaigė bylą, ikiteisminių tyrimų eigoje turi apie 30-40, negali atsiminti, kokį veiksmą ji darė byloje. Atsakydama į gynėjo klausimus dėl liudytojo D. Š. apklausos, liudytoja paaiškino, kad pareigūnai nėra supažindami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pareigūnas D. Š. negalėjo žinoti, kokios pozicijos laikosi J. Jeigu protokole įrašytas žodis „laisvanoriškai“, vadinasi, taip nurodė apklausiamas pareigūnas. Galbūt jam buvo užduotas klausimas „kaip buvo pateikti dokumentai“. Šiame ikiteisminiame tyrime išskirtiniai veiksmai nebuvo atlikti. Neprisimena, kad buvo reikalinga papildoma D. Š. apklausa, papildoma apklausa paprastai reikalinga tada, kai ne visos aplinkybės buvo klausiamos liudytojo pirminės apklausos metu, reikia kažką patikslinti. Liudytoja atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo

Kaltinamasis P. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Nepaisant to, teismas sprendžia, kad P. J. veika, kai jis panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, yra įrodyta. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2015 metais P. J. prarado teisę vairuoti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. A2.6.-8505-276/2015 P. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta 600 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, nutarimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 29 d.), įstatymų nustatyta tvarka (baigus vairavimo mokymą, išlaikius egzaminą, išklausius kursus apie psichiką veikiančių medžiagų žalą, etc.) teisės vairuoti iš naujo P. J. neįgijo. Abiejų šių faktinių aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis, parodęs, kad kursų lankymas ir egzaminų laikymas užtrunka, o laisvo laiko ir pinigų šiems reikalams jis neturi; kaltinamasis teismui taip pat patvirtino, kad jam yra gerai žinoma tvarka, kaip turi būti iš naujo įgyjama teisė vairuoti transporto priemones. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. 2019 m. gegužės 28 d. rašto turinio matyti, kad tikrasis P. J. 2014 m. gruodžio 30 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00385926 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje buvo saugomas nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. vasario 1 d., 2019 m. vasario 25 d. buvo išsiųstas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą sunaikinti (46, 47, 48-49 b. l.). VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo direktoriaus 2019 m. birželio 4 d. rašto Nr. (1.22.)-24-VL/4265 turinys patvirtina, kad P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 30 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikintas 2019 m. kovo 7 d. (53 -56 b. l.).

P. J. pateiktas vairuotojo pažymėjimo tikrumas, konkrečiai, kortelės blanko minkštumas, sukėlė įtarimų P. J. tikrinusiems patruliams D. Š. ir A. S., P. J. įtarimų sukėlęs pažymėjimas atiduotas nebuvo.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018-12-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(6112)-IS1-6977 nurodoma, kad pateiktas tyrimui vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atitinkamos formos blankas. Vizualiai, mikroskopu, prietaisu VSC-6000 buvo atliktas vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blanko palyginamasis tyrimas su Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre esamu tikro vairuotojo pažymėjimo blanko pavyzdžiu (KTC SVP 1/02 Dokumentų blankų tyrimas, KTC SVP 1/10 Dokumentų pirminio turinio rekvizitų tyrimas), nustatyta, kad lyginamajame ir tiriamajame blankuose nesutampa spaudos būdas ir būtinos specialios apsaugos priemonės bei jų atlikimo kokybė. Tyrimo metu nustatyti požymiai yra esminiai ir leidžia teigti, kad pateiktas tyrimui vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y., jis yra netikras. Blankas atspausdintas sublimaciniu spausdintuvu; pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (39 b. l.).

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad P. J., suvokdamas, jog po to, kai prarado vairuotojo pažymėjimą iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jokių veiksmų iš naujo įgyti teisę vairuoti neatliko, egzaminų nelaikė, vairavimo kursų nelankė, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, kurį pats P. J. įvardijo vardu J., gavęs vairuotojo pažymėjimą net ir su jame nurodytais tikrais jo asmens duomenimis, neabejotinai suvokė, kad naudojasi netikru vairuotojo pažymėjimu. Teismas kritiškai vertina P. J. teiginius, kad jis, matydamas J. pas jį į autoservisą atvažiuojantį prabangiomis mašinos, kartą net ir su policijos automobiliu, buvo įsitikinęs, kad J. jam atvežė jo tikrą, atimtą už vairavimą neblaiviam, vairuotojo pažymėjimą, kadangi jų nepatvirtina jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys. Spręstina, kad P. J. nusikalstami veiksmai, kai jis panaudojo (pateikė kelių patruliui D. Š.) žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, įrodyti, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Dėl netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo veikiant bendrininkų grupėje

Valstybės kaltintojas, kreipdamasis į teismą su baudžiamąja byla, kaltinamajame akte P. J., be aptarto žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo, atskirai inkriminavo ir dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai, netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą veikiant bendrininkų grupėje.

Konkrečiai, P. J. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą: 2018 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini) , susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu J., kuriam pasakęs apie iš jo atimtą vairuotojo pažymėjimą, susitarė, kad pastarasis pagamins netikrą vairuotojo pažymėjimą, o po savaitės nuo susitarimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), vėl susitiko su minėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu J., iš kurio gavo netikrą - sublimaciniu spausdintuvu atspausdintą savo, t. y., P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad P. J. inkriminuotas netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas veikiant bendrininkų grupėje neįrodytas. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje P. J. savo kaltės nepripažino dėl netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo veikiant bendrininkų grupėje. Aiškino, jog vienas iš jo klientų, J., ratlankių dažymo paslaugas iš jo pirkęs 2018 metų sezoną, lankęsis pas kaltinamąjį keletą kartų, atvežė jam, kaip manė kaltinamasis, tikrą, policijos paimtą jo vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis teigė, jog J. sudarė solidaus, policijoje ar Regitroje dirbančio žmogaus įspūdį, jokių tikslesnių J. kontaktinių duomenų nežino, bendrų pažįstamų asmenų, per kuriuos galėtų susisiekti su šiuo žmogumi, nežino, telefono numerio neišsaugojo. P. J. neigė buvus susitarimą su J. pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, įvardijo, kad išėjus kalbai apie tai, jog yra praradęs vairuotojo pažymėjimą, pats J. pasiūlė jam jo paimtą pažymėjimą grąžinti, po kurio laiko jam atvežė vairuotojo pažymėjimą, kuris, kaip paaiškėjo, yra netikras.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo P. J. kaltę, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo, nėra.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir P. J. išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

Kaltinamajame akte valstybės kaltintojas P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodė aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Šioje byloje išsiaiškinta, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnams P. J. pateikė sustabdytas patikrinti, iš jo parodymų seka, kad su šiuo vairuotojo pažymėjimu važinėjo kurį laiką, buvo teikęs jį patikrinti pareigūnams ir anksčiau. Vadinasi, jokios įtakos P. J. apsvaigimas nuo alkoholio 2018 m. gruodžio 6 d. vakarą, kai pareigūnams pateikė minėtą vairuotojo pažymėjimą, t. y., P. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymui neturėjo. Dėl šios priežasties prokurorės nurodoma sunkinanti aplinkybė šalintina, sprendžiant, kad P. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato dvi alternatyvias bausmes: arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Teismo vertinimu, kaltinamojo P. J. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, sudarančios galimybę teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu ar terminuoti laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kaltinamasis P. J. anksčiau teistas nebuvo, šioje byloje buvo kaltinamas padaręs du apysunkius tyčinius nusikaltimus, dėl vienos iš šių veikų teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, kitas nusikaltimas, teismo vertinimu, sunkių padarinių nesukėlė, veika nebuvo padaryta žala, nėra nukentėjusiųjų. P. J. yra saistomas tvirtų socialinių ryšių – turi nuolatinį darbą, yra vedęs, turi išlaikytinių (mažametį vaiką), todėl teigtina, kad ir arešto, kaip trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmė, net ir skyrus minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą arešto bausmės trukmę neatitiktų teisingumo principo ir būtų per griežta P. J.. Sunkinančių ir lengvinančių P. J. atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo.

Teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė P. J., kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau neizoliuotų asmens nuo artimųjų, šeimos narių, visuomenės, suteiktų realias galimybes toliau dirbti, palaikyti tvirtus socialinius ryšius, taip skatintų teigiamus P. J. gyvenimo pokyčius. Parinkdamas laisvės apribojimo trukmę, teismas atsižvelgia į tai, jog P. J. padarytas nusikaltimas yra apysunkis, jam skiriama švelnesnė nei numatyta sankcijoje bausmė, nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis, kaip minėta, yra saistomas stiprių socialinių, todėl spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. J. paskyrus terminą, trumpesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu P. J. laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - netikras vairuotojo pažymėjimas, išrašytas P. J. vardu, - saugomas voke prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-2219-992/2019 viršelio, ir po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Išteisinti P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro vairuotojo pagaminimo bendrininkų grupėje).

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti P. J. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, uždrausti P. J. turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus.

I. P. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

I. P. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

K. P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - netikrą vairuotojo pažymėjimą, išrašytą P. J. vardu, saugomą voke prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-2219-992/2019 viršelio, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.