- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1647-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- N. A., A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus transportas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal D. B. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys N. A., A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus transportas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, juo prašo panaikinti antstolio A. S. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio A. S. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio A. S. 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad anksčiau skolininkas priimtų patvarkymų neskundė, kadangi iš esmės visi patvarkymai buvo siunčiami elektroniniu paštu, kurį skolininkas ne visada naudodavo, be to, tinkamam faktinės situacijos įvertinimui jam paprasčiausiai neužteko teisinių žinių. Antstolis A. S., priimdamas patvarkymą, kuriuo nustatė UAB (duomenys neskelbtini) 100 vnt. vardinių akcijų vertę, remiantis vien tik VĮ Registrų centro duomenimis, akivaizdžiai netinkamai įkainojo skolininko turimą turtą. Antstolis skolininko turimą turtą pardavė už žymiai mažesnę kaina, t. y. mažesnę daugiau nei 100 kartų, todėl skundžiamas patvarkymas kaip prieštaraujantis protingumo, teisėtumo bei teisingumo reikalavimams neginčijamai turėtų būti panaikintas. Antstolis nevertino daugelio itin reikšmingų aplinkybių, dėl to buvo pažeista išieškojimo eilė, todėl antstolio priimtas 2019-04-15 patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 700 straipsnis numato, kad areštuotas turtas gali būti parduotas iš varžytynių, perduotas išieškotojui be varžytynių arba parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tokia galimybė, t. y. skolininkui surasti parduodamo turto pirkėją, apskritai nebuvo suteikta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. d. nutartimi pareiškėjo D. B. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų atmestas.
3. Teismas nustatė, kad antstolio 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad „Atsižvelgiant į valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyti 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto, skolininkui D. B., nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, bendrą vertę – 2 896,00 Eur“. Nurodytas patvarkymas dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės buvo išsiųstas proceso šalims. Pareiškėjui buvo pristatytas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), kadangi 2018 m. sausio 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).
4. Teismo vertinimu, nepasitikėti oficialia informacija, esančia valstybės įmonėje (toliau -VĮ) Registrų centre, antstolis neturėjo pagrindo. Jeigu pareiškėjui sukėlė abejonių informacija, esanti VĮ Registrų centre apie akcijų vertę, jis turėjo ją laiku pataisyti, kad oficialios institucijos galėtų ja vadovautis. Be to, gavęs 2019 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas galėjo pareikšti antstoliui prieštaravimą dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės.
5. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad antstolio nustatyta turto vertė būtų neteisinga ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, todėl nėra pagrindo panaikinti 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto pardavimo iš varžytynių, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog išieškotojas būtų nurodęs, iš kokio skolininko turto ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia, todėl antstolis, laikydamasi CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, pagrįstai iš pradžių vykdė išieškojimą iš pareiškėjo atlyginimo. Kadangi skolos išieškoti iš piniginių lėšų ir darbo užmokesčio ir kito kilnojamojo turto nepavyko, buvo priimtas sprendimas skolos išieškojimą nukreipti į vertybinius popierius. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis galėjo realizuoti kitą pareiškėjui priklausantį turtą. 2018 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas: automobilis, žemės sklypas, gyvenamasis namas, tačiau šis turtas yra apsunkintas hipoteka ir išieškojimas iš jo yra negalimas.
7. Teismas nurodė, kad skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Šiuo atveju pareiškėjas nei antstoliui, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų jo siekį pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įvirtinta teise, t. y. skolininko teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Pareiškėjas, manydamas, jog parduodamo iš varžytynių turto vertė yra didesnė, nenurodo asmens (pirkėjo), kuris sutiktų už didesnę kainą įsigyti turtą CPK 704 straipsnio pagrindu.
8. Teismas pažymėjo, kad visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai, susiję su varžytynių skelbimu ir turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymu, atitinka CPK teisės normas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais motyvais:
9.1. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikė prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, t. y. ar tinkamai naudojosi savo pareigomis ir procesinėmis teisėmis, būtent antstolis turi pareigą nustatyti tokią parduodamo turto vertę, kuri labiausiai atitiktų realią rinkos kainą. Nors teismas ir nurodė, jog antstolis pagrįstai vadovavosi oficialia informacija, esančia VĮ Registrų centre, tačiau su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti, nes vertė buvo nustatyta 2012 metais, t. y. įsteigus įmonę, kurios įstatinis kapitalas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus privalėjo būti 10 000 Lt. Sutiktina, jog pareiškėjas turėjo pareigą atnaujinti duomenis, tačiau vien šios pareigos neįvykdymas niekaip nepatvirtina, jog įmonės akcijos buvo parduotos už realią rinkos kainą. Šiuo atveju buvo parduotos skolininkui priklausančios pelningai veikiančios įmonės akcijos (turinčios itin vertingo ilgalaikio bei trumpalaikio turto) už nominalią Registrų centre nurodytą akcijų vertę tam, kad būtų padengtas iš esmės itin nedidelis likęs skolininko įsiskolinimas.
9.2. Teismas ne tik visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų apie įmonės ilgalaikį turtą, balansą ir pan., bet netgi nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkantį teiginį, jog pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog antstolio nustatyta turto vertė būtų neteisinga ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimas.
9.3. Antstoliui nustačius akivaizdžiai per mažą įmonės akcijų vertę, atitinkamai varžytynėse dalyvavę asmenys turėjo pagrindo manyti, jog įmonė jokio didelio ir vertingo turto neturi, todėl niekas didesnių piniginių sumų už įmonės akcijų įsigijimą ir nesiūlė.
9.4. Antstolis, tiek ir teismas, nagrinėdamas skundą, nevertino daugelio itin reikšmingų aplinkybių (įmonės vertė žymiai didesnė nei skolos likutis, įmonė parduota už žymiai mažesnę kainą nei reali jos vertė, skolininkas dalimis grąžindavo skolą išieškotojams, skolininkas buvo linkęs bendradarbiauti, skolininkas turėjo kito kilnojamojo turto, kuris buvo areštuotas to paties antstolio ir kuris nebuvo įkeistas, ir pan.), dėl to buvo pažeista išieškojimo eilė, todėl antstolio priimtas 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundžiamo teismo nutartis yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.
9.5. Pareiškėjas dengė įsiskolinimą ir nemažomis sumomis (lyginant su apskritai buvusiu įsiskolinimu ir likusia jo dalimi), o ši aplinkybė tik patvirtina, jog pareiškėjas pagrįstai manė, kad turtas iš varžytynių apskritai nebus parduotas, todėl atitinkamai nesiūlė ir pirkėjo.
9.6. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, iš esmės nepateikė jokių argumentų, kodėl šioje dalyje pareiškėjo reikalavimo netenkina (pacituota teismų praktika ir nurodyta, jog buvo įvertinti šalių argumentai, nenurodant nei kokie, nei kaip nurodyta teismų praktika, susijusi su nagrinėjamu atveju). Tai patvirtina, jog skundas išnagrinėtas netinkamai, neišsamiai, nevisapusiškai, teismas pažeidė CPK normas, todėl tokia nutartis negali būti pripažinta teisėta ir turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
10. Antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Laikydamasis CPK 664 straipsnyje nustatytos tvarkos, antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, t. y. skolos išieškojimą nukreipdamas į pinigines lėšas, darbo užmokestį, vertybinius popierius. Kadangi skolos išieškoti iš piniginių lėšų ir darbo užmokesčio ir kito kilnojamojo turto nepavyko, buvo priimtas sprendimas skolos išieškojimą nukreipti į vertybinius popierius.
10.2. Antstolio padėjėjas, atsižvelgdamas į oficialius VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis, įkainojo parduotiną turtą, o patvarkymą dėl kainos nustatymo išsiuntė pareiškėjui tam, kad jis pareikštų savo nuomonę dėl nustatytos turto vertės. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai, susiję su parduotino iš varžytynių turto kainos nustatymu, atitinka CPK 681 straipsnio ir 682 straipsnio reikalavimus. Kodėl pareiškėjas nepasinaudojo jam įstatymo ir antstolio suteikta teise, yra žinoma tik pačiam pareiškėjui.
10.3. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai, susiję su varžytynių skelbimu ir turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymu, atitinka CPK teises normas. Reikalavimas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu turėtų būti reiškiamas ne CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, skundžiant antstolio veiksmus, o bendra tvarka, reiškiant ieškinį dėl sandorio nuginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo D. B. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Nagrinėjamu atveju antstolis būtent šią priemonę ir taikė, vykdydamas išieškojimą iš apelianto D. B., ir 2019 m. gegužės 6 d. įvykusių varžytynių metu skolininko turtas – 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų – parduotas už 2 353 Eur – didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. 2019 m. birželio 4 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje spręstinas klausimas dėl apelianto teisių vykdymo procese, kai antstolis yra surašęs turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnis) ir tokiu būdu vykdymo procesas dėl akcijų pardavimo varžytynėse yra baigtas.
16. Pažymėtina, jog vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi CPK 638–645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Aiškindamas tokias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo bei varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka proceso dalyviai nebeturi galimybės, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti ieškinio teisenos tvarka tokio pardavimo ar perdavimo akto CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 3K-7-262/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-225/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-16/2006; Nr. 3K-3-157/2006, Nr. 3K-3-410/2008, Nr. 3K-3-477/2009, 2008 m. sausio 28 d. apžvalga, Teismų praktika Nr. 28, p. 252-267).
17. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs skundo dėl antstolio veiksmų, kaip nesant CPK normų pažeidimo, neatkreipė dėmesio į tai, kad iš esmės pagrindinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolio A. S. 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą atitinka CPK 602 straipsnyje nurodytus varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir turi būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, o ne CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, nes, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, antstolis yra surašęs turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnis).
18. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kad apeliantas skundu ginčijo antstolio A. S. atliktus vykdymo veiksmus, kai turtas iš varžytynių jau yra parduotas, prašo panaikinti varžytynių aktą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjui (apeliantui) nustatyti terminą procesinio pobūdžio trūkumams pašalinti, t. y. pasiūlyti pareikšti atitinkamą ieškinį, ginčijant turto pardavimo iš varžytynių aktą ir sumokant už tokį turtinį reikalavimą atitinkamą žyminį mokestį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nusprendžia, jog skundžiama nutartis naikintina ir bylos proceso teisėtumo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus (CPK 337 straipsnio 2 dalis).
20. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjo skunde pareikštų išvestinių iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti antstolio A. S. 2019 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimų panaikinti antstolio A. S. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolio A. S. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), nes šie reikalavimai neatsiejamai susiję su pagrindiniu reikalavimu ir, esant galiojančiam turto pardavimo iš varžytynių aktui, jie nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos.