- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- UAB „Lelija“
- Ieškovas
- UAB „BPTS Europa”
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lelija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-583-258/2009 pagal ieškovo UAB „BPTS Europa” ieškinį atsakovui UAB „Lelija” dėl 201665,50Lt netesybų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „BPTS Europa” kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lelija“ 201665,50Lt, netesybų, 11,84 procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2006 m. birželio 2 d. sudarė Nuomos sutartį, ir ją patikslinantį 2006 m. birželio 29 d. papildomą susitarimą. Atsakovas iš ieškovo nuomojosi negyvenamąsias patalpas prekybos centre UAB „Lelija“ parduotuvės veiklai. Pagal patikslinto Nuomos sutarties 20.5 punkto sąlygas, ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį su atsakovu, apie tai pranešęs prieš 6 mėnesius ir sumokėjęs 3 mėnesių minimalaus mokesčio dydžio kompensaciją. Ieškovas 2007 m. kovo 26 d. pranešė atsakovui, kad vadovaujantis minėtu 20.5 punktu, Nuomos sutartis su atsakovu nutraukiama nuo 2007 m. rugsėjo 24 d., ir ši diena laikytina paskutine nuomos diena. Ieškovas pervedė atsakovui 3 mėnesių minimalaus nuomos mokesčio kompensaciją – 56003,04 Lt, tačiau atsakovas šios kompensacijos nepriėmė ir ją grąžino. Atsakovas užginčijo Nuomos sutarties nutraukimą teisme. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovo ieškinį atmetė, o ieškovas įrodė, kad jo vienašališkas Nuomos sutarties nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimai minėtoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir šioje byloje, t.y. laikytinas nustatytu faktas, kad atsakovas privalėjo patalpas nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. perduoti ieškovui, o vėliau jose buvo neteisėtai. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas iki 2008 m. gegužės 30 d. neišsikraustė iš patalpų, jas neteisėtai naudodamas savo veiklai nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. gegužės 30 d., pažeisdamas Nuomos sutartyje numatytą pareigą išsikelti iš patalpų, teisėtus ieškovo interesus, be to, neįmanomu paversdamas ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą kitiems asmenims, ir taip sukeldamas ieškovui didžiulius nuostolius.
Kadangi atsakovas piktavališkai vengė išsikraustyti iš patalpų 8 mėnesius, ir jo elgesys apskritai buvo neprognozuojamas, ieškovas net ir turėdamas palankų teismo sprendimą negalėjo racionaliai planuoti savo veiklos, kol nebuvo tikras, kad atsakovas tikrai išsikraustys. Atsakovui spontaniškai išsikrausčius iš patalpų, ieškovas patalpų remonto ir rekonstrukcijos darbus turėjo organizuoti labai operatyviai, ir labai greitai ieškoti naujų nuomininkų, o tai užtruko ilgiau nei būtų užtrukę iš anksto planuojant atlaisvintų patalpų remontą bei naujų nuomininkų įsikėlimą. Nuomos sutarties 21.1 punkte nustatyta, kad pasibaigus Nuomos sutarčiai atsakovas privalo perduoti sutvarkytas, švarias ir atnaujintas patalpas, o 21.7 punkte nustatyta, kad „Nuomininkui neatlaisvinus patalpų iki pasibaigimo laiko, Nuomotojas turės teisę reikalauti mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus nuo pasibaigimo laiko iki tinkamo patalpų atlaisvinimo dienos“. Kadangi ieškovas savo pareigą prieš 6 mėn. pranešti apie Nuomos sutarties nutraukimą vykdė laiku ir tinkamai, o atsakovas daugiau nei 8 mėnesius neteisėtai naudojosi patalpomis, jam buvo išrašytos ir liko iki galo neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros už 275 845,44 Lt. Nors atsakovas nesumokėjo 275845,44 Lt netesybų pagal Nuomos sutartį, po dviejų įskaitymų ieškovui atsakovas yra skolingas 201665,50Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo neteisėtas naudojimasis patalpomis, taigi ir Nuomos sutarties pažeidimas, buvo tęstinis ir truko daugiau nei 8 mėnesius. Šiuos 8 mėnesius atsakovas neapmokėjo jam išrašytų sąskaitų, nors tai buvo įsipareigojęs pagal Nuomos sutartį. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų yra patyręs didelių nuostolių, nes turėjo sumokėti 100914,40 Lt UAB „Rožė“ tik todėl, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo perduoti patalpų laiku. Į atsakovo neteisėtai užimamas patalpas negalėjo įkelti kito nuomininko, su kuriuo buvo sutarta 30 eurų/m² (103,5 Lt/m²) nuomos kaina, t.y. 31,61 Lt daugiau nei už 1 m² nuomą mokėjo atsakovas. Šis nuomininkas turėjo nuomotis 179,34 m² ploto patalpas, už kurių nuomą ieškovas būtų gavęs 5668,93 Lt daugiau pajamų per mėnesį nei už tų pačių patalpų nuomą kas mėnesį gaudavo iš atsakovo. Su šiuo nuomininku nuomos sutartis buvo sudaryta tik po to, kai išsikraustė atsakovas, t.y., 2008 m. birželio 17 d., o į suremontuotas patalpas naujas nuomininkas įsikėlė tik 2008 m. rugpjūčio 15 d. Jei atsakovas nebūtų piktavališkai užėmęs patalpų, naujas nuomininkas į atsakovo atlaisvintas ir ieškovo suremontuotas ir įrengtas patalpas būtų įsikėlęs nuo 2007 m. spalio 16 d., o įsikėlė tik 2008 m. rugpjūčio 15 d., t.y. 10 mėnesių vėliau. Per šį laikotarpį ieškovas prarado 56689,37 Lt pajamų. Ieškovas ruošėsi patalpų remontui ir įrengimui naujiesiems nuomininkams nuo 2007 m. rugsėjo 25 d., specialiai tam turėjo saugoti inventorių, kurio nebuvo galima laikyti patalpose, jis buvo išvežtas iš prekybos centro, specialiai saugomas ir vėliau, galiausiai po 8 mėnesių atsakovui išsikrausčius, parvežtas atgal ir pastatytas patalpose. Dėl šio inventoriaus išvežimo, saugojimo specialiai tam išnuomotose patalpose ir gabenimo atgal į prekybos centrą iš viso ieškovas nurodė patyręs 16813,46 Lt išlaidų. Dėl beveik metus laiko trukusio atsakovės neteisėto naudojimosi patalpomis, vengimo išsikraustyti ir nesąžiningo bei neprotingo elgesio, ieškovas teisininkų paslaugoms apmokėti išleido 53377,77 Lt. Šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų vykdęs Nuomos sutartį ir laiku išsikraustęs iš patalpų. Kadangi atsakovas to nedarė, patirti nuostoliai turi būti atlyginti.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad per visą teisminio proceso laikotarpį bendradarbiavo su ieškovu bei siekė ginčą išspręsti taikiai pasirašant taikos sutartį, todėl ieškovas gerai žinojo atsakovo poziciją ir galėjo racionaliai planuoti savo veiklą. Po Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarties priėmimo atsakovas nedelsiant, jau 2008 m. gegužės 26 d., pradėjo kraustymosi darbus iš patalpų bei apie tai informavo ieškovą. Patalpų priėmimas-perdavimas įvyko 2008 m. gegužės 30 d. šalims pasirašius Aktą. Todėl UAB “BPTS Europa” argumentai dėl neprognozuojamų UAB „Lelija” veiksmų yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senatis dėl netesybų priteisimo pasibaigė pagal daugumą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, atsakovas remiantis CK 1.126 str. prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovas nurodė, kad netesybos, kurių prašo ieškovas atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita., todėl bylą nagrinėjančio teismo teisė yra mažinti netesybas, jei jos yra nepagrįstai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Atsakovas taip pat nurodė, kad visą buvimo patalpose ir teisminio bylinėjimosi laikotarpį savalaikiai pagal Nuomos sutartį mokėjo ieškovui visus nustatytus mokesčius, t.y. nuomos mokestį, padidėjusį mokestį dėl vartotojų kainų indekso pasikeitimo, marketingo mokestį, tiesiogines ir netiesiogines eksploatacines sąnaudas. Todėl prievolė iš atsakovo pusės buvo įvykdyta laiku ir ieškovas nepatyrė tokio dydžio nuostolių, kokio dydžio prašo priteisti netesybas. Atsakovas nurodė, kad pagal pateiktas sąskaitas netesybos nurodytos nepagrįstai didelės, vieno mėnesio netesybos sudaro apie 33000 Lt - 38000 Lt. Tai, kad netesybos aiškiai per didelės įrodo ir tai, kad UAB “BPTS Europa” pasirašydama taikos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB “Rožė” nustatė 10000 Lt dydžio kompensaciją už negalėjimą naudotis patalpomis, tai yra tris kartus mažesnio dydžio. Ieškovas realiai nepatyrė nuostolių dėl atsakovo veiksmų ir net gavo papildomai pajamų dėl UAB „Lelija” mokėto didesnio nuomos mokesčio. Nurodomi ieškovo nuostoliai yra sąlygoti arba pačios UAB “BPTS Europa” susitarimais bei veiksmais arba yra įprasti keičiant nuomininką arba jau išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo ieškovui 201665,50 Lt netesybų, 5033 Lt žyminio mokesčio, 4000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, viso 210698,50 Lt. Teismas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.130 str. 1d.nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas. Vilniaus apygardos teisme 2007 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas ieškovo UAB „Lelija” ieškinys atsakovui UAB „BPTS Europa”, dėl nuomos sutarties Nr. BPTSE-N-05-06-SK nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties 20.5 punkto pripažinimo negaliojančiu. UAB „Lelija” ieškinys šioje byloje buvo atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. gegužės 23 d. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog dėl nurodyto teisminio ginčo buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas, išnykus šioms aplinkybėms ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2008 m. gegužės 23 d. , kada įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi vienašališkas ieškovo nuomos sutarties nutraukimas buvo pripažintas teisėtu. Ieškovas ieškinį dėl netesybų pateikė 2008 m. spalio 9 d. nepraleidęs ieškinio senaties termino. Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių 2006 m. birželio 2 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2006 m. birželio 29 d. papildomas susitarimas tvirtina faktą, jog ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovui laikinai už užmokestį duoti naudotis 256,67 kv.m. patalpomis prekybos centre Europa, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje. Šalys buvo susitarusios, kad nuomotojas turės teisę vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti nuomos sutartį, prieš 6 (šešis) mėn., raštu apie tai įspėjęs Nuomininką ir sumokėjęs 3 mėnesių minimalaus nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Sutarties 21.7p. šalys buvo susitarusios, kad nuomininkui neatlaisvinus patalpų iki pasibaigimo laiko, Nuomotojas turės teisę reikalauti mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus nuo pasibaigimo laiko iki tinkamo patalpų atlaisvinimo dienos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas prieš šešis mėnesius informavo atsakovą, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. jis privalo perduoti ieškovui sutvarkytas, švarias ir atnaujintas patalpas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, 2007 m. rugsėjo 25 d. pasibaigus nuomos sutarčiai neteisėtai iki 2008 m. gegužės 30 d. naudojosi patalpomis, neįvykdė savo prievolės išsikraustyti iš patalpų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, o šalių teisė yra iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos dvigubo dydžio nuomos ir kitų mokesčių (sutarties 21.7p.) netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Tokie sutartinių netesybų, dėl kurių susitarė ieškovas ir atsakovas Nuomos sutartyje, ypatumai neleidžia jų mažinti nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog atsakovas privalo sumokėti ieškovui 201665,50 Lt netesybų. Teismas taip pat nurodė, kad CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanas nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 1 mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais. Kadangi ieškinio pateikimo teismui dieną 2008 m. spalio 9 d. taikytinas 4,84 procento 1 mėnesio VILIBOR, iš atsakovo priteistinos 11,84 procentų procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo visos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias senaties termino eigą. Pagal pirmosios instancijos teismo logiką išeitų, jog ieškovui, kuris inicijuoja civilinę bylą ir pareiškia ieškinį, ieškinio senaties termino eiga nenutrūksta, tačiau ji nutrūksta tam asmeniui, kuris būdamas byloje atsakovu jokio ieškinio nereiškia.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas rėmėsi ne aprobuota teismų praktika konkrečiose bylose, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu, kuris neturi norminės ir juridinės galios. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, stambiam juridiniam asmeniui netaikė padidinto rūpestingumo kriterijų, taip pat neteisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžios momentą.
3. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio, į priteistą nuostolių sumą pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį neįskaitė netesybų, iš viso nesprendė klausimo dėl netesybų ir nuostolių santykio, nesprendė klausimo dėl netesybų mažinimo ir t.t. Todėl apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė didelės grupės šiai bylai svarbių faktinių aplinkybių, o taip pat iš esmės pažeidė taikytinas byloje materialines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
4. Teismas nepagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir priteisė pagal šį įstatymą palūkanas. Nagrinėjamu atveju palūkanos yra procesinės, todėl šio įstatymo nuostatos netaikytinos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad:
1. Teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl netesybų priteisimo, nes senaties terminas nėra praleistas, kadangi šioje byloje jis skaičiuojamas nuo to momento, kai Nuomos sutarties nutraukimas buvo pripažintas teisėtu.
2. Teismas priteisė protingo dydžio netesybas. Be to, mažinti netesybų dydį yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors ieškovas neprivalo įrodinėti savo patirtų nuostolių, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtus nuostolius dėl to, kad lelija neteisėtai užėmė patalpas po Nuomos sutarties nutraukimo.
3. Teismas pagrįstai priteisė 11,84 procento dydžio metines palūkanas, nes atsakovas apmokėdavo tik pusę ieškovo atsakovui išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų, tai, vengė vykdyti prievolė. Todėl šiuo atveju taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su viešuoju interesu (CPK 320 str. 2 d.). Kaip buvo aukščiau nurodyta, ginčas tarp šalių kilo dėl netesybų bei palūkanų priteisimo už neatlaisvinimą nuomojamų patalpų nutraukus nuomos sutartį. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas po nuomos sutarties nutraukimo neteisėtai naudojosi patalpomis, prašė priteisti netesybas numatytas tarp šalių pasirašytos 2006 06 02 nuomos sutarties BPTSE-N-05-06-SK 21.7 p. (t. 1, b. l. 45), o taip pat palūkanas 11,84 %.
Atsakovas daliai paskaičiuotų netesybų prašė taikyti senatį, o kitą dalį ginčijo nurodydamas, kad jos paskaičiuotos nepagrįstai, taip pat laiko nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 11,84 % palūkanų priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus laikė pagrįstais ir juos tenkino pilnai.
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuodamas, kad teismas neteisingai aiškino teisės normas bei teismų praktiką dėl ieškinio senaties, dėl netesybų paskirties bei dydžio, o taip pat dėl 11,84 % palūkanų.
Dėl ieškinio senaties ir netesybų dydžio
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). Tačiau tai nėra laikas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Net ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, nes teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausomos teisės. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių interesais.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą ir nepagrįstai netenkino prašymo dėl ieškinio senaties taikymo apelianto nurodytoms netesyboms. Apeliantas nurodo, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2007 09 25, t. y. kai pasibaigus įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą terminui apeliantas neišsikėlė iš nuomojamų patalpų.
Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią laikė 2008 05 23 t. y. kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-235/2008 pagal UAB ,,Lelija“ ieškinį UAB ,,BPTS Europa“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas padarė išvadą, kad dėl nurodyto teisminio ginčo buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas.
Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad UAB ,,Lelija“ pareikštas ieškinys UAB ,,BPTS Europa“ nenutraukė UAB ,,BPTS Europa“ ieškinio senaties eigos, nes ieškinio senaties eiga sustoja tik tam asmeniui, kuris pareiškia ieškinį.
LR CPK 1.127 str. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal LR CPK 1.130 str. ieškinio senaties terminą nutraukia:
skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti ir šalys neginčija, kad ieškovas UAB ,,BPTS Europa“ atsakovui UAB ,,Lelija“ apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą vadovaujantis minėtos sutarties 20.5 p. pranešė 2007 03 26 ir nurodė, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2007 09 24 ir ši diena laikytina paskutine nuomos diena. Pagal nurodytą sutartį (sutarties 21.1 p., b. l. 43, t. 1) patalpos turi būti perduotos sutarties pasibaigimo laiku. Tokiu būdu, ieškovui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, atsakovas iš patalpų turėjo išsikelti iki 2007 09 24. Atsakovui nustatytu terminu t. y. iki 2007 09 24 neatlaisvinus patalpų ieškovui nuo 2007 09 25 atsirado teisė reikalauti netesybų pagal nuomos sutarties 21.7 p. (b. l. 47, t. 1), o apie šią teisę ieškovas žinojo iš karto, t. y. nuo 2007 09 25. Taigi, ieškinio senaties eiga dėl netesybų išieškojimo prasidėjo 2007 09 25. Tai matyti ir iš ieškovo veiksmų, nes jis nuo nurodyto termino teikė atsakovui sąskaitas paskaičiavęs sutarties 21.7 p. nustatytas netesybas (b. l. 74-89, t. 1).
UAB ,,Lelija“ pareikštas ieškinys UAB ,,BPTS Europa“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nenutraukė senaties ir netrukdė ieškovui reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Pagal CPK 1.130 str. 1 d. prasmę ieškinio pareiškimas senaties terminą nutraukia ieškovui atsakovo atžvilgiu, o ne atvirkščiai. CK 1.130 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Byloje esančioje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas pripažino prievolę. Netesyboms taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 p.).
Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo iš atsakovo kreipėsi 2008 10 09. Netesybas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2007 09 25 iki 2008 05 30. Daliai priskaičiuotų netesybų t. y. pagal sąskaitas Nr. EUR0007063 – 48910,36 Lt, Nr. EUR 007260-24455,25 Lt; Nr. EUR 0007595 – 24433, 18 Lt; Nr. EUR 0007741- 1415,61 Lt; Nr. EUR 0007883 – 25848,80 Lt, viso 125063,20 Lt. Nr. EUR 0007170- 12 897,96 Lt, Nr. 0007369 – 8281,31 Lt, Nr. EUR 0007661 – 8957,81 Lt, Nr. EUR 0007991 – 11852,04 Lt; Nr. EUR 0008188 – 8725,30 Lt, viso – 175777,62 Lt yra praleistas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas.
Atsakovas prašo taikyti senatį. Ieškovo nuomone – senaties terminas netesyboms išieškoti už laikotarpį nuo 2007 09 25 iki 2008 05 30 nėra praleistas, tačiau jeigu teismas laikytų, kad praleistas ieškininės senaties terminas, prašo jį atnaujinti, kaip svarbią priežastį nurodo, kad UAB ,,Lelija“ iniciatyva vyko bylinėjimosi procesas iki 2008 05 23, todėl ieškovui buvo netikslinga reikšti ieškinį dėl netesybų priteisimo kol nebuvo baigtas ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo nurodyta ieškininės senaties praleidimo priežastis nelaikytina svarbia, nes tai netrukdė pareikšti ieškinį arba priešieškinį nagrinėjamojoje byloje dėl netesybų priteisimo. Todėl daliai netesybų, pagal aukščiau nurodytas sąskaitas, kurių išieškojimui praleistas terminas, taikytina ieškinio senatis ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Likusiai ieškinio reikalavimų daliai viso – 100067,41 Lt (sąsk. EUR Nr. 0008074, 0008271, 0008387, 0008494, 0008599, 0008804) nėra praleistas ieškinio senaties terminas, bet atsakovas šią reikalavimų dalį ginčija nurodydamas, kad netesybos yra aiškiai per didelės ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Taip pat teigia, kad pagal sutarties 21.7 p. kaip netesybos numatytos dvigubo dydžio nuomos mokestis, o kitiems mokėjimams (komunaliniai mokesčiai, apsauga, valymas ir kt.) neturi būti taikomas dvigubas dydis.
Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties 21.7 p. (b. l. 45, 51), kurio pagrindu ieškovas reikalauja netesybų, nėra tiksliai ir aiškiai suformuotos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad sutarties tekstą ruošė ieškovas, šis sutarties punktas aiškintinas atsakovo naudai ir laikytina, kad šalys, kaip netesybas susitarė tik dvigubo dydžio nuomos mokestį, o kiti mokėjimai mokami atitinkamai pagal nustatytus tarifus, jų dydžio nedvigubinant (LR CPK 6.193 str. 4 p.). Todėl pagal ieškovo pareikštas PVM sąskaitas faktūras Nr. EUR 0008494 – 8848,82 Lt. Nr. EUR 0008594 – 8703,75 Lt ir Nr. EUR 0008804- 833325 Lt, viso – 25885,82 Lt, kaip netesybos reikalaujama tiesioginių ir netiesioginių išlaidų dviguba suma nėra pagrįsta ir netenkintina.
Tokiu būdu, netesybų suma sudarytu – 74181,59 Lt (100067,41 Lt- 25885,82=74181,59 Lt).
Atsižvelgiant į paties ieškovo nurodytą užskaitą iš netesybų sumos minusuotina užskaitos suma ir priteistina suma sudarytų 1,65 Lt (74181,59 Lt-56003,04 Lt-18176,9 Lt=1,65 lt).
Įvertinus netesybų ir užskaitos sumų skirtumo mažareikšmiškumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad netesybų sumą padengia užskaitos suma ir laikytina, kad ieškovas su atsakovu nurodytu užskaitos būdu atsiskaitė.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11,84 procentų palūkanas LR CK 6.37 str. 2 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 4 d. pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas laikė šį ieškovo reikalavimą pagrįstu ir priteisė nurodyto dydžio palūkanas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamam ieškovo reikalavimui nurodytos palūkanos netaikytinos.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su apelianto argumentais, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo nurodytas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus.
Ieškovas apreiškė reikalavimą dėl netesybų, kurios jo teigimu skirtos nuostoliams padengti priteisimo. Palūkanų pagal tokius mokėjimus minėtas įstatymas nereglamentuoja.
Be to, netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo ieškinys atmestinas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas. LR CPK 93 str. pagrindu paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus apie 5033,31 Lt žyminio mokesčio ir 4578,52 Lt atstovavimo išlaidų sumokėjimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už atstovavimą bei į tai, kad apeliacinėje instancijoje nebuvo keliami nauji klausimai bei teikiami ir tiriami nauji įrodymai, už atstovavimą apeliacinėje instancijoje prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 2000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB ,,BPTS Europa“ UAB ,,Lelija“ naudai 5033,31 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų – viso – 7033,31 Lt ir į valstybės biudžetą 19,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.