Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-04 · Byla Nr. N-63-3220-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
N-63-3220-10
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63 – 3220/ 2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00515-09, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu nutarimu G. D. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad šis 2009 m. kovo 13 d., 19.59 val., vairuodamas automobilį „Lexus RX“ ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Antakalnio ir Lizdeikos gatvių sankryžoje, Vilniuje, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, laiku nepristabdė automobilio bei atsitrenkė į prieš perėją sustojusį automobilį „Audi 80 Avant“, kuris nuo smūgio nuriedėjo į priekį ir partrenkė per perėją ėjusius pėsčiuosius M. M., E. K. bei E. B., eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi 80 Avant“, o pėstiesiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, be to, G. D. vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 18, 132 ir 133 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažino G. D. kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymo. Teismas nustatė, kad G. D. teismo posėdyje pripažino, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis bei sužaloti žmonės. Be to, tai patvirtina teismo ištirti įrodymai, t. y. specialisto išvados Nr. G 1766/09(01)-R1720/09, G 1630/09(01)-R1552/09, G 1949/09(01)-R1805/09, kuriose nustatyta, jog įvykio metu M. M., E. K. ir E. B. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Nors G. D. neigia vengęs neblaivumo patikrinimo, tačiau asmens kaltę įrodo byloje esanti medžiaga. Liudytojas (policijos pareigūnas) T. G. teismo posėdyje parodė, kad jis matė, kaip į tarnybinį automobilį buvo atvestas ir įsodintas G. D., kuris vedamas svirduliavo. Nuvežus G. D. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nekilo jokių įtarimų dėl jo psichinės būklės, nebuvo jokių požymių, patvirtinančių, jog jis patyrė didelį stresą. Liudytojas (policijos pareigūnas) A. Č. parodė, kad aiškiai matėsi, jog G. D. yra neblaivus, nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, taip pat jo judesiai buvo netvirti, o kalba nerišli. Jis taip pat parodė, kad G. D. buvo paaiškinta, kur jis yra vežamas, be to, nuvedė jį tikrinti neblaivumą į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jis nemotyvuodamas atsisakė tikrintis neblaivumą. Liudytojas (policijos pareigūnas) V. J. (V. J.) teismo posėdyje davė iš esmės analogiškus parodymus. Teismas pažymėjo, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 433 nurodyta, jog išvada dėl G. D. neblaivumo nepadaryta, nes pastarasis atsisakė nuo medicininės ekspertizės girtumo laipsniui nustatyti. Be to, akte pažymėta, kad G. D. iškvėptame ore jaučiamas aiškus alkoholio kvapas. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę (asmuo dirba, rūpinasi neįgaliais tėvais), gaunamas pajamas.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu, G. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį panaikinti ir bylą nutraukti, o nutarimo dalį dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimo padarymo pakeisti paskiriant minimalias nuobaudas. Nurodo, kad jis, pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, nevengė tikrintis neblaivumo. Teigia, kad dėl policijos pareigūnų pasakymo, jog jis neva užmušė tris vaikus, buvo praradęs sąmonę, nesuvokė nei savo, nei kitų asmenų veiksmų, atliekamų jo atžvilgiu. Tvirtina, kad teismas, pažeisdamas savo pareigą išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai atsisakė paskirti ekspertizę siekiant nustatyti jo psichinę būklę. Teigia, kad jam nebuvo išaiškinti atsisakymo tikrintis neblaivumą teisiniai padariniai. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nutarime nenurodė, jog jis pripažįsta savo kaltę dėl 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. D. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus, įrodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.G. D. teiginys, kad jis, pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, nevengė tikrintis neblaivumo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 433 nurodyta, kad išvada dėl G. D. neblaivumo nepadaryta, nes pastarasis atsisakė nuo medicininės ekspertizės girtumo laipsniui nustatyti (b. l. 56). Liudytojai (policijos pareigūnai) A. Č., T. G. ir V. J. teismo posėdyje taip pat patvirtino šią aplinkybę (b. l. 101, 117 – 118). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai T. G., A. Č. ir V. J. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais. Jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Dėl šių priežasčių G. D. teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantas teigia, kad jis dėl savo psichinės būklės nesuvokė nei savo, nei kitų asmenų veiksmų, atliekamų jo atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti psichiatrinę ekspertizę. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad prireikus gali būti skiriama ekspertizė. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones dėl asmens psichinės būsenos. Pažymėtina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 433 nenurodyta jokių apelianto psichinės būsenos sutrikimo požymių. Šiame akte užfiksuota, kad G. D. savijauta yra gera, jis sąmoningas, jo mąstymas nuoseklus, o kalba aiški (b. l. 37 – 38). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A. parodė, kad G. D. iš karto po eismo įvykio nuėjo kioskų link, kažką nusipirko ir grįžęs pradėjo domėtis tuo, kas atsitiko, be to, apeliantas nekonfliktavo su policijos pareigūnais, elgėsi ramiai, nors akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus, eidamas svirduliavo (b. l. 33). Liudytojas T. G. teismo posėdyje parodė, jog jam nekilo klausimų dėl G. D. psichinės būsenos, be to, nurodė, kad nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas (b. l. 101). Liudytojas A. Č. parodė, kad G. D. buvo paaiškinta, kur jis yra vežamas (b. l. 117). Visa tai leidžia G. D. teiginius vertinti kritiškai.Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nebuvo išaiškinti atsisakymo tikrintis neblaivumą teisiniai padariniai. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas T. G. parodė, jog jis neaiškino G. D. atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinių pasekmių (b. l. 101), o liudytojai A. Č. ir V. J. neatsimena tai darę (b. l. 117 – 118), tačiau net ir nustačius, kad policijos pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1281 redakcija) „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo ar apsvaigimo taisyklių patvirtinimo nustatymo“ 6.2 punkto reikalavimo, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantas vengė tikrintis neblaivumą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. ATPK, įtvirtinantis neigiamas teisines pasekmes už neblaivumo patikrinimo vengimą, yra viešai paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl apeliantas žinojo atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinius padarinius.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarime konstatavo, jog nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. D. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme nurodė, kad jis pripažįsta kaltę dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei nuoširdžiai gailisi (b. l. 54, 118). Tačiau pažymėtina, jog, net ir konstatavus šią aplinkybę, ji neturi jokios įtakos subendrintai nuobaudai, nes teismo paskirta nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą apėmė švelnesnes nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalį.

Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas