- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- A13.-151-367/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00062-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 14.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J., 2021 m. vasario 21 d., apie 9:30 val. (duomenys neskelbtini) vedžiojo jai priklausančius keturis šunis, kurie buvo be pavadėlių, iš kurių vienas, toje pačioje gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, užpuolė netoli ėjusį nepilnametį t.y. G. G., gimusį (duomenys neskelbtini) ir įkando į kairės kojos blauzdą. Dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninėje jam buvo nustatyta kastinė žaizda 1x1 cm blauzdos srityje. Skirtas ambulatorinis gydymas namuose, vakcinavimo ir antibiotikų kursas. Nepilnamečiui padaryta fizinė žala, taip pat ir materialinė, kurią sudaro 15,04 Eur už vaistinius preparatus. R. J. netinkamai prižiūrėjo jai priklausančius šunis, t.y. neužtikrino, kad jos augintiniai neišbėgtų iš jos privačios teritorijos, o pati sąmoningai vedė šunis viešoje vietoje be pavadėlių. Tokiais veiksmais ji pažeidė 2013 m. lapkričio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-861 ,,Dėl gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo” 44, 45 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
Į bylos nagrinėjimą neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiama R. J., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas bei nukentėjusiojo nepilnamečio G. G. įstatyminė atstovė E. G. Proceso dalyviai apie vyksiantį posėdį, jo vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai, iš E. G. 2021 m. vasario 26 d. gautas pranešimas, jog jei dėl kokių nors susiklosčiusių aplinkybių nepavyks atvykti į bylos nagrinėjimą, prašo ją nagrinėti jai ir jos sūnui nedalyvaujant.
R. J., dėl administracinio teisės pažeidimo, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ji paaiškino, kad iš viso namuose laiko keturis šunis, kurie visi yra skiepyti, dokumentai tvarkingi. 2021 m. vasario 21 d., apie 9:00-9:30 val. (duomenys neskelbtini), ji su savo keturiais šuniukais išėjo iš namų, nusprendė netoli pasivaikščioti. Šunys buvo be pavadėlių. Pamatė einantį vieną berniuką, prie kurio pribėgęs vienas jos šuo, lodamas puolė prie kojų, grybštelėjo į koją, ji dar pažiūrėjo, atrodė kaip įbrėžimas, jai nepasirodė, kad tai buvo kažkokia didelė žaizda. Po šio įvykio R. J. įsipareigojo, prižiūrėti savo šunis ir daugiau viešose vietose be pavadėlių jų nevedžioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2013 m. lapkričio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-861 ,,Dėl gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo” 44 punkte numatyta, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. 45 punkte numatyta, jog šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Šiuo atveju, vadovaujantis šiais minėtais punktais ir administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad R. J. nesilaikė Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo įtvirtintų punktų, kurie yra adresuoti ir privalomi vedžiojant šunis. Iš protokolo matyti, jog R. J. nesiėmė saugumo priemonių, tam užtikrinant žmonių saugumą, šunys buvo vedžiojami ne uždaroje aikštelėje, o būtent viešojoje vietoje t.y. (duomenys neskelbtini), kurioje vaikščioja žmonės.
Lietuvos Aukščiausis Teismas yra pažymėjęs, kad gyvūnų laikymo, šiuo atveju Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra realizuojamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normos. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tenka gyvūnų laikytojams. Gyvūno laikytoju, remiantis <...> Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkto nuostatomis, laikomas asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad ši apibrėžtis nustato, jog gyvūno laikytojo sąvoka apima ir gyvūno savininko, ir asmens, kuris laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai, teisinį statusą. Taigi pagal teisės aktus už gyvūno padarytą žalą administracinė atsakomybė taikoma asmeniui, kuriam gyvūnas priklauso nuosavybės teise, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikytinas faktiniu sužalojusio berniuko šuns savininku bei tinkamu administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-697/2020).
Nukentėjusiojo nepilnamečio G. G. įstatyminė atstovė E. G. pareiškime nurodė, kad R. J. elgesys buvo netinkamas, nes į tai, jog jos sūnui buvo įkąsta į kairę kojos blauzdą, ji nesureagavo, tik atsakė, jog ,,čia nieko tokio” ir kad nereikia ,,pūsti čia burbulų”, taip pat vaikas buvo išvadintas ,,asocialiu”. Dėl sūnaus sužalojimo, kuomet jam įkando šuo, teko pirkti vaistus, dėl ko ji patyrė 15,04 Eur materialinę žalą, todėl prašo įpareigoti pažeidėją atlyginti patirtą turtinę žalą.
Administracinio nusižengimo protokole pateiktuose paaiškinimuose bei teismui pateiktame prašyme R. J. kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, visi dokumentai, esantys byloje patvirtina, jog R. J. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pažeidimą pripažįsta ir dėl to labai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka nebausta.
Už padarytą administracinį nusižengimą pažeidėjai skiriama minimali bauda, numatyta įstatyme už padarytą administracinį nusižengimą. Taip pat iš pažeidėjos nukentėjusiojo nepilnamečio G. G. įstatyminei atstovei E. G. priteistina 15,04 Eur materialinės žalos atlyginimui. Nustatytina, kad priteistą žalą pažeidėja turi sumokėti per teismo nustatytą 10 dienų terminą nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 (4), 614, 635-637, 646, 664 (2), 665 (1), 675 straipsniais,
nutaria:
R. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir nubausti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bauda.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Priteisti iš R. J., nukentėjusiojo nepilnamečio G. G. įstatyminės atstovės E. G. naudai, 15,04 Eur materialinės žalos atlyginimui.
Įpareigoti R. J. E. G. priteistą 15,04 Eur materialinę žalą atlyginti per 10 dienų nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusio Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.