Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui T. B., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesirūpina šeima. Atsakovo polinkį į alkoholinių gėrimų vartojimą įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantys duomenys : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-17 nutarimu nustatyta, kad T. B. 2011-04-11, apie 19.00 val., būdamas neblaivus (1,47 promilių girtumas), neįleido vaikų į namus, dėl ko jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi T. B. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2012-02-13. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad T. B. 2012-02-12 apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 promilių girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu iš savo sutuoktinės reikalavo pinigų alkoholiniams gėrimams, o šiai atsisakius duoti, grasino sumušti, pradėjo pastarąją tampyti, bandė suduoti smūgius, o L. G. užstojus T. B., sudavė L. G. vieną smūgį ranka į veidą; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimu T. B. paskirta galutinė 2 000 Lt (579 Eur) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams. Šiame nutarime nustatyta, kad T. B. 2014-09-13, apie 6.30 val. (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,73 promilės) vairavo automobilį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutarimu T. B. paskirta 86 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2015-09-01, apie 18val. 50 min., parduotuvėje „IKI“, praėjo pro kasą nesusimokėjęs už vieną butelį degtinės. Liudytojai, prisiekę, teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu.

Nors atsakovas kaltino ieškovę dėl jos sudėtingo charakterio, nes ji nesutaria ir nesugyvena net su savo mama bei patėviu, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Ieškovės motina, L. G., liudijusi teismo posėdžio metu, paneigė šias atsakovo nurodytas aplinkybes, o atsakovo į bylą pateiktas ieškovės patėvio A. S. 2016-11-15 raštas pateiktas ne valstybine kalba, todėl teismo nevertintinas.

Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas (CK 3.27 str.), nes vartojo alkoholinius gėrimus, nustojo rūpintis šeima, remti ją moraliai ir materialiai. Nesirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra, palikdamas visas sutuoktinio pareigas ieškovei. Esant šioms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo T. B. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Atsakovas į bylą yra pateikęs 2016-02-08 mokėjimo pranešimą (el. bylo priedas b.l.56), kas atsakovo nuomone, patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį, nes ieškovė mokėjo atsakovui priklausančiame bute už telekomunikacijų paslaugas. Teismas atkreipia dėmesį, jog šis mokėjimo pranešimas yra vienintelis atsakovo pateiktas įrodymas, susijęs su šalių bendro gyvenimo aplinkybėmis, tačiau šį įrodymą paneigia visi byloje apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos šalys gyvena skyrium. Šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, juolab, kad atsakovas neuždavė nei vieno klausimo liudytojams dėl gyvenimo skyrium aplinkybių. Be to, atsakovo paaiškinimai, susiję su gyvenimo skyrium pradžios data, duoti teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys jo nurodytoms aplinkybėms procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad minimas mokėjimo pranešimas neleidžia teismui daryti išvados, kad televizijos paslaugos buvo pradėtos teikti, būtent 2016 m. sausio mėnesį – atsakovas nepateikė jokių įrodymų, taip pat neprašė tokių įrodymų pateikti ieškovei, patvirtinančių sutarties su UAB „Init“ sudarymo datą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2015 metų rugsėjo 1 d., todėl santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015-09-01 (CK 3.67 str. 2d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadą, nepilnametės L. B., gimusios 2003-10-26, gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina T. B. (CK 3.174 str., 3.177 str., 3.178 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad reikalavimo dėl I. B., gimusios 1998-11-12, gyvenamosios vietos nustatymo atsisako, nes ji tapo pilnamete. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė šio reikalavimo, o be to šalių dukrai I. B. tapus pilnamete, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnametės L. B. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jos išlaikymo ir jo įsiskolinimo klausimą. Taip pat būtina išspręsti I. B. išlaikymo klausimą nuo 2016-04-13 (bylos gavimo teisme dienos) iki 2016-11-12 (jos pilnametystės) bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Ieškovė prašo išlaikymą nepilnametėms dukroms priteisti atsakovui priklausančiu turtu - I. B. 22/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), L. B. 50/100 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėto buto vidutinė rinkos vertė 2016-01-01 dienai yra 43 300 Eur.

Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).

Tačiau teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo turtą galimas tada, kai tėvas turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).

Todėl teismo vertinimu, kad priteisus vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis labiau atitiktų vaiko interesus bei jo poreikius, nei išlaikymas tokiu turtu, juolab, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, turintis techniko – technologo išsilavinimą (el.b. priedas b.l.52), dirbantis (pateikė į bylą 2016-09-23 darbo sutartį, pagal kurią jo darbo užmokestis sudaro 638 Eur (el.b. priedas b.l.89-60), o ieškovės prašymas vaikų išlaikymui priteisti dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto yra pačios ieškovės, o ne vaikų interesus ir poreikius atitinkančiu išlaikymo būdu.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 745,99 Eur (el.b. priedas b.l. 22-23), atsakovo darbo užmokestis per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatskaičius mokesčių sudaro 638 Eur (el.b. priedas b.l.89-60). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi. Jos vardu registruota transporto priemonė Audi A3, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių jo vardu nėra įregistruota. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dukroms būtina per metus vieną kartą keisti akinius, kurių vieno vieneto kaina sudaro apie 30 Eur. Iš tėvo dukros I. B. išlaikymui prašo priteisti po 211,75 Eur, dukros L. B. išlaikymui – po 206,25 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis nuo 2016-09-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, todėl jai tenka atsakomybė aprūpinti vaikus būstu (I. B. tapus pilnamete ji vis dar mokosi (duomenys neskelbtini)), atsakovas 2016-12-02 vykusio teismo posėdžio metu sutiko mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 190 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės, todėl iš atsakovo I. B., gimusiai 1998-11-12, priteistina po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-04-13, iki jos pilnametystės – 2016-11-12, L. B., gimusiai 2003-10-26 priteistina po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016-04-13, iki jos pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Vaikams išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės L. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė T. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik dukters L. B. interesams (CK 3.203 str.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Svarbu pažymėti tai, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 str.), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotoju vykdymo procese gali ir turi būti pats pilnametis, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, kad I. B., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, kuri apklausta liudytoja šioje byloje, išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas jai.

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, yra pasisakęs, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d, todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., kai jie nustojo vesti bendrą ūkį (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Byloje nenustatyta, kad šalys, gyvendamos kartu, netvarkė bendro šeimos ūkio. Ieškovės teikiami argumentai, kad atsakovas niekur nedirbo ir neprisidėjo prie vaikų išlaikymo paneigti byloje esančiais Sodros duomenimis, kuriose nurodyta, kad T. B. laikotarpiu nuo 1999-12-06 iki 2014-10-23 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 1 000 Lt (289,62 Eur), laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-10-23 jam buvo išmokėta 6 100,33 Lt (1 766,77 Eur) suma neatskaičius mokesčių (el. b. priedas b.l.25-27). Vaiko išlaikymo faktui konstatuoti, kai tėvai gyvena kartu ir bendrai tvarko šeimos ūkį, nėra svarbu, kuris iš tėvų asmeniškai perka vaikui drabužius, maistą ar apmoka kitų jo poreikių tenkinimą. Tokiais atvejais pripažįstama, kad vaikus išlaikė abu tėvai, bendrai sutarę dėl išlaikymo tvarkos ir formos. Paminėtina, kad, šalims gyvenant kartu, atsakovė dėl išlaikymo vaikui priteisimo į teismą nesikreipė.

Nors atsakovas nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium teikdavo vaikams išlaikymą natūra, t.y. pirkdavo dukroms rūbus, avalynę, maisto produktus, vaistus ir t.t., tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovas nurodė, jog dukrai I. jis yra padovanojęs naują telefoną, pateikė į bylą įrodymus už kurį į mėnesį moka 58,73 Eur įmokas (elb. Priedas b.l.44), tačiau šios išlaidos nesudaro pagrindo išskaičiuoti atitinkamas sumas iš priteisto išlaikymo, nes tėvų pareigos neapsiriboja vien būtinųjų vaikų poreikių tenkinimu. Kiekvienas iš tėvų yra laisvas spręsti, kokiu būdu ir kokia apimtimi užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis ir kt., kartu vykdant įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, I. B. ir L. B. išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2015-09-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2016-04-13, kas sudarytų kiekvienai po 1 405,96 Eur (190 Eur x 7 mėn.+ 12d. x 6,33 Eur ) ir jis priteistinas iš atsakovo T. B. dukrų I. B. ir L. B. naudai (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teismas nustato, jog tėvas su nepilnamete dukra L. B. bendrauja šalių abipusiu susitarimu.

Dėl uzufrukto nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam T. B., kol I. B. ir L. B. sulauks pilnametystės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji šiuo metu su vaikais gyvena jos pažįstamų bute, už kurio nuomą mokėti nereikia, tik susimoka komunalinius mokesčius, tačiau nėra žinoma, kokį laikotarpį galės šiame bute gyventi. Iš gaunamų pajamų ji buto nuomotis neišgali, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus prašo nustatyti uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovas teismo posėdžio metu šiam prašymui neprieštaravo.

CK 3.71 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra I. B., gimusi 1998-11-12, bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete, o uzufruktas yra nustatomas tik iki pilnametystės, teismas šioje dalyje bylą nutraukia (CPK 293 str.9 p.).

Atsakovui T. B. priklauso 2 kambarių 49,99 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nėra apsunkintas hipoteka ar areštu. Teismui CK 3.71 straipsnis suteikia galimybę svarstyti klausimą dėl tikslingumo nustatyti uzufruktą, bet ne pareigą visada nustatyti uzufruktą, kai tik patvirtinama, jog vienas iš tėvų, su kuriuo liko gyventi nepilnametis vaikas, neturi gyvenamosios patalpos. Priimant sprendimą būtina įvertinti abiejų sutuoktinių, nepilnamečio vaiko tėvų materialinę padėtį bei reikalingumą užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus CK 3.71 straipsnio nustatomu būdu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio šiame bute šeima gyveno kartu. 2015-09-01 ieškovė su vaikais išsikėlė. Šalių paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad abiejų dukrų gyvenamoji vieta yra deklaruota atsakovui priklausančiame bute. Ieškovės pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 745,99 Eur, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti, neturi. Iš atsakovo nepilnametės dukros L. B. išlaikymui teismas priteisė 190 Eur per mėnesį. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė nepajėgi išsinuomoti kito būsto, todėl apsaugant nepilnamečio vaiko interesus, kad šis neatsidurtų gatvėje būtina nustatyti uzufruktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi ir nėra nustatyta jokia kita gyvenamoji vieta, kurioje jis galėtų gyventi, jo visiškas iškraustymas iš nuosavybės teise turimo vienintelio buto sukeltų atsakovui labai sunkias pasekmes, todėl teismas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyra nustato nepilnametei L. B. ir ieškovei T. B. uzufruktą į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančiam T. B., iki L. B. pilnametystės.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės pagrindu. Ginčo, jog šis daiktas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nėra.

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto. Teismas konstatuoja, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo transporto priemonę AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015-10-15, įregistruotą ieškovės T. B. vardu.

Civilinio kodekso 3.127 str. 2 d. nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys skyrium gyvena nuo 2015-09-01, o transporto priemonę AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo 2015-10-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu , t.y. įgyta laikotarpyje kai šalys jau nevedė bendro ūkio, teismas pripažįsta, kad aukščiau nurodytas automobilis yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl į dalintino turto balansą neįtraukiamas.

Kita aplinkybė, kad minėtas automobilis ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė įrodinėja į byla pateikta 2015-10-01 dovanojimo sutartimi. Iš minėtos dovanojimo sutarties nustatyta, kad ieškovės motina L. G. padovanojo ieškovei 4 000 Eur sumą. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dovanojimo sutartis neatitinka formos reikalavimų, t.y. ji turi būti notarinės formos, tačiau CK 6.469 str. 2d. nurodyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos. Taigi, pateikta dovanojimo sutartis atitinka dovanojimo sutarties formos reikalavimus (CK 6.469 str.1d.,2d.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja - ieškovės motina paaiškino, kad aukščiau nurodytą pinigų sumą ji dovanojo asmeniškai savo dukrai automobilio įsigijimui, bet ne šeimai, nes ieškovė buvo priversta palikti šeimos namus ir tarp šalių šeimos jau seniai nebuvo. Atsakovas neprieštaravo, jog ieškovės motina padovanojo jo sutuoktinei pinigus, tačiau prašydamas priteisti ½ automobilio vertės kompensaciją, siejo su tuo, kad ieškovės motina yra jam skolinga.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dovanojimo sutartis byloje atsirado tik su patikslintu ieškiniu, pirminiame ieškinyje jos nebuvo, todėl ji galėjo būti surašyta vėliau. Jeigu ir daryti prielaidą, jog dovanojimo sutartis buvo surašyti vėliau nei realiai perduota dovana, tai nereiškia, kad dovanos faktas neįvyko, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už jai padovanotas motinos lėšas, t.y. ieškovė įgijo minėtą automobilį asmeninės nuosavybės teise.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas T. B. skolingas valstybės biudžetui 230,81 Eur, ši prievolė yra atsiradusi už atsakovo padarytus teisės pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad šios prievolės laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.115 str.1d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2016-03-14 ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 43,50 Eur žyminio mokesčio, 185,63 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el.b. priedas 70).

Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas T. B. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CK 3.70 str.2d.).

Kadangi ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir automobilio pripažinimo jos asmenine nuosavybe patenkinti, jai iš atsakovo priteistinas 43,50 Eur žyminis mokestis.

Nustačius uzufruktą iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 5p., 7d.).

Priteisus nepilnametei dukroms išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo priteisiamas 163 Eur žyminis mokestis (190 Eur x 2x 12x 3% x 75% + 1 405,96 Eur x 2 x 3% x 75%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Taigi atsakovui viso mokėtina žyminio mokesčio suma valstybei sudaro 194 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas iš atsakovo valstybės naudai priteistina 185,63 Eur ieškovės patirtų išlaidų antrinei advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur, ir jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Renatos Narbutienės atsisakymą nuo ieškinio dėl I. B., gimusios 1998-11-12, gyvenamosios vietos nustatymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl I. B., gimusiai 1998-11-21, uzufrukto nustatymo į butą, esantį Justiniškių g. 38-41, Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausančiam T. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1998-07-11, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.1346 tarp T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. B. palikti santuokinę pavardę – B..

Nustatyti nepilnametės dukros L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina T. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2016-04-13 iki dukros pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminiai atstovei, - motinai T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti nepilnametei dukrai L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 405,96 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkių eurų 96 ct) nuo 2015-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2016-04-13, nustatant jog šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina T. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-04-13, iki jos pilnametystės – 2016-11-12.

Priteisti I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 405,96 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkių eurų 96 ct) nuo 2015-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2016-04-13.

Pripažinti automobilį AUDI A3, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Nustatyti nepilnametei dukrai L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos motinai T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kol L. B. sulauks pilnametystės.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti atsakovas T. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos turėtas 43,50 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 194 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą išlaidų 185,63 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eyrų 63 ct) už T. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutartį dėl areštuoto atsakovui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl arešto panaikinimo pavesti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.