- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-29
- Bylos Nr.
- A-502-1263-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. P., F. P., H. P., E. Š., M. P., R. R., A. P., R. P., D. P., A. L.
- Kategorijos
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. P., F. P., H. P., E. Š., M. P., H. P., R. R., A. P., R. P., D. P., A. L., R. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti viešojo administravimo veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004-04-05 įsakymą Nr. V-68; Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, įrodantiems dokumentams nagrinėti, komisijos posėdžio 2004-05-19 protokolą Nr. 51; komisijos, sudarytos ištirti I. P. 2004-06-08 skundą, 2004-09-14 išvadas; Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-18 išvadas Nr. (50)-1.2-3256 bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į visą S. P. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 57, Vilniuje.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo S. P. (P.) nuosavybės teisėmis valdytą 0,5 ha žemės sklypą, buvusį Sarai Tartakai 4 kaime (dabar (duomenys neskelbtini) g. 57, Vilniuje). Pareiškėjos teigimu, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 1993-02-03 pažymėjimo Nr. 21-836-T duomenys patvirtina, kad S. P. Sarai Tartakai 4a kaime turėjo 0,50 ha žemės ir 1940-1943 metais mokėjo mokesčius. Vilniaus miesto valdybos 1993-04-13 sprendimu Nr. 327-1373, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1993-04-29 potvarkiu Nr. 736V, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 57, Vilniuje, dalį. Prašydama priimti papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią žemės dalį, 2001-12-18 kreipėsi į atsakovą. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus komisija 2003-02-21 patvirtino išvadą Nr. 1, kuria pripažino dokumentų atkurti nuosavybės teises į likusią žemės sklypo dalį, pakankamumą. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-05-07 raštu Nr. 31/04/22-1548 ją informavo, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti komisija 2004-03-19 protokoliniu sprendimu Nr. 51 panaikino 2003-02-21 išvadą Nr. 1, o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja 2004-04-05 įsakymu Nr. V-68 panaikino 2002-07-30 pažymą Nr. 31702/15/43 „Dėl S. P. turėto žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo“. Pareiškėjos tvirtinimu, šį dokumentą ji gavo po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracijai 2004-04-05 pateikė prašymą dėl kartografavimo darbų atlikimo, kuris vykdymui buvo persiųstas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 1996-05-24 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 210- 4330/1996 pagal H. P. ir J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtinantis, kad F. P., gyvenęs Sarai Tartakai 4 (šiuo metu (duomenys neskelbtini ) g. 59, Vilniuje) yra H. P. ir jo mirusio brolio M. P. senelis ir kad J. P. po savo tėvo F. P. mirties 1937 m. iki 1940 m. nacionalizacijos, nuosavybės teise valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini ) g. 59, nėra kliūtis tenkinti jos prašymą. Pareiškėjos teigimu, sklypas Sarai Tartak 4a (šiuo metu (duomenys neskelbtini ) g.57, Vilnius) ir Sarai Tartak 4 (šiuo metu (duomenys neskelbtini )g. 59, Vilnius) yra ne tapatūs sklypai. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad S. P. nuosavybės teises į žemę patvirtina 1993-02-03 archyvo pažymėjimo bei 2004-06-07 archyvo pažymėjimo su 1939 m. magistrato įrašais, duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismo 1996-05-24 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. P. po savo tėvo F. P. mirties 1937 metais iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini ) g. 59, Vilniuje. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje nebuvo patenkintas, konstatuojant, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė, praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nurodytus terminus. Atsakovai atsiliepimą grindė Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms ir turi būti vykdomas. Atsakovų nuomone, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti komisija 2004-05-19 protokoliniu sprendimu Nr. 51 pagrįstai pripažino negaliojančia Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti komisijos išvadą Nr. 1. Atsakovų teigimu, ginčo žemės sklypo kartografija 2002-06-30 atlikta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1994-10-31 įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos reikalavimus. Teisinio pagrindo kartografuoti S. P. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą, atsakovų teigimu nėra, todėl jų nuomone, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja 2004-04-05 įsakymu Nr. V-68 pagrįstai panaikino 2002-06-30 aktą Nr. 31/02/15-43 bei jo pridėtą planą bei 2003-04-03 aktą Nr. 31/02/15-43 bei prie jos pridėtą planą. Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-21 įsakymu Nr. 2.3-4606 sudaryta komisija, išnagrinėjusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje esančių nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr. 1646/5514/1646-2 medžiagą, pareiškėjos I. P. prie 2004-06-08 skundo pateiktus dokumentus bei išklausiusi I. P. atstovus, 2004-09-14 pateikė pagrįstą išvadą, nustatančią, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1646/5514/1646-2 esančių dokumentų, nepakanka nuosavybės teisėms atkurti S. P. į 0,5 ha ploto žemę, buvusią Saraj Tartak kaime. Atsakovai atsiliepime pabrėžė ir tai, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-04-13 sprendimas Nr. 327-1373 ir 1993-08-05 potvarkis Nr. 1416V, kuriais I. P. buvo suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas, yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pagal galiojančius teisės aktus nėra įpareigota priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių I. P. atkūrimo į ginčo sklypą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. su pareiškėjos skundu nesutiko, teisme pabrėžė, kad pareiškėjos pozicija nėra nuosekli ir atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į S. P. tariamai priklausiusį 0,5 ha žemės sklypą, priskirtą J. P. į 1,5 ha žemės sklypą, šiuo metu pareiškėja tvirtina, kai tai yra du atskiri žemės sklypai.
Trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. atstovė B. P. su skundu nesutiko ir paaiškino, kad, jos žiniomis, J. P. turėjo 1,5 ha žemės, o jo brolis S. P. žemės neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į tėvo S. P., kaip ji nurodo, 0,5 ha ploto žemę, turėtą Saraj Tartak kaime (dabar (duomenys neskelbtini ) g., Vilnius). Pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto valdybai pateikė 1992-03-26. Vilniaus miesto valdyba 1993-04-13 sprendimu Nr. 327-1373 nusprendė atstatyti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,20 ha ploto žemės sklypą natūra, neatlygintinai suteikiant 0,20 ha neviršijantį žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje, dalies. Vilniaus miesto valdyba 1993-04-29 potvarkiu Nr. 736 V patvirtino Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1993-04-13 sprendimą Nr. 327-1373 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. I. P.“. Vilniaus miesto valdyba 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1416V suteikė pareiškėjai neatlygintinai natūra 2000 kv. m. žemės sklypus prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje, dalies. Pareiškėja 2001-12-18 kreipėsi į atsakovą, prašydama priimti papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią žemės dalį. 2001-08-27 buvo apžiūrėtas 0,5 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje, iki nacionalizacijos priklausęs S. P.. Sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2002-07-30 akte jau nurodyta, kad nustatytos 1,5 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje, iki nacionalizacijos priklausiusio S. P., ribos. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2003-02-21 patvirtino išvadą Nr. 1, kurioje nurodė, kad pakanka duomenų atkurti nuosavybės teises į 0,5 ha žemės, buvusios Saraj Tartak 4a ir priklausiusios S. P.. Tačiau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, įrodantiems dokumentams nagrinėti komisija 2004-03-19 protokoliniu sprendimu Nr. 51 nutarė pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti komisijos 2003-02-21 išvadą Nr. 1. Komisija tokį sprendimą priėmė, atsižvelgdama į Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo įsiteisėjusį 1996-05-24 sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. P. po savo tėvo F. P. mirties 1937 metais iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini ) g. 59, Vilniuje. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja 2004-04-05 įsakymu Nr. V-68 panaikino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002-06-30 aktą Nr. 31/02/15-43 bei prie jo pridėtą planą, taip pat panaikino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-04-03 akto Nr. 31/021/15-43 patikslinimą bei prie jo pridėtą priedą. Įsakyme nurodyta, kad 2002-06-30 ginčo žemės sklypo kartografija, įtvirtinta minėtuose panaikintuose aktuose, atlikta nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1994-10-31 įsakymu Nr.634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, numatytais reikalavimais. Minėtame įsakyme nurodyta, kad kartografuoti S. P. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą nėra teisinio pagrindo. Komisija, sudaryta ištirti pareiškėjos 2004-06-08 skundą, 2004-09-14 paskelbė išvadą, kad piliečių nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 1646/5514/1642-2 esančių dokumentų, nepakanka nuosavybės teisėms atkurti S. P. į 0,5 ha ploto žemę Saraj Tartak kaime ir kad Vilniaus miesto valdybos 1993-04-13 sprendimas Nr. 327-1373 ir 1993-08-05 potvarkis Nr. 1416V, kuriais pareiškėjai buvo suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004-10-18 raštu Nr. (50)-1.2-3256 informavo pareiškėją apie komisijos, sudarytos Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-21 įsakymu Nr. 2.3-4606 dėl jos 2004-06-08 prašymo nagrinėjimo, išvadas.
Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nurodyti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, kurie turi būti pateikti kartu su prašymu atkurti nuosavybes teises. Tai išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Pareiškėja, kaip nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, atsakovui pateikė Lietuvos valstybės archyvo 1993-02-03 pažymėjimą Nr. 21-836-T, kuriame nurodoma, kad 1939-1940 m. archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemės sklypų savininkų 1939 m. sąraše įrašytas savininkas F. P., Sarai Tartakai 4 kaime turėjęs 1,50 ha žemės. Pažymėjime taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės 1941-1944 m. archyviniame fonde, mokesčių inspekcijos 1941-11-02 žiniose ir 1943-07-12 pranešime savivaldybei apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius yra žinių, jog S. P. Sarai Tartakai 4a kaime turėjo 0,50 ha žemės ir 1940-1943 m. mokėjo mokesčius. Taigi teismas pažymėjo, kad S. P. nuosavybės teises į 0,50 ha žemės pareiškėja įrodinėja archyvo pažymėjimu, kuriame nurodyti 1941-1944 metų duomenys. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-06-07 pažymėjimas Nr. R4-3007, kuriame nurodoma, kad S. P. Saraj-Tartak 4a turėjo 0,5 ha žemės ir 1940-1943 m. mokėjo mokesčius, neįrodo, kad S. P. šios žemės savininku buvo iki 1940 metų nacionalizacijos. Prie 2004-06-07 archyvinio pažymėjimo pridėtose Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde esančių 1939-07-26 įrašų ir plano ištraukų matyti, kad S. P. namas stovėjo J. P. priklausančioje žemėje. Pridėtame plane taip pat pavaizduotas tik J. P. priklausantis sklypas, o pateiktame dokumente nepakanka duomenų, kad S. P. po tėvo mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą – 0,5 ha žemės. Priešingai, Vilniaus miesto l apylinkės teismo 1996-05-24 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. P., gyvenęs Sarai Tartakai 4 (dabar (duomenys neskelbtini ) 59, Vilniuje) yra H. P. ir jo mirusio brolio M. P. senelis, ir kad J. P. po savo tėvo F. P. mirties 1937 metais iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini ) 59. Šis teismo sprendimas nėra nuginčytinas. Teismo vertinimu, liudytojų M. J., J. V. ir Z. K. parodymai Vilniaus miesto l apylinkės teismo 1996-05-24 sprendimo teisėtumo nepaneigia, o tik patvirtina tą aplinkybę, kad broliai J. ir S. P. naudojosi žeme, ir tai, kad S. P. turėjo namą ir dirbo šalia jo esančią žemę. Taigi, teismas padarė išvadą, kad dokumentų, patvirtinančių S. P. nuosavybės teises į 0,5 ha žemės, buvusios Sarai Tartak 4, kaime, nepakanka.
Šalies argumentai
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Apeliantės nuomone, teismas iš esmės neanalizavo skunde išdėstytų atsakovų priimtų sprendimų nuginčijimo motyvų, neteisingai vertino buvusio žemės savininko nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir tuo pagrindu pilnai sutiko su ginčijamais atsakovų priimtais sprendimais.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad faktą, jog S. P. Sarai Tartak 4 kaime nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės sklypą, įrodinėjo atsakovui pateiktu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-06-07 pažymėjimu Nr. R4-3007. Komisija, sudaryta pareiškėjos 2004-06-08 skundui ištirti, šį dokumentą įvertino neteisingai. Archyvo pažymėjime Nr. R4-3007 nurodyta: „Vilniaus mst. Savivaldybės archyviniame fonde, mokesčių inspekcijos 1941-11-02 žiniose ir 1943-07-12 pranešime savivaldybei apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius yra žinių, kad P. S. (S.) Saraj-Tartak 4a turėjo 0,5 ha žemės ir 1940-1943 m. mokėjo mokesčius“. Prie archyvo pažymėjimo Nr. R4-3007 yra pridėti Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde esančių 1939-07-26 įrašų ir plano ištraukos, kurie yra neatsiejami šio dalis. Jie patvirtina, kad S. P. Saraj Tartak kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę. 1939 m. liepos 26 d. valdos aprašyme (T. 1, b. l. 94-95) nurodyta, kad savininkas P. S. žemės sklypą pažymėtą „XII“ "paveldėjo iš savo a. a. tėvo, kuris mirė 1937 m.; valdos aprašyme (T. 1, b. l. 92-93) nurodyta, kad savininkas P. J. nekilnojamąjį turtą – pastatus ir 1/2 ha (dokumento vertime po „1/2“ nurodyta /neįsk./, tačiau dokumento lenkų kalba aiškiai matyti, kad po „1/2“ yra įrašyta „h“, tai reiškia „hektaras“) dirbamos žemės 1939-07-26 brėžinyje pažymėtą „XIV“ yra paveldėjęs iš savo tėvo F.; nurodytų įrašų fakto teisingumą patvirtina ir 1939-07-26 brėžinys – planas (T. l, b. l. 96), kuriame, be kitų, nurodyti žemės sklypai „XII“ ir „XIV“; Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve (fondas R 64, aplankas 9, byloje Nr. 8308, antraštė ir lapas Nr. 1) esantis žemės savininkų apyrašas, sudarytas 1939 m. liepos 26 d. patvirtina, kad žemės savininku 343 bloke, Spacerova g. (esanti Tartak Saraj polivarke) buvo S. P.. Vertindamas archyvo pažymėjimą Nr. R4-3007 teismas nurodo, kad iš prie jo pridėtų Vilniaus miesto magistrate archyviniame fonde esančių 1939-07-26 įrašų ir ištraukų matyti, kad S. P. namas stovėjo J. P. priklausančioje žemėje, o pridėtame plane pavaizduotas tik J. P. priklausantis sklypas. Teismas nesiaiškino, kodėl S. P. namas stovi plane nurodytame J. P. priklausančiame žemės sklype. Apeliantė nurodo, kad F. P. (P.) kartu su sūnumis J. ir S. gyveno 1914 metų statybos mediniame gyvenamajame name, kuris stovėjo jam priklausančiame 1,5 ha žemės sklype (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini ) g. 57). Jam mirus, šiame name liko gyventi jo vaikų J. ir S. P. šeimos, o vėliau J. P. persikėlė gyventi į mirusios H. T. gyvenamąjį namą (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini ) 59), kuriame iki šiol gyvena jo vaikai – pretendentai susigrąžinti tėvo (J. P.) turėtą žemę. Tokiu būdu, S. P. liko gyventi tėvo F. P. gyvenamajame name. Tai, kad prie archyvo pažymėjimo pridėtame plane „XII“ žemės sklype nėra įrašyta S. P. pavardė, nepaneigia fakto, kad jis iki nacionalizacijos buvo šio žemės sklypo savininkas, nes tokį faktą patvirtina kiti pateikti įrodymai, o taip pat liudytojų parodymai. Todėl teismo sprendimo išvada, kad archyvo pažymėjimas Nr. R4-3007 neįrodo, kad S. P. šios žemės savininku buvo iki 1940 metų nacionalizacijos, yra neteisinga.
Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino Lietuvos valstybinio archyvo 1993-02-03 pažymėjimo Nr. 21-836-T (T. 1, b. l. 36), kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės 1941 - 1944 m. archyviniame fonde, mokesčių inspekcijos 1941-11-02 žiniose ir 1943-07-12 pranešime savivaldybei apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius yra žinių, jog S. P. Sarai Tartak 4a kaime turėjo 0,50 ha žemės ir 1940 - 1943 m. mokėjo mokesčius. Apeliantės nuomone, teismas turėjo šį dokumentą pripažinti patvirtinančiu faktą, kad S. P. iki nacionalizacijos turėjo 0,5 ha žemės Saraj Tartak 4a. Šiame archyvo pažymėjime nurodytas tokių duomenų pagrindas – Vilniaus miesto mokesčių inspekcijos 1943-07-12 pranešimas savivaldybei apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius, 1941-11-02 mokesčių inspekcijos žinios apie turtą ir Vilniaus miesto savivaldybės 1941-12-30 bei 1942-01-02 išrašyti pajamų orderiai. Apeliantės vertinimu, šie dokumentai parodo, kad S. P. ir 1940 metų sausio - birželio mėnesiais, t. y. iki nacionalizacijos valdė iš tėvo paveldėtą žemę ir mokėjo mokesčius. Lietuvos valstybinio archyvo 1993-02-03 pažymėjime Nr. 21-836-T visi šie dokumentai yra nurodyti, jie buvo atsakovui pateikti ir jo pripažinti. Šio pažymėjimo pagrindu buvo atstatytos nuosavybės teisės į dalį S. P. turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini ) g. 57 (buvusi Saraj Tartak 4a).
Iš komisijos 2004-05-19 posėdžio protokolo Nr. 51 ir komisijos I. P. skundui ištirti išvadų matyti, kad 2003-02-21 išvada Nr. l buvo panaikinta tik dėl to, kad buvo pateiktas teismo 1996-05-24 sprendimas. Tačiau šis teismo sprendimas nepanaikino ir negalėjo panaikinti pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad S. P. iki nacionalizacijos turėjo nuosavybės teises į 0,5 ha žemės. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad atsakovams apie 1996-05-24 teismo sprendimą buvo žinoma nuo jo įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūrą atsakovai vykdė pateiktų dokumentų pagrindu iki 2004-05-19 posėdžio protokolo Nr. 51 sprendimo. Teisme apklausti liudytojai vienareikšmiai tvirtino, kad ir S. P., ir J. P. iki nacionalizacijos abu nuosavybės teise turėjo žemės, jų parodymai atitinka plane pažymėtus sklypus „XII“ ir „XIV“. Apeliantė pažymi, kad teismas nevertino liudytojos J. M. paaiškinimų, jog broliai F. ir S. P. paveldėjo žemę iš savo tėvo, buvo 1 ha žemės, kuri broliams buvo padalinta per pusę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. 1996-05-24 įsiteisėjusiu teismo sprendiniu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. po savo tėvo F. P. mirties 1937 metais iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,5 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini ) g. 59, Vilniuje. Todėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2004-05-19 posėdžio protokolu Nr. 51 pagrįstai ir teisėtai pripažino negaliojančia Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti išvadą Nr. 1.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėja skunde apygardos administraciniam teismui, skirtingai, nei prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, teigia, kad J. P. nuosavybės teise valdytas visas jo tėvo F. P. turėtas 1,5 ha žemės sklypas ir 0,5 ha žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, nėra tapatūs. Tačiau pareiškėja nenurodo, iš kur jos tėvas S. P. galėjo turėti 0,5 ha žemės sklypą. Pareiškėjos kviesti liudytojai patvirtino, kad tai galėjo būti tik jo tėvo F. P. turėta žemė. Tuo pagrindu galima tvirtinti, jog pareiškėja siekia nustatyti tą patį juridinį faktą, kurį bandė nustatyti civilinėje byloje, siekdama proceso atnaujinimo, tačiau pateikia kitas faktines aplinkybes, tuo klaidindama teismą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai iš esmės naujų argumentų nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Keliamam ginčui išspręsti esminė aplinkybė yra tai, ar pakanka dokumentų nustatyti, jog S. P. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje (Sarai Tartak 4a).
Dokumentų pakankamumas minėtai aplinkybei nustatyti administracine tvarka buvo patvirtintas, pareiškėjai dar 1993 metais dalinai buvo atstatyta nuosavybės teisė į 0,5 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini ) g., o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2003 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. 1 nustatė (patvirtino), kad Lietuvos valstybinio archyvo 1993-02-03 pažymėjimo Nr. 21-836-T pakanka atkurti nuosavybės teises į 0,5 ha žemės, buvusios Saraj Tartak 4a ir priklausiusios P. S..
Kaip matyti iš byloje ginčijamo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, įrodantiems dokumentams nagrinėti, komisijos posėdžio 2004-05-19 protokolo Nr. 51 4 punkto, Komisijos 2003 m. vasario 21 d. išvada panaikinta, o tuo pačiu paneigtas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumas, remiantis iš esmės vienintele aplinkybe – tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1996 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(10)-4330 1996 m. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. P. mirties 1937 m. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise 1,50 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 59, Vilniuje, valdė jo sūnus J. P..
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, įrodantiems dokumentams nagrinėti, komisijos posėdžio 2004-05-19 protokolo Nr. 51 4 punktas nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmiausia, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1996 m. gegužės 24 d. sprendimu nustatytas faktas turi juridinę reikšmę pareiškėjams civilinėje byloje (pretendentams į J. P. žemę), o ne asmeniui, kuris procese nedalyvavo ir tokio fakto nustatyti neprašė. Antra, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1996 m. gegužės 24 d. sprendimas buvo įsiteisėjęs ir atsakovo komisijai turėjo būti žinomas dar priimant 2003 m. vasario 21 d. išvadą, kurioje buvo įvertintas Lietuvos valstybinio archyvo 1993-02-03 pažymėjimo Nr. 21-836-T pakankamumas atkurti nuosavybės teises į 0,5 ha žemės, buvusios Saraj Tartak 4a ir priklausiusios P. S.. Trečia, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, įrodantiems dokumentams nagrinėti, komisijos posėdžio 2004-05-19 protokolo Nr. 51 4 punkte visiškai nenagrinėti S. P. nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nors būtent tą komisija pagal jai suteiktus įgaliojimus ir privalėjo daryti. Komisijos posėdžio protokole (4 punkte) išreikštas komisijos sprendimas nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis, todėl dėl šių esminių trūkumų turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
Dokumentų nustatyti, jog S. P. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje (Sarai Tartak 4a), pakankamumo klausimas iš esmės buvo išnagrinėtas atsakovo sudarytos komisijos pareiškėjos skundui ištirti 2004-09-14 išvadose, kurios apskrities viršininko patvirtintos 2004-10-18 raštu (išvadomis) Nr. (50)-1.2-3256. Šiose išvadose konstatuota, kad piliečių nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančių dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti S. P. į 0,5 ha ploto žemę Saraj Tartak kaime, be to, konstatuota, kad neteisėti yra ir 1993 m. sprendimai, kuriais pareiškėjai dalinai atstatyta nuosavybės teisė į 0,5 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini ) g.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos valstybės archyvo 1993-02-03 pažymėjimą Nr. 21-836-T, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-06-07 pažymėjimą Nr. R4-3007, prie 2004-06-07 archyvinio pažymėjimo pridėtose Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde esančias 1939-07-26 įrašų ir plano ištraukas, Vilniaus miesto l apylinkės teismo 1996-05-24 sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, liudytojų M. J., J. V. ir Z. K. parodymus, sutiko su atsakovo pozicija, kad dokumentų, patvirtinančių S. P. nuosavybės teises į 0,5 ha žemės, buvusios Sarai Tartak 4, kaime, nepakanka.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus įvertino nevisapusiškai ir neišsamiai, todėl padarė nepagrįstą išvadą esminiu bylai klausimu.
Tai, kad S. P. iki žemės nacionalizacijos buvo žemės savininku, patvirtina archyviniai dokumentai, kurių nėra pagrindo paneigti.
Pirmiausia, Lietuvos valstybinio archyvo 1993-02-03 pažymėjime Nr. 21-836-T (T. 1, b. l. 36) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės 1941 - 1944 m. archyviniame fonde, mokesčių inspekcijos 1941-11-02 žiniose ir 1943-07-12 pranešime savivaldybei apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius yra žinių, jog S. P. Sarai Tartak 4a kaime turėjo 0,50 ha žemės ir 1940 - 1943 m. mokėjo mokesčius. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos duomenis, pažymėjo, kad S. P. nuosavybės teises į 0,50 ha žemės pareiškėja įrodinėja archyvo pažymėjimu, kuriame nurodyti 1941-1944 metų duomenys, tačiau toks teiginys neteisingas, nes archyvo pažymėjime yra duomenys ir apie mokestį, mokėtą už 1940 metais turėtą žemę. Tokių duomenų pagrindas – Vilniaus miesto mokesčių inspekcijos 1943-07-12 pranešimas savivaldybei apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius, 1941-11-02 mokesčių inspekcijos žinios apie turtą ir Vilniaus miesto savivaldybės 1941-12-30 bei 1942-01-02 išrašyti pajamų orderiai.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-06-07 pažymėjime Nr. R4-3007 (T. 1, b. l. 91) taip pat nurodyta, kad Vilniaus m. savivaldybės archyviniame fonde, mokesčių inspekcijos 1941-11-02 žiniose ir 1943-07-12 pranešime savivaldybei apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius yra žinių, kad P. S. (S.) Saraj-Tartak 4a turėjo 0,5 ha žemės ir 1940-1943 m. mokėjo mokesčius. Be to, šiame archyvo pažymėjime nurodyta, kad Vilniaus miesto priemiesčių Valakumpių seniūnijos gyventojų, valdančių žemę, sąraše (be datos) taip pat nurodytas S. P., Tartak Saraj k. turėjęs 300 kv. m. privačios žemės. Be to, prie pažymėjimo pridėti Vilniaus mst. magistrato archyviniame fonde esantys 1939-07-26 įrašai ir planai. 1939 m. liepos 26 d. valdos aprašyme (T. 1, b. l. 94-95) nurodyta, kad savininkas P. S. žemės sklypą, pažymėtą „XII“ paveldėjo iš savo a. a. tėvo, kuris mirė 1937 m. Nurodyto įrašo teisingumą patvirtina ir 1939-07-26 brėžinys – planas (T. l, b. l. 96), kuriame nurodytas žemės sklypas „XII“. Faktas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodytas J. P. valdos aprašyme (T. 1, b. l. 92-93), kad jo valdoje esantys pastatai priklauso broliui S., visiškai nepaneigia fakto, nurodyto minėtame S. P. 1939 m. liepos 26 d. valdos aprašyme (T. 1, b. l. 94-95), kad žemės sklypą pažymėtą „XII“ S. P. paveldėjo iš savo tėvo F., kuris mirė 1937 m. Atsakovo sudarytos komisijos išvadose, bandant paneigti minėtų įrodymų juridinę galią, daroma prielaida, kad turto savininkas F. P. tik ruošėsi pertvarkyti savo turtą, tačiau šie dokumentai negali būti laikomi pagrindu nuosavybės teisėms atsirasti, visiškai nepagrįsta, nes turto savininkas, sudarant minėtus 1939-07-26 įrašus ir planus, jau buvo miręs. Minėti aprašymai ir planai yra Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, šis faktas, nepaisant aplinkybės, kad juose pačiuose nepažymėtas jį sudaręs ar patvirtinęs subjektas, įrodo jų oficialumą ir susiklosčiusius mirusio tėvo palikimo priėmimo teisinius santykius. Kad S. ir J. P. tėvas iki mirties 1937 m. nurodytoje vietoje nuosavybės teise valdė 1,5 ha žemės, įrodo archyviniai dokumentai, ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
Vertinant minėtų dokumentų visumą, o taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad minėti archyvo pažymėjimai, kurie, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktu yra nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, pakankami konstatuoti faktą, kad S. P. paveldėjo iš savo tėvo F., kuris mirė 1937 m., ir valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos 0,5 ha žemės Sarai Tartak 4a (dabar – (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje). Faktas, kuris logiškai gali būti išvedamas iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. gegužės 24 d. sprendimo, kad būtent J. P. paveldėjo visą mirusio tėvo žemę, šioje byloje negali būti laikomas įrodytu, nes civilinės bylos nagrinėjime pareiškėja nedalyvavo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad net ir po to, kai atsakovas įvertino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. gegužės 24 d. sprendimą, jis iš esmės pripažino, kad žemė tarp S. ir J. po jų tėvo mirties buvo padalinta (žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 31/03/22-1120, II priedas prie bylos, b. l. 27-28). Kaip matyti iš bylos, pareiškėja siekė bendrosios kompetencijos teisme nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės sklypą, buvusį Saraj Tartak 4a, Vilniuje, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 16 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėja yra pateikusi visus įstatymo numatytus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo be pagrindo. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą įrodyta pirminiais dokumentais (T. 1, b. l. 83-86). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
Kadangi atsakovo sudaryta komisija ir apskrities viršininkas ginčijamuose aktuose priėjo nepagrįstų išvadų dėl dokumentų pakankamumo nuosavybės teisei atkurti, šie aktai, kaip ir komisijos posėdžio protokolo 4 punktas, naikintini. Tuo pačiu naikintinas ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004-04-05 įsakymas Nr. V-68, kuriuo buvo visiškai panaikinta kartografija ir jos patikslinimas. Nesant kliūčių nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai vykdyti, atsakovas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, įpareigotinas atkurti nuosavybės teises į visą S. P. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje. Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas dalinai dėl to, kad skunde buvo prašoma panaikinti visą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, įrodantiems dokumentams nagrinėti, komisijos posėdžio 2004-05-19 protokolą Nr. 51. Su pareiškėjos teisėmis susijęs tik šio protokolo 4 punktu įformintas komisijos sprendimas, naikinti viso protokolo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti: Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2004-04-05 įsakymą Nr. V-68; Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą, įrodantiems dokumentams nagrinėti, komisijos posėdžio 2004-05-19 protokolo Nr. 51 4 punktą; komisijos, sudarytos ištirti I. P. 2004-06-08 skundą, 2004-09-14 išvadas; Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-18 išvadas Nr. (50)-1.2-3256.
Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į visą S. P. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini ) g. 57, Vilniuje.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.