- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- II-877-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- R.D.
Teismo procesinio sprendimo kategorija 26.2;32;60 Bylos kategorija 2.6
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 29 d.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn R.D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn R.D. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Palangos miesto policijos komisariatui dėl 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. Palangos miesto policijos komisariato 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas, galutine administracinė nuobauda paskirta už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn R.D.patrauktas už tai, kad, pažeidė Kelių eismo taisyklių 62, 275, 61.3 punktų reikalavimus, o būtent : 2006-08-25 15 val. 25 min. Vilniaus mieste, Architektų gatvėje, vairavo automobilį Citroen Xantia, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Šalies argumentai
R. D. skundu ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, Architektų gatvėje jis vairavo automobilį Citroen Xantia v/n (duomenys neskelbtini). Sustojęs daugiabučio namo kiemo aikštelėje šalia Architektų gatvės, išlipo iš automobilio ir susitiko su broliu. Po 10 minučių privažiavo policijos ekipažas ir apkaltino jį, kad nepakluso reikalavimui sustoti.
Teismo posėdžio metu R.D. palaiko savo reikalavimus išdėstytus skunde, bei nurodė, kad važiuojant automobiliu policijos pareigūnas reikalavimo sustoti mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties jam nerodė, jo vairuojamo automobilio policijos pareigūnas nestabdė, todėl nebuvo jokio pagrindo sustabdyti transporto priemonę.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl teisės pažeidimo protokolo turinio trūkumų ir veikos, numatytos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.
Kaip nustatyta iš 2006 m. rugpjūčio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, R.D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilis neregistruotas nustatyta tvarka, nestojo policijos pareigūno stabdomas, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 61.3; 62; 275 punktų reikalavimus ir atsakomybė už tai numatyta ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnyje (b.l.5). 2006 m. rugsėjo 12 d. Palangos miesto policijos komisariato nutarimu R.D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 6 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 25 min. Vilniaus mieste, Architektų gatvėje, vairavo automobilį Citroen Xantia, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
ATPK 284 straipsnio, reglamentuojančio aplinkybes, išaiškintinas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, 2 dalyje nustatyta, kad „organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą“. Ši teisės norma yra skirta tais atvejais, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Kaip nustatyta iš protokolo turinio R.D. buvo surašytas protokolas ir jam inkriminuota veika, numatyta ATPK 123 straipsnio 1 dalyje už transporto priemonės vairavimą, kuri neįregistruota nustatyta tvarka. Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas bylos nagrinėjimo metu R.D. veiką kvalifikavo pagal tą patį ATPK 123 straipsnio 1 dalį, tačiau nutarime nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Taigi, institucijos, kurios pareigūnai surašė teisės pažeidimo protokolą ir institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, skirtingai kvalifikavo R.D. veiką dėl KET 275 punkto pažeidimo.
Protokole taip pat nurodyta, kad įvykdyta veika, numatyta ATPK 130 straipsnyje. Pagal ATPK 130 straipsnio 2005 m. sausio 20 d. įstat. Nr.X-82 redakciją, įsigaliojusią 2005 m. vasario 08 d., šis straipsnis turi dvi dalis, o protokole nėra nurodoma, kurioje dalyje numatytojo pažeidimo įvykdymu R.D. yra kaltinamas. 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimu buvo konstatuota, kad R.D. veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies požymius ir už šios veikos įvykdymą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau nutarime nėra motyvuotai aptariama, kad ši veika yra inkriminuojama šalinant protokolo trūkumus ir pan.
2006 m. balandžio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis administracinių teismų praktiką Nr. 9, psl.31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Teismas, nustatęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybių, ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti trūkumai. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, ir todėl perduoti bylą nagrinėti kitai institucijai. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi, teismas siekdamas pašalinti prieštaravimus, kurie yra padaryti dėl tos pačios veikos skirtingo kvalifikavimo administraciniame teisės pažeidimo protokole ir nutarime, bei protokole nenurodant teisės pažeidimo straipsnio dalies, kurio įvykdymu jis yra kaltinamas, privalo grąžinti bylą nagrinėti institucijai, įgaliotai surašyti teisės pažeidimo protokolus, tačiau pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams, šis procesinis veiksmas nebegali būti atliekamas, nes administracinę bylą institucija privalėtų nutraukti pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams.
Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad susiklostė tokia situacija, kad Palangos miesto PK nutarimu R.D. inkriminuota veika, kad jis vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kai tuo tarpu Vilniaus miesto VPK VP EPT KPR pareigūnas surašęs teisės pažeidimo protokolą veiką kvalifikavo ir formulavo kaltinimą dėl vairavimo transporto priemonės, kuri neregistruota nustatyta tvarka. KET 275 punktas numato, kad draudžiama eksploatuoti transporto priemones jeigu jos neįregistruotos, bei neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra, taigi, tame pačiame kelių eismo taisyklių punkte yra numatytos imperatyvios elgesio normos ir atsakomybė už šių veikų įvykdymą numatyta taipgi numatyta vienoje ATPK normoje - 123 straipsnio 1 dalyje. Todėl, nežiūrint to, kad nutarimu yra inkriminuota veika, kuri protokole nebuvo nurodyta, detaliau aptartinas ir veikos, už kurią R.D. ginčijamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kvalifikavimo pagrįstumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 06 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N5-1357/2006 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę 1.2.3 “Dėl transporto priemonės eksploatavimo sąvokos turinio; dėl pareigos atlikti naudotų transporto priemonių techninę apžiūrą“ (biuletenis administracinių teismų praktika Nr. 10, psl. 80-85), kuria nurodė, jog saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato bendrą pareigą eksploatuoti transporto priemonę tik turint galiojantį valstybinės techninės apžiūros taloną, o Kelių eismo taisyklių 275 punkte numatytas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, jeigu neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra. Lyginant Kelių eismo taisyklių 275 punkto ir 274 punktų formuluotes, darytina išvada, kad taisyklių leidėjas transporto priemonės eksploatavimo neprilygina transporto priemonės dalyvavimui eisme. Pagal taisyklių 274 punktą tam, kad transporto priemonė dalyvautų eisme, ji turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Tuo tarpu pagal taisyklių 275 punktą, transporto priemonės eksploatacijai būtinas jos įregistravimas ir valstybinės techninės apžiūros atlikimas. Logiškai ir sistemiškai aiškinant transporto priemonės eksploatavimo sąvokos turinį, darytina išvada, kad tai – transporto priemonės nuolatinis naudojimas pagal paskirtį. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių valdytojų pareigą pateikti transporto priemonę valstybinei techninei apžiūrai. Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių, patvirtintų susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3-275, 1 punktas numato, kad šios taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių kelių transporto priemonės yra įregistruotos Lietuvos Respublikoje. Pagal Taisyklių 9 punktą naudotų transporto priemonių, registruojamų šalyje pirmą kartą, apžiūra atliekama prieš jų įregistravimą (2006 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 3-177 nuo 2006 m. gegužės 12 d. redakcija). Iš Taisyklių loginio ir sisteminio aiškinimo paaiškėja, kad naudotų transporto priemonių techninė apžiūra turi būti atliekama prieš pirmą nuolatinį transporto priemonės įregistravimą Lietuvos Respublikoje, kaip tokio registravimo procedūros sudedamoji dalis. Tokią išvadą pagrindžia šiame punkte vartojami žodžiai „registruojamų šalyje“, suponuojantys transporto priemonių nuolatinį naudojimą šalyje, taip pat valstybinės techninės apžiūros principas – jos periodiškumas. Cituojama LVAT nutartimi pažymėta, kad net pagal Vidaus reikalų ministerijos 1994 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintų Laikinųjų valstybinių numerio ženklų išdavimo, panaudojimo ir apskaitos taisyklių 14 punktą iš kartono pagamintų numerio ženklų išdavimas iki transporto priemonės įregistravimo nebuvo laikomas registracija. Todėl R.D., sustabdytos transporto priemonės valdytojui dar nebuvo atsiradusi pareiga atlikti transporto priemonės valstybinę techninę apžiūrą, kadangi kaip nurodyta protokole, transporto priemonė nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, todėl neįrodyta, kad R.D.pažeidė Kelių eismo taisyklių 275 punktą vairuodamas automobilį kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pagal aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą A.D. administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas už tame pačiame ATPK straipsnyje numatytą, tačiau kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą - už transporto priemonės kuri nustatyta tvarka neįregistruota eksploatavimą. Tačiau už šią veiką ginčijamu nutarimu jis nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir teismas nutartyje jau paminėtais pagrindais neturi teisinio pagrindo veikos nei perkvalifikuoti, nei grąžinti bylos nagrinėti iš naujo
Be to ir apie šios veikos įvykdymą institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikė jokių faktinių duomenų, o 2006 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, kadangi nurodoma, kad R.D. pateikė automobilio Citroen Xantia registracijos liudijimą bei vairuotojo pažymėjimą (b.l.11), tačiau protokole nurodyta, kad automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Tarnybiniame pranešime nėra detalizuojama, kodėl pateiktas registracijos liudijimas nepatvirtina transporto priemonės registracijos legalumo ir pan. Šių aplinkybių institucija neanalizavo ir netyrė nutarimo priėmimo metu, nepagrindė savo išvadų jokiais faktiniais duomenimis. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2006 m. rugsėjo 12 d. Palangos miesto policijos komisariato nutarimas dalyje dėl R.D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šios veikos įvykdymo nutrauktina.
Dėl veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai J.A. ir S. K. (b.l.51-53; 95-96) nurodė, kad patruliavo Vilniaus miesto, Architektų gatvėje, netoli nuo įvažiavimo iš Laisvės prospekto į Architektų gatvę. Iš Laisvės prospekto į Architektų gatvę nedideliu greičiu įsuko automobilis. Kilus įtarimui, dėl transporto priemonės registracijos, nutarta sustabdyti transporto priemonę. J.A., būdamas uniformuotas, išėjęs į kelio važiuojamąją dalį išreiškė reikalavimą sustoti duodamas signalą mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Stabdomas automobilis buvo apie 15 m. nuo jų, kelyje tuo metu nebuvo kitų mašinų, vairuotojas tikrai suprato, kad yra stabdomas. Automobilio vairuotojas, iš pradžių pristabdė automobilį, bet pravažiavęs juos padidino greitį ir nuvažiavo tolyn. Tada jie sėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo persekioti nestojusį automobilį, apie nestojimo faktą pranešė Vilniaus m. VPK Operatyvinės veiklos skyriui. Jie paskui persekiojamą automobilį važiavo apie 200-300 m. ir pasivijo jį, kai automobilis įsuko į uždarą Architektų gatvės 55 namo kiemą ir nebeturėjo galimybės toliau važiuoti. Visų apklausų metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad į operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį apie persekiojamą automobilį buvo pranešta iš karto, kai tik pradėtas persekioti automobilis, buvo padiktuoti jo duomenys (b.l.44;45;51;95-96)
R.D. tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad veiksmai, numatyti ATPK 130 straipsnio pastaboje, iš kurių būtų galima suprasti, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, išreikšti nebuvo, o būtent policijos pareigūno reikalavimo sustoti priešais važiuojančią transporto priemonę duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, išreikšta nebuvo. Lazdynų mikrorajone, atvykus į namo kiemą ir jame sustojus, po kurio laiko atvažiavo pareigūnai, kurie pareikalavo pateikti asmens dokumentus, bei pareiškė, kad jis stabdomas nestojo, tačiau su šia pareigūnų iškelta versija nesutiko, kilo konfliktas, ko pasekmėje surašytas protokolas.
Kaip nustatyta iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, kaltinimas įvykdžius minimą teisės pažeidimą grindžiamas vien tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų parodymais. Būtent dėl įvykio aplinkybių vertinimo ir yra kilęs ginčas, todėl vertinant įvykį būtina įvertinti ir kitus įrodymus, kurie leistų patikrinti pareigūnų išdėstytą versiją, kad R.D. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, juolab, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra detaliai išdėstytos įvykio aplinkybės, jos patikslintos tik liudytojų apklausos metu nagrinėjant administracinę bylą pagal R.D. skundą. 2007 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs R.D. apeliacinį skundą, konstatavo, kad nagrinėjant bylą būtina ištirti R.D. vairuojamo automobilio persekiojimo, šiam galimai nesustojus stabdant policijos pareigūnams aplinkybes, o būtent ar buvo vykdomi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimai (b.l.79).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 660 “Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta policijos patrulių veiklos instrukcija, kurios VII skyriuje detalizuota patrulių veikla vykdant eismo priežiūrą. Būtent šios instrukcijos 77 punkte yra detalizuoti patrulių veiksmai jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti. Tokiu atveju pagal instrukcijos 77.1 punktą patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, modelį, spalvą, ypatingus požymius), vairuotojo, keleivių požymius ir pranešti budėtojui; pagal instrukcijos 77.2 punktą privalo persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; pagal instrukcijos 77.3 punktą privalo per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.
2007 m. liepos 12 d. raštu (b.l.85) Klaipėdos apygardos administracinis teismas pateikė užklausimą Vilniaus miesto VPK VP EPS, kuriuo prašė teismui pateikti informaciją ar policijos komisariato budėtojų informacijos žurnale, yra užfiksuotas policijos pareigūnų pranešimas apie vairuotojo nepaklusimą policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, bei fiksuota jo persekiojimo eiga. 2007 m. rugpjūčio 01 d. raštu Nr.10-S-13960 (b.l.131) teismui pateikta informacija, kad Vilniaus miesto VPK VP Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų poskyryje yra užregistruota informacija apie tai, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 29 min. Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis, kurio šaukinys “Dainava 92“, pranešė apie Erfurto gatvėje sustabdytą automobilį “Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojui taikytas poveikio priemones (surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas). Kartu su pranešimu pateikta sustabdytų automobilių registracijos kortelė, kurioje fiksuotas sustabdymo laikas: 2006 m. rugpjūčio 25 d. 15:29; sustabdymo vieta : Erfurto gatvė; sustabdymo priežastis (ar poveikio priemonė): kelių eismo taisyklių pažeidimas, S1-ATPK nuobauda (b.l.132). Iš šio pranešimo akivaizdu, kad nežiūrint to, kad apklausti liudytojais policijos pareigūnai nurodo iš karto įvydę instrukcijos reikalavimus pranešti apie reikalavimui sustoti nepaklususį vairuotoją ir jo vykdomą persekiojimą budėtojui, šios informacijos nepatvirtina teismui pateikta informacija ir budėtojų dalyje užfiksuoti įrašai. Iš teismui pateikto pranešimo akivaizdu, kad buvo įvykdytas tik instrukcijos 72 punkto reikalavimas, kuris įpareigoja patrulį sustabdžius transporto priemonę, radijo ryšio priemonėmis pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Apie vairuotojui taikytas poveikio priemones informuojamas budėtojas, kuris šią informaciją fiksuoja raštu (išskyrus atvejus, kai policijos įstaigos budėtojų padalinyje yra naudojamos pokalbio įrašymo priemonės). Taigi, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad budėtojų poskyryje nėra fiksuota jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo įvykdyti instrukcijos 77.1-77.3 punktų reikalavimai ir fiksuoti duomenys apie teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepaklususį vairuotoją. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 “Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta policijos patrulių veiklos instrukcija, kurios VII skyriuje detalizuota patrulių veikla vykdant eismo priežiūrą ir nurodyti policijos pareigūnų sankcionuoti veiksmai konkrečioje situacijoje, apibrėžtos elgesio taisyklės, todėl tai imperatyvaus pobūdžio reikalavimai. Todėl, esant policijos pareigūnų nurodomai situacijai, R.D. kai nepaklusus teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, patruliai privalėjo vykdyti instrukcijos 77.1-77.3 punktų reikalavimus, kuriuos apklausiami liudytojais nurodė ir vykdę. Tačiau iš aukščiau aptartų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tokia informacija nėra užfiksuota budėtojų dalyje, ką patvirtina ir 2007 m. rugpjūčio 01 d. Vilniaus miesto VPK atsakymas į teismo užklausimą (b.l.131). Kaip jau minėta teismo nutartyje, kaltinimas šios veikos įvykdymu yra grindžiamas būtent pareigūnų pateiktais įvykio aplinkybių vertinimais. Todėl būtina įvertinti ir tai, ar policijos pareigūnų veiksmai, reaguojant į jų tarnybiniuose pranešimuose nurodomą R.D. įvykdytą administracinį pažeidimą atitiko instrukcijos reikalavimus ir ar jų veiksmų eiga patvirtina, kad buvo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Tiek protokole, tiek nutarime, tiek kitoje bylos medžiagoje yra nurodoma, kad R.D. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę 2006 m. rugpjūčio 25 d. 15:25, vairuodamas automobilį Vilniaus mieste, ties Architektų g. 55 –uoju namu. Iš 2007 m. rugpjūčio 01 d. Vilniaus miesto VPK pateiktos informacijos ir registracijos kortelės duomenų (b.l.131-132) nustatyta, kad budėtojų poskyryje užregistruota informaciją apie 2006 m. rugpjūčio 25 d. 15:29 Vilniaus mieste, Erfurto gatvėje sustabdytą automobilį. Tačiau jokios informacijos apie pareigūnų veiksmus ir jo persekiojimą nuo stabdymo vietos ir jo maršrutą iki sustabdymo, budėtojų poskyryje nėra fiksuota. Iš to seka, kad policijos pareigūnai šioje situacijoje arba neįvykdė instrukcijos 77.1-77.3 punktų reikalavimų arba R.D. veiksmų nevertino kaip nepaklusimo teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl šios informacijos neperdavė budėtojui. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad budėtojų dalyje yra fiksuota informacija tik apie jau sustabdytą transporto priemonę ir pagal fiksuotos informacijos požymius nėra jokių duomenų, kad iki tol buvo vykdomas šios transporto priemonės persekiojimas. Taigi, kaltinimas įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas duomenimis ir įrodymais, dėl kurių vertinimo kyla pagrįstų abejonių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimo teismas konstatuoja, kad R.D. teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra inkriminuotas grindžiant veikos įvykdymą prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2006 m. rugsėjo 12 d. Palangos miesto policijos komisariato nutarimas dalyje dėl R.D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šios veikos įvykdymo nutrauktina.
Dėl veikos, numatytos ATPK 123 straipsnio 6 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.
2006 m. rugpjūčio 25 d. teisės pažeidimo protokole ir 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarime R.D. yra inkriminuota veika, numatanti administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Kelių eismo taisyklių 275 punktas taip pat numato imperatyvų draudimą, draudžiantį eksploatuoti transporto priemones, jeigu jos nustatyta tvarka neapdraustos. Kelių eismo taisyklių 61.3 punktas motorinės transporto priemonės vairuotojui numato pareigą su savimi turėti įstatymo nustatytą draudimo dokumentą.
Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn R.D. nei bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo vairuojama transporto priemonė būtų apdrausta įstatymo nustatyta tvarka, todėl ginčijamu nutarimu jo veika pagrįsta yra kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį ir jam apskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda, todėl nutarimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo šioje dalyje jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutarė:
R. D. skundą patenkinti dalinai.
Palangos miesto policijos komisariato 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir administracinės nuobaudos - 200 litų baudos skyrimo, patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams skyrimo, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl šių veikų nutraukti.
Palangos miesto policijos komisariato 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria R. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 6 dalį ir paskirta administracinė nuobauda -100 litų bauda, palikti nepakeistu ir R. D. skundo šioje dalyje nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.