- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-345-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-828-833/2010 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui E. B. dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
2009-08-21 kreditorius M. Š. pateikė teismui pareiškimą priteisti iš E. B. 40000 Lt skolos, 52480 Lt palūkanų, 693,60 Lt žyminio mokesčio bei 13,12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 40000 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-08-24 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš E. B. 40000 Lt skolos, 52480 Lt palūkanų, 693,60 Lt žyminio mokesčio bei 13,12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 40000 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos t.y. 2009-08-24 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Skolininkas E. B. pateikė prieštaravimus, nurodydamas, jog su kreditoriaus pareikštu reikalavimu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek dėl materialinio pagrindo, tiek dėl procesinių kliūčių kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovas M. Š. 2009-09-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš skolininko E. B. ieškovo naudai 40000 Lt negrąžintos paskolos, 52480 Lt palūkanų, 13,12 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 40000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos grąžinimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, palikti areštą žemės sklypui Užkampio km., Vilniaus raj. iki skolininko piniginių prievolių visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas M. Š. nuo 1999-07-25 yra E. B. kreditorius pagal 1999-07-25 paskolos sutartį, kadangi skolininkas iki ieškinio pateikimo dienos neįvykdė pagal paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų dėl 40000 Lt grąžinimo. Atsakovas E. B. nuo 1999-07-25 prašė ieškovą palaukti paskolos grąžinimo iki tol, kol jam bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Savo prašymus jis motyvavo tuo, kad jam nepavyko uždirbti planuotų pinigų, kad jis neturi jokio vertingo turto skolos padengimui. 2009 m. pavasarį E. B. telefonu užtikrino ieškovą, kad pinigai bus grąžinti 2009 m. rudenį. Ieškovas teigia, jog ieškinio pateikimo dienai jam nepavyko susisiekti su atsakovu, kuris pradėjo vengti susitikimo, neatsakinėjo į telefono skambučius. 1999-07-25 paskolos sutartyje 6 p. numatyta, kad jeigu skolininkas laiku negrąžina paskolos arba jos dalies, skaičiuojami 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas nurodė, jog vienašališkai padarė atsakovui dideles nuolaidas, nes prašo priteisti žymiai mažesnę palūkanų sumą, nei galėjo pagal paskolos sutarties 6 p. ir LR CK normas (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, taikyti ieškovo reikalavimui ir su juo susijusiems papildomiems reikalavimams ieškinio senaties terminą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas per bendrus pažįstamus sužinojo, kad M. Š. verčiasi paskolų suteikimo verslu ir, todėl atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl 5000 JAV dolerių paskolos suteikimo kroviniam automobiliui pirkti. Ieškovas M. Š. sutiko atsakovui paskolinti 5000 JAV dolerių metams. Jokie paskolos suteikimo dokumentai tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasirašomi. 1999 m. sausio mėn. atsakovas pasiskolino iš ieškovo dar 1000 JAV dolerių, pažadėjęs grąžinti po mėnesio ir šiuos pinigus 1999 m. vasario mėn. ieškovui grąžino. Ir dėl 1000 JAV dolerių paskolos jokie paskolos suteikimo dokumentai nebuvo pasirašomi. 1999-02-25 atsakovas pareikalavo iš ieškovo pasirašyti iš anksto paruoštame ir jo ranka surašytame paskolos raštelyje, pavadintame „paskolos sutartis“, kad 40000 Lt skolinami iki 1999-07-25. Paprašius ieškovo paaiškinti kokiu būdu paskolos sutartyje atsirado 40000 Lt suma, ieškovas paaiškino atsakovui, kad tai atsakovo negrąžinti 5000 JAV dolerių su iki 1999-02-25 priskaičiuotomis palūkanomis. Atsakovas nesigilindamas į sutarties turinį, pasirašė bei parašė, kad nurodytą sumą gavo, nors realiai 40000 Lt paskola jam nebuvo perduota. Nuo 1999-02-25 iki 1999 m. liepos mėn. atsakovas ieškovui paskolą su įskaičiuotomis palūkanomis grąžino dalimis. Pinigus atsiimti ieškovas atvažiuodavo pas atsakovą į darbą - autoservisą Graičiūnų g. 10, Vilniuje. Paskutinę paskolos dalį atsakovas ieškovui sumokėjo priešpaskutinę liepos mėn. savaitę, kadangi savaitgalį 1999 m. liepos 24-25 dienomis ieškovas planavo Vilniuje nebūti. Atsakovo skaičiavimais jis ieškovui grąžino 48000 Lt ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė už visas iš ieškovo gautas paskolas. Ieškovas atsisakė atlikti įrašą paskolos sutartyje apie visišką atsiskaitymą su atsakovu ir toliau reikalavo iš atsakovo du, vėliau tris, o paskui keturis kartus didesnio už pačią paskolą užmokesčio už paskolos suteikimo mokėjimą. Atsakovas ieškovui paaiškino, kad daugiau pinigų nemokės. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas daugiau nei 10 metų žadėjo grąžinti kokius nors pinigus, neatitinka tikrovės. Atsakovas teigia, jog ieškovas siekia nesąžiningai praturtėti. LR CK 1.125 str. 1 d. nustato 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas teisme ieškinį. Jeigu ieškovas manė, kad atsakovas jam yra skolingas pagal 1999-02-25 paskolos raštelį, remiantis minėtu paskolos sutarties 2 p., ieškovas turėjo teisę ginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme laikotarpiu nuo 1999-07-26 iki 2009-07-26. Ieškovas nurodė, kad jis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2009-07-23, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-13149-574/2009 atsisakė priimti pareiškimą dėl to, kad jis neatitiko bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. 2009-08-10 ieškovo naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas atsisakė priimti, nes ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio. Ir tik 2009-08-21 ieškovo kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo tinkamas. Remiantis LR CK 1.130 str. 1 d., ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu ieškinio, kurį teismas atsisakė priimti, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia (LR CK 1.125 str. 1 d., 1.130 str. 1 d., 1.131 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-30 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui E. B. iš ieškovo M. Š. 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 1999-02-25 pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią M. Š. perdavė 40000 Lt paskolą E. B.. Pagal Sutarties 2 p. E. B. įsipareigojo grąžinti pasiskolintus pinigus iki 1999-07-25. Sutarties 5 p. nustatyta, kad paskolos suma litais turi būti grąžinta, atsižvelgiant į dolerio santykį su litu. Sutarties 6 p. nustatyta, kad jeigu paskolos suma nebus grąžinta numatytu laiku, bus skaičiuojami delspinigiai – 1 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną (b. l. 4). Remiantis atsakovo paaiškinimais bei liudytojo G. P. parodymais, teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovas ieškovui yra neskolingas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Pagal šalių 1999-02-25 paskolos sutarties 2 p. prievolė grąžinti skolą pasibaigė 1999-07-25, todėl 1999-07-26 prasidėjo ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties pabaiga – 2009-07-26 ir iki šios dienos ieškovas privalėjo tinkamai pareikšti teismui ieškinį (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) dėl skolos grąžinimo pagal minėtą šalių sutartį. M. Š. tik 2009-08-21 pareiškė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2009-08-24 priimtas ir tą pačią dieną išduotas teismo įsakymas išieškoti iš E. B. 40000 Lt skolos pagal 1999-02-25 paskolos sutartį, 52480 Lt palūkanų, 693,60 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei procesines palūkanas. Kadangi skolininkas E. B. pareiškė prieštaravimus, teismas 2009-10-21 nutartimi teismo įsakymą panaikino. M. Š. ieškinys (b. l. 20) atsakovui E. B. dėl 40000 Lt negrąžintos paskolos ir 52480 Lt palūkanų priteisimo buvo priimtas nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartimi (b. l. 29). Pagal suformuotą teismų praktiką (CK 1.130 str. 1 d.), ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinį apmokėjus pagal CK reikalavimus žyminiu mokesčiu, taip pat paisant kitų CPK nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus ieškinio pareiškimą priimti atsisakoma (CPK 137 straipsnio 2 dalis). CPK nustatyta tvarka pareikštas ieškinys dokumentiniame procese arba paduotas kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo taip pat nutraukia ieškinio senaties termino eigą, kaip ir ieškinio pareiškimas bendra ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad kreditoriui nepakanka paduoti bet kokį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o tik tokį, kuris atitiktų CPK nustatytus reikalavimus ir galėtų būti teismo priimtas. Ieškovo argumentai teismo posėdžių metu, kad jis kelis kartus (2009-07-23 ir 2009-08-10) kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo ir todėl ieškinio senaties nepraleido, yra nepagrįsti, nes šie jo teismui pateikti pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo priimti dėl juose nustatytų trūkumų. Ieškinio senaties eigą nutraukia tik toks procesinis dokumentas, kuris pateiktas laikantis visų CPK nustatytų reikalavimų ir teisėjo rezoliucija priimtas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas M. Š. 2009-08-21, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris buvo teismo priimtas 2009-08-24, praleido dešimties metų senaties terminą pažeistai teisei ginti. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu ginčo šalis reikalauja, teismas turi taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimai taikyti ieškinio senatį yra pagrįsti, todėl tenkintini, ieškovas nepateikė jokių svarbių argumentų, dėl ko jis praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, ieškovas neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, ieškinys priteisti skolą su palūkanomis negali būti tenkinamas (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 2 d., 1.130 str., 1.131 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas M. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas grindė sprendimą atsakovo kelių sakinių paaiškinimu, kuris nebuvo pagrįstas jokiais tinkamais įrodymais ir liudytojo R. P., kuris nematė nei pinigų skolinimo fakto, nei pinigų grąžinimo fakto, teismui nurodė tik tai, ką girdėjo iš atsakovo. Šiuo atveju ginčas kilo iš sutartinių paskolinių santykių ir pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti šiuos santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas turėjo nustatyti ne tik tai, ką ir kaip turėjo įrodyti M. Š., prašydamas priteisti skolą, bet ką ir kaip turėjo įrodyti atsakovas, neigdamas, kad paskolos sumą gavo ir tą sumą grąžino. Teismas, konstatuodamas paskolos grąžinimo faktą, apsiribojo tik lakonišku sakiniu. Teisminio proceso metu teismas, nagrinėjantis konkrečios sutarties šalių ginčą privalo taikyti sutarties turinį tarsi teisės normas ir tokiu taikymu išspręsti ginčą. Šiuo atveju teismas ignoravo tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį. Pagal 1999-02-25 paskolos sutartį ieškovas, gaudamas pinigus, privalėjo išduoti pinigų gavimo faktą patvirtinantį raštelį ar kokį nors rašytinį dokumentą, o atsakovas, siekdamas, kad jo teisės nebūtų pažeistos, privalėtų grąžindamas visą paskolos sumą ar jos dalį, paimti iš ieškovo rašytinį patvirtinimą, jog pinigai gauti. Atsakovas bylos eigoje šios sutarties neginčijo, taip aiškiai patvirtindamas, jog susitarimas dėl privalomojo rašytinio pinigų gavimo fakto įforminimo buvo ir jis taip elgtis privalėjo. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įrodinėjimo tvarką. Atsakovui nurodant, jog jis paskolos pagal 1999-02-25 paskolos sutartį negavo, jis privalėjo pareikšti priešieškinį ir ginčyti paskolos sutartį, įrodinėdamas paskolos sumos negavimo faktą. Šiuo atveju jis to nedarė, taip pripažindamas sutartį. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę teikti teismui rašytinius paaiškinimus ir taip apribojo jo galimybę pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, kurie įprastai nebūtų ir be klaidų užfiksuoti teismo posėdžio protokole, kuriame užfiksuotais paaiškinimais ir argumentais grindžiamas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas tokią ieškovo teisę pažeidė 2010-05-31 vykusio teismo posėdžio metu, nepriimdamas rašytinių paaiškinimų, kuriuos ieškovas įvardijo kaip dubliką. Tai, kad ieškovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, pavadino savo rašytinius paaiškinimus dubliku, nebuvo jokia kliūtis tokius paaiškinimus priimti. Pagrindinė ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas turėjo atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas reikšmingas aplinkybes konkrečioje situacijoje. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino tokių aplinkybių, nustatė vien objektyvųjį pažeidimo momentą ir todėl neteisingai išsprendė bylą. Teismas nesiaiškino aplinkybių, jog ieškovas daug kartų kreipėsi į atsakovą, pasitikėjo jo pažadais, jog pinigai bus grąžinti, atkūrus nuosavybės teises ir pardavus grąžintą nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, konstatuodamas, jog ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tokią neteisingą išvadą teismas padarė, pažeisdamas ieškovo teisę teikti rašytinius paaiškinimus, kuriuose ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2009-07-23, t.y. dar nesuėjus 10 metų nuo objektyvaus teisės pažeidimo momento. Jis pateikė pareiškimą, kurio turinį ir formą nustato tiek LR CPK, tiek 2002-12-19 LR Teisingumo ministro įsakymas Nr. 362 ir kuris iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas šį pareiškimą atsisakė priimti 2009-07-27 nutartimi, tokia nutartis neskundžiama. Pagal 2002-12-19 LR Teisingumo ministro įsakymą Nr. 362 prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nebūtina pridėti. Pirmosios instancijos teismas padarė dar vieną procesinį pažeidimą - visiškai nenagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl 52480 Lt, kuriuos ieškovas paskaičiavo, kaip palūkanas, nuostolius ir netesybas, priteisimo, t.y. tai, ką minimaliai prarado ieškovas. 40000 Lt sumos vertės paskolos sutarties sudarymo momentu, palyginus su 40000 Lt verte ieškovo reikalavimo teisme pareiškimo momentu, buvo nepalyginamai didesnė. Atsakovas net ir dabar, grąžindamas ieškovui paskolos sumą, žymiai sutaupytų (LR CK 1.5 str., 1.131 str. 2 d., 6.872 str. 1 d., 6.873 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nustačius, jog ieškinio senaties terminas praleistas, nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 Senato nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“). Ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodė, kad atsakovas pripažino 1999-02-25 gavęs 40000 Lt paskolą iš ieškovo, nes teismui nepareiškė priešieškinio. LR CPK 143 str. numato atsakovo teisę, o ne pareigą pareikšti priešieškinį. Atsakovas teigia, jog jis niekada nepripažino, kad 40000 Lt paskolą buvo suteikta po 2009-02-25 paskolos sutarties pasirašymo. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jis nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino, nes 2009-07-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurį teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Kreditorius privalo paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris atitiktų LR CPK nustatytus reikalavimus. LR CPK nustatytų reikalavimų neatitinkančio pareiškimo išduoti teismo įsakymą padavimas nenutraukia ieškinio senaties termino eigos (LR CK 1.130 str. 1 d., 1.135 str.).
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nagrinėjamoje byloje teismas negali peržengti byloje pareikštus ieškovo reikalavimus, nes šios kategorijos bylose teismui nėra numatyta procesinė galimybė peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir apeliacinio skundo ribas, nenustačius viešojo intereso (CPK 265 str. 2 d., 320 str.).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniams dėl paskolos priteisimo taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu taikydamas ieškinio senatį, tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga turi būti pradėta skaičiuoti nuo 1999-07-26, nes pagal šalių 1999-02-25 paskolos sutarties 2 p. nustatyta, kad prievolė grąžinti skolą pasibaigė 1999-07-25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties pabaiga – 2009-07-27, nes 2009-07-26 (sekmadienis) buvo poilsio diena, todėl iki 2009-07-27 ieškovas privalėjo tinkamai pareikšti teismui ieškinį (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) dėl paskolos grąžinimo pagal minėtą šalių sutartį (LR CK 1.121 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad 2009-07-23 M. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas šį pareiškimą atsisakė priimti 2009-07-27 nutartimi dėl to, kad kreditorius nepateikė 1999-02-25 paskolos sutarties originalo, nenutraukė ieškinio senaties pagal LR CK 1.130 str. 4 d., nes buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl kreditoriaus kaltės, nepateikus 1999-02-25 paskolos sutarties originalo. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK nustatytų reikalavimų neatitinkančio pareiškimo išduoti teismo įsakymą padavimas nenutraukė ieškinio senaties termino eigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, nes pats ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, kaip analogiškoje situacijoje būtų veikęs apdairus ir rūpestingas asmuo.
Ta aplinkybė, kad atsakovas nepareiškė byloje priešieškinio, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinio, nes procese įtvirtintas šalių dispozityvumo principas numato, kad pagal LR CPK 143 str. atsakovas turi teisę, bet ne pareigą pareikšti priešieškinį. Nagrinėjamu atveju atsakovas gynėsi nuo pareikšto ieškinio, prašydamas taikyti ieškinio senatį ir šį prašymą aiškiai išreiškė atsiliepime į ieškinį, todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad atsakovas privalėjo pareikšti priešieškinį nagrinėjamoje byloje.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai sprendimą motyvavo ieškinio senaties termino pasibaigimu ir turėjo teisę sprendimo motyvuojamojoje dalyje nedėstyti visų argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, nes toks teismo sprendimo motyvavimas ieškinio senaties taikymu yra pakankamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, nes ieškovas neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys negali būti tenkinamas (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 2 d., 1.130 str., 1.131 str. 1 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo ieškovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu pagal CPK 227 str., todėl pirmosios instancijos teismas 2010-05-31 vykusio teismo posėdžio metu pagrįstai ir teisėtai nepriėmė ieškovo teikiamo dubliko. Tai, kad nebuvo priimtas ieškovo dublikas, neužkirto kelio ieškovui 2010-09-06 teismo posėdžio metu realizuoti teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, nagrinėjant bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neteikė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2010-09-06 teismo posėdžio protokolu, kuris patvirtina, kad ieškovas neteikė prašymo prijungti prie bylos ieškovo rašytinius paaiškinimus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neribojo ieškovo procesinių teisių (LR CPK 42 str., 171 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.193 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 88 - 90). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš M. Š. 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.