- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-473-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00502-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. O.
- Ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-238/2013;
Teisėja B. Bartkienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00502-2009-7;
2013 m. birželio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam A. O., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013-01-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrinta bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2004-08-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. 5000 Lt bauda, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo ir 5000 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atlikti paskirta pataisos namuose.
Priteista iš A. O. ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai 4602,08 Lt žalai atlyginti. Priteista iš A. O. ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus naudai 1481,45 Lt žalai atlyginti regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą. Priteista iš A. O. L. M. 3000 Lt žalai atlyginti. Priteista Policijos departamentui prie LR VRM iš A. O. 3797,20 Lt ekstradicijos išlaidos. Priteista VMI prie Lietuvos Respublikos FM iš A. O. 900,66 Lt išlaidos už teisinės pagalbos teikimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. nuteistas pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. gegužės 29 d. apie 10.59 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su L. M. metu tyčia sudavė L. M. vieną smūgį peiliu į dešinės pusės juosmens sritį, taip padarė nukentėjusiajam L. M. durtinę-pjautinę, kiauryminę juosmens-pilvo žaizdą ir sunkiai sutrikdė L. M. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. prašo teisingai pagal LR BK kvalifikuoti jo veiksmus, atkreipti dėmesį, kad jo teistumai faktiškai išnykę, ir bausmę sumažinti iki 2 metų.
Nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir liudytojas prisipažino, jog parodymus patikrinimo vietoje davė kartu, matydami ir girdėdami vienas kitą, todėl jie galėjo susitarti. Mano, kad tyrėja neteisėtai R. M. supažindino su bylos medžiaga. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ignoravo jo prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę dėl jo sužalojimo per įvykį, nes pirminė ekspertizė buvo suklastota pateikiant ne jo kraujo pavyzdį. Pažymi, kad nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai nesutampa. Akcentuoja, kad liudytoja N. B. turėjo R. M. telefono numerį ir artimai su juo bendravo po įvykio. Mano, kad ši liudytoja buvo suinteresuota bylos baigtimi. Teigia, kad nukentėjusysis buvo suinteresuotas jį apkaltinti, nes gavo draudimo išmoką, buvo apmokėtas jo gydymas ir jis pareiškė civilinį ieškinį. Pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo girtas, jo kraujyje rasta 3,39 promilės alkoholio. Mano, kad vyrai į namus buvo pakviesti jo žmonos, kad jį sumuštų ir išvarytų iš buto. Akcentuoja, kad nukentėjusiajam nebuvo sužalotas nei vienas vidaus organas. Mano, kad jis neprarado darbingumo, o dėl sužalojimo nekilo jokių pasekmių jo sveikatai. Nuteistasis teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neteisinga.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. O. skundžiasi, jog patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. M. ir liudytojas R. M. parodymus davė kartu, matydami ir girdėdami vienas kitą, todėl galėjo susitarti. Mano, kad tyrėja neteisėtai liudytoją R. M. supažindino su bylos medžiaga. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo L. M. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas 2009-09-16, 11.40-12.00 val. (t. 1, b. l. 60-61), liudytojo R. M. - 2009-09-16, 12.20-12.40 val. (t. 1, b. l. 125-126). Taigi procesiniai veiksmai atlikti skirtingu laiku, protokole nurodyti asmenys, dalyvavę juos atliekant, ir juose nėra duomenų, kad L. M. ir R. M. dalyvavo kiekvieno iš jų parodymų patikrinimo vietoje metu. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad minėti asmenys dalyvavo vienas kito atliekamuose procesiniuose veiksmuose. Kaip matyti iš 2012-05-09 susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo, nuteistasis A. O. su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo supažindintas, pareiškė, jog nenori jos papildyti (t. 3, b. l. 56), susipažinimo metu šio klausimo (netinkamai atlikto parodymų patikrinimo vietoje) nuteistasis nekėlė. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, nuteistasis hipotezę, kad nukentėjusysis ir liudytojas procesinio veiksmo metu parodymus davė būdami kartu, padarė vieno iš vykusių pirmosios instancijos teismo posėdžių metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su vykusių teismo posėdžių protokolais, nenustatė, kad apelianto nurodytus teiginius būtų patvirtinę nukentėjusysis L. M. ar liudytojas R. M.. Akcentuotina, kad 2012-10-05 teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. M. nurodė, kad, kiek jis pamena, parodymus kvietė duoti po vieną (t. 3, b. l. 140).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje yra duomenys, kad tyrėja D. D. išsiuntė pranešimus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik asmenims, numatytiems BPK 218 straipsnio 1 dalyje (t. 3, b. l. 51-54). Liudytojui R. M. toks pranešimas siunčiamas nebuvo, be to, jokių duomenų byloje, kad jis būtų buvęs supažindintas su bylos medžiaga, nėra.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę dėl jo sužalojimo per įvykį, nes pirminė ekspertizė buvo suklastota pateikus ne jo kraujo pavyzdį. Kaip galima suprasti iš apelianto nurodomų aplinkybių, jis nesutinka su specialisto išvada Nr. S 370/09(01) (t. 1, b. l. 41), kur nurodyta, kad jo kraujo grupė B(III). 2012-07-31 nuteistasis teikė teismui prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, nes joje įrašyta ne jo kraujo grupė, t. y. B(III), ir pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus gydytojo V. D. išvadą, kad jo kraujo grupė yra 0(I) Rh (+) (t. 3, b. l. 138). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atlikti biologinį tyrimą, remiantis BPK 205 str., užduotį surašė vyresnioji tyrėja A. K., kad surastų nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui. Ši užduotis buvo skirta atlikti dėl to, kad buvo sužalotas L. M., bet ne dėl to, kad A. O.. Specialistai tyrė kraujo lyginamuosius pavyzdžius ir kitus objektus. Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžio, teismas, nustatydamas, jog nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį, nesirėmė minėta specialisto išvada. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, o ne nurodymus, kuriais įrodymais teismas privalo vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-137/2008). Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad ekspertizė buvo suklastota ir norėta panaikinti įrodymus, kad jis buvo sužalotas. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, kad apeliantą sužalojo bute buvę asmenys prieš tai, kai apeliantas panaudojo peilį. 2009-05-29 – 2009-06-01 specialistė atliko medicininį tyrimą (A. O.) ir pateikė išvadą Nr. G1649/09(02) (t. 2, b. l. 51-52). Joje nustatyta, kokie, kada ir kaip kūno sužalojimai buvo padaryti A. O., bei nurodyta, kad sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Pažymėtina, kad jokių nesutikimo argumentų su šia specialisto išvada nuteistasis nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Kolegijai nekelia abejonių ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad konstatuotus sužalojimus A. O. patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, jog jie galėjo atsirasti po nukentėjusiojo sužalojimo, kai liudytojas R. M. bandė iš jo atimti peilį. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės dėl jo sužalojimo per įvykį, nes pirmosios instancijos teismas išvadą dėl A. O. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrindė kitų įrodymų visuma, o dar kartą nustatinėti nuteistojo sužalojimų nebuvo jokio pagrindo, nesant abejonių dėl specialisto išvados Nr. G1649/09(02).
A. O. nurodo, kad nukentėjusiojo L. M. ir liudytojo R. M. parodymai nesutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus įrodymus surinktus baudžiamojoje byloje ir ištirtus teisiamajame posėdyje. Kolegija, susipažinusi su nukentėjusiojo L. M. ir liudytojo R. M. parodymais, jokių prieštaravimų tarp jų nenustatė, juolab kad ir pats apeliantas jokių prieštaravimų nekonkretizavo, o tik abstrakčiai teigė, jog jie nesutampa.
Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto teiginius, kad liudytoja N. B. buvo suinteresuota bylos baigtimi, vyrai į namus buvo pakviesti jį sumušti ir išvaryti iš namų, nukentėjusysis buvo suinteresuotas jį apkaltinti, nes gavo draudimo išmoką, buvo apmokėtas jo gydymas ir jis pareiškė civilinį ieškinį. Šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 str.). Taigi kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Todėl bet kokiu atveju civilinio ieškinio pareiškimas ir gydymo išlaidų kompensavimas procese, kuris yra paremtas rungimosi principu, negali būti vertinamas kaip neteisėtos materialinės naudos siekimo iš nuteistojo priemonė, nes tai yra nukentėjusiajam garantuojama konstitucinė teisė.
Konstatuotina, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, nes jo kraujyje rasta 3,39 promilės alkoholio, neturi jokios reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, nes baudžiamasis įstatymas už jame uždraustų veikų padarymą nustato atsakomybę nepriklausomai nuo nukentėjusiojo blaivumo.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo nebuvo sužalotas nei vienas vidaus organas. Mano, kad jis neprarado darbingumo, o dėl sužalojimo nekilo jokių pasekmių jo sveikatai. Teigia, kad jam (apeliantui) paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neteisinga. Šie argumentai atmestini.
2009-09-18 specialisto išvadoje Nr. G3015/09(02) konstatuota, kad nukentėjusiajam L. M. dėl durtinės - pjautinės, kiauryminės juosmens - pilvo žaizdos, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 70). Taigi nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas ir sveikatai kilo sunkios pasekmės. Akivaizdu, kad A. O. sudavė smūgį peiliu į šoną L. M., dėl apelianto nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas buvo apelianto veiksmų pasekmė. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti specialisto išvadoje konstatuotu sveikatos sutrikdymo laipsniu.
Kolegija daro išvadą, kad bausmė apeliantui paskirta teisinga. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.
Skirdamas bausmę apeliantui, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas bausmę A. O., atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – teistas. A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotos laisvės atėmimas. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam bausmė – terminuotas laisvės atėmimas skirta pagrįstai.
Kolegija pažymi, kad paskirta reali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį ir nėra per griežta. Taigi paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmės rūšis ir dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.