Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Luidas“ ieškinį atsakovui UAB „Korgas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškovas negavo prekių bei atsisakė teisės į sumokėto avanso grąžinimą. Atsakovas buvo nesąžiningas ir galėjo sužinoti apie sunkią ieškovo padėtį.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad susitarimas yra sutarties tąsa. Reikia aiškintis tikruosius šalių ketinimus. Sutartį ir susitarimą pažeidusi šalis yra ieškovas. Tai, kad buvo paduotas pareiškimas bankroto bylai iškelti, neįrodo atsakovo nesąžiningumą, nes pareiškimas neduoda jokio fakto, kad bankroto byla bus iškelta. Delspinigius skaičiuoja nuo 2011-12-22. Ieškovui nevykdant sutarties, atsakovas turėjo teisę stabdyti vykdymą ir apie tai pranešė ieškovui. Sutarties sudarymo dieną ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla. Jis sudarė sutartį ir pradėjo ją vykdyti. Atsakovo išlaidos dėl sandėliavimo yra pateiktos į bylą. Tai yra atsakovo nuostoliai. Prekės yra užsakytos ir sandėliuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-18 tarp UAB „Korgas“ (tiekėjo) ir UAB „Luidas“ (užsakovo) buvo sudaryta prekių tiekimo sutartis Nr. 29/2011K, pagal kurią tiekėjas įsipareigoja parduoti užsakovui šviestuvus, nurodytus sutarties priede Nr. 1, bendrai prekių vertei įskaitant PVM 279 140,95 Lt, o užsakovas įsipareigoja juos priimti ir apmokėti sutartyje sutartomis kainomis ir terminais (sutarties 1.1 – 1.2 p.p., b.l. 23-24). Sutarties 1.12 p. šalys susitarė, kad tiekėjas įsipareigoja pristatyti užsakovui prekes per 63 dienas nuo avansinio apmokėjimo, nurodyto sutarties 1.15 punkte, atlikimo dienos; užsakovui neapmokėjus avansinio apmokėjimo per 1.15 punkte nurodytus terminus, prekių pristatymo terminai pasikeis. Sutarties 1.15 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti dalį sumos, t.y. 31985,00 Lt kaip avansinio apmokėjimo dalį per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutartis pasirašyta 2011-10-18 dieną, vadinasi, 31985,00 Lt suma turėjo būti sumokėta iki 2011-10-20 imtinai (LR CK 1.119 str., 6.186 str.). Kito avansinio apmokėjimo dalį – 31985,00 Lt užsakovas turėjo sumokėti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2011-11-18. Likusią avanso dalį – 17 000,00 Lt užsakovas turėjo apmokėti prieš atsiimant prekes, bet ne vėliau nei iki 2011 m. gruodžio 17 d. (sutarties 1.15 p., b.l. 23).

Sutarties 1.15 punkte numatytą UAB „Luidas“ įsipareigojimą sumokėti 31985,00 Lt dydžio avanso dalį, UAB „Luidas“ įvykdė 2011-10-19 (b.l. 25). Daugiau mokėjimų nebuvo, ką patvirtina ir ieškovo ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės (LR CPK 187 str.).

Sutarties 1.21 punkte šalys susitarė, kad jei užsakovas per sutarties 1.16 punkte nustatytą terminą nesumoka tiekėjui, tiekėjas gali reikalauti iš užsakovo 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 24).

2011-11-29 šalys pasirašė susitarimą dėl prekių tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo susitarė pakeisti sutarties punktus, numačiusius šalių atsakomybę, t.y. sutarties 1.20, 1.21, 1.23 p.p. sąlygas, t.y. buvo padidinta tiekėjo atsakomybė už sutarties 1.12 punkte numatyto įsipareigojimo pažeidimą, delspinigius didinant nuo 0,02 iki 0,2 proc. nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną; buvo padidinta sutarties 1.21 p. numatyta užsakovo atsakomybė, numatyta sutarties 1.16 p., delspinigius taip pat didinant nuo 0,02 iki 0,2 procentų; bei šalys susitarė papildyti sutarties 1.23 p., kuriuo numatė, kad užsakovui pažeidus sutarties 1.15 ar 1.16 punktuose numatytus apmokėjimus, tokie pažeidimai gali būti esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu tiekėjui teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti iš užsakovo nuostolių atlyginimo; taip pat susitarė, kad tiekėjui nutraukus sutartį šio punkto pagrindu, tiekėjas turi teisę reikalauti užsakovo sumokėti baudą, kuri yra lygi sutarties 1.15 p. numatytų avansinių mokėjimų sumai ir kuri, šalių susitarimu, laikytina minimaliais tiekėjo patirtais nuostoliais (b.l. 26).

Aukščiau nurodytą šalių 2011-11-29 pasirašytą susitarimą dėl sutarties 2011-10-18 pakeitimo ir papildymo ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-485/2010). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką civilinėse bylose ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu išaiškino, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę (LAT 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-485/2010).

Analizuojant ir vertinant šalių pasirašytą sutartį ir ginčijamą susitarimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011-10-18 šalys sudarė susitarimą dėl didelės apimties prekių pirkimo – pardavimo, bendrai 279 140,95 Lt sumai (b.l. 23). Pagal sutartinius įsipareigojimus – 1.15 p., ieškovas kaip užsakovas iki 2011-11-18 turėjo sumokėti atsakovui 63970 Lt (31985 x 2). Viso iki 2011-12-17 užsakovas turėjo sumokėti 80970 Lt dydžio avansą (31985 + 31985 + 17000). Iki ginčijamo 2011-11-29 susitarimo, UAB „Luidas“ sumokėjo 31985 Lt, t.y. 2011-10-19 (b.l. 25). Prekes pagal sutarties 1.12 p. atsakovas kaip tiekėjas turėjo pristatyti per 63 dienas nuo avansinio apmokėjimo, nurodyto 1.15 punkte, atlikimo dienos. Galutinę sumą – 198 170,95 Lt užsakovas tiekėjui turėjo sumokėti per 30 dienų nuo prekių pristatymo. Šie sutartiniai įsipareigojimai nebuvo ginčijami, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.189, 6.193 str. nuostatomis, jais remiasi ir daro išvadą, kad atsakovas ginčijamo susitarimo sudarymo dieną – 2011-11-29 buvo įvykdęs mažesnę nei ½ dalį sutartinių įsipareigojimų pagal sutarties 1.15 punktą, dėl ko tiekėjui dar nebuvo atsiradusi pareiga pristatyti prekes pagal sutarties 1.12 punktą. Tačiau atsakovas 2011-11-18 pristatė dalį prekių už 7538,30 Lt. Pažymėtina tai, kad prekės buvo užsakomos iš užsienio tiekėjų (b.l. 97-112). Todėl, vertinant nurodytas aplinkybes, atsakovas pagal nustatytą faktinę situaciją turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas tinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina tai, kad 2011-10-18 sutartimi nebuvo numatyta užsakovo atsakomybė nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties 1.15 punkte numatytus įsipareigojimus, o užsakovui netrukus po sutarties sudarymo nustojus tinkamai vykdyti įsipareigojimus, darytina išvada, kad sutarties šalių sprendimas padidinti abiejų šalių atžvilgiu taikytinų netesybų (delspinigių) dydį už įsipareigojimų nevykdymą yra logiškai suprantamas ir pateisinamas, įvertinant kad abi šalys yra verslo subjektai, siekiantys iš sandorio gauti naudą ir ją gauti be nuostolių. Todėl susitarimo punktai dėl sutarties 1.20 ir 1.21 p.p. pakeitimų, kuriais buvo vienodai padidinta abiejų sutarties šalių atsakomybė, negali būti pripažinti kaip draudžiami sandorio sudarymo metu ir atitinkantys įprastą verslo praktiką, jei šalys siekia tolimesnio bendradarbiavimo. Ginčijamu susitarimu sutarties 1.23 p. buvo papildytas dėl sutarties nutraukimo ir baudinių netesybų taikymo, numatant užsakovo atsakomybę dėl sutarties 1.15 ir 1.16 p.p. numatytų įsipareigojimų nevykdymo, nurodant, kad šių punktų nevykdymas gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę tiekėjui nutraukti sutartį, o dėl nurodytų pažeidimų tiekėjui nutraukus sutartį, užsakovas moka baudą sutarties 1.15 p. sumokėto avanso dalies dydžio, kuri laikytina tiekėjo patirtais nuostoliais. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes 2011-11-29 susitarimo sudarymo dienai (užsakovas buvo sumokėjęs tik vieną avansinio mokėjimo dalį iš trijų), pradine sutartimi šalys nebuvo aptarusios užsakovo atsakomybės dėl 1.15 p. numatytų įpareigojimų nevykdymo, todėl tokia sąlyga, įvertinant, kad ir pats atsakovas, nors ieškovas nevykdė tinkamai minėtos sutarties nuostatų dėl avanso mokėjimo, nesiekė nutraukti sutartį nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu, o susitarė dėl papildomų atsakomybės sąlygų, todėl toks susitarimas pripažintinas sąžiningu ir pateisinančiu, įvertinant tiekėjo, prisėmusio įsipareigojimus dėl prekių tiekimo 279140,95 Lt sumai, rizikos, prekes užsakant pas užsienio tiekėjus. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas ir į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kad „...vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla.<...> Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (LAT 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-485/2010).

Teismo išvadą, kad šalys ginčijamas susitarimas dėl civilinės atsakomybės taikymo viena kitos atžvilgiu padidinimo buvo sąlygotas faktinių aplinkybių, patvirtina ir tos faktinės aplinkybės, kad ir po 2011-11-29 susitarimo, atsakovas ir toliau siekė bendradarbiauti – 2011-12-13, 2011-12-15 siuntė pranešimus užsakovui dėl prekių tiekimo sutarties vykdymo, bei informavo, kad nesilaikant sutarties 1.15 p. nuostatų, reikalauja realių garantijų dėl tinkamo ir savalaikio tolimesnio sutarties vykdymo (b.l. 41,42). Tokie pranešimai yra suprantami ir pateisinami ir rodo tiekėjo siekį bendradarbiauti ir iškilusias problemas šalinti geruoju ir nepatvirtina tiekėjo nesąžiningumo, kaip teigia ieškovas.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Kasacinės instancijos teismas 2010-11-30 nutartyje Nr. 3K-3-485/2010 pažymėjo, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad 2011-11-29 susitarimo sudarymo dieną ieškovas tebeturėjo pareigą įvykdyti sutarties 1.15 p. prisiimtus įsipareigojimus, kurių dalies įvykdymo terminas buvo suėjęs ir nuo kurių tinkamo vykdymo priklausė tiekėjo įsipareigojimų vykdymas (per 63 dienas nuo avansinio apmokėjimo atlikimo dienos pristatyti užsakovui prekes), todėl susitarimas dėl atsakomybės didinimo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal nustatytas faktinės aplinkybes laikytinas visiškai pateisinamu, logišku ir atitinkančiu sąžiningo verslo praktiką. Dėl aukščiau išsakytų argumentų ir paties ieškovo veiksmai prisiimti didesnę atsakomybę dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo taip pat negali būti pripažinti kaip pažeidžiantys kitų jo kreditorių interesus.

Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginį dėl atsakovo nesąžiningumo, teigiant, kad apie ieškovo sunkią finansinę būklę buvo viešai žinoma, nes dar 2011-01-31, 2011-02-02 buvo priimti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo, 2011-11-18 buvo įregistruotas faktas apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimas teismui nepaneigia teismo padarytų išvadų, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia subjektui teisines pasekmes tik laikinųjų apsaugos priemonių apimtyje ir tik konkrečioje byloje, kurioje jos taikytos, bet ne apskritai draudžia sudaryti sandorius vykdant komercinę - ūkinę veiklą. Kiti ieškovo pateikti įrodymai pagal nustatytas faktines aplinkybes teismo padarytoms išvadoms esminės įtakos neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovui turimos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindą kreiptis į teismą CK 6.66 str. pagrindu siekiant apginti kitų kreditorių interesus (LR CPK 178, 185 str. str.).

Ieškinį atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (b.l. 55-56, LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria ieškovo BUAB „Luidas“ prašymu buvo areštuotas atsakovo UAB „Korgas“, j.a.k. 122000242, buveinė Laisvės per. 125, Vilniuje, turtas 25669,04 Lt sumai.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-11 nutartį pagal ieškovo BUAB „Luidas“, j.ak. 122911551, prašymą atsakovo UAB „Korgas“, j.a.k. 122000242, atžvilgiu taikytą turto areštą 25669,07 Lt sumai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.