Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1751-460/2015

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00616-2015-7)

(S) 3.4.4.12; 3.3.2.4.

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. J. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-925-973/2015 pagal pareiškėjos Z. J. skundą dėl Palangos miesto I-ojo notaro biuro notarės A. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl notarės veiksmų, šiai atsisakius išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl papildomų duomenų pateikimo

Klaipėdos apygardos teismas, 2015-11-19 teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, nutartimi nusprendė nutartį paskelbti 2015 m. lapkričio 24 d. 16.00 val. Apeliantė 2015-11-20 ir 2015-11-24, t. y. po teismo posėdžio ir bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė papildomus dokumentų rinkinius. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ištyrus visus įrodymus, išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus (CPK 251 straipsnis, CPK 253 straipsnio 1 dalis). Taigi jokie įrodymai ir prašymai po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenagrinėtini. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliantės papildomų dokumentų rinkinius atsisakytina priimti, jai grąžintini dokumentų rinkiniai (CPK 302 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1972-01-28 surašė testamentą, juo visą turtą, iš jų ir dalį priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat kitą turtą kur jis bebūtų, ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai Z. J. (b. l. 4). 1972-10-16, O. B., siekdama išvengti galimų ginčų tarp paveldėtojų, 5/12 dalis namo (duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjai Z. J. (b. l. 11). Palangos miesto apylinkės teismas 2007-05-17 sprendimu tenkino pareiškėjos Z. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J. po O. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 11–12). Iš Palangos miesto I-ojo notaro biuro 2007-06-27 pažymos Nr. S-128, matyti, kad pareiškėja Z. J. padavė pareiškimą notarui dėl po O. B., gim. (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusio palikimo priėmimo (b. l. 6), šio sprendimo pagrindu buvo užvesta palikėjos O. B. paveldėjimo byla Nr. 94/2007, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas. Iš 2015-06-26 Palangos miesto I-ojo notaro biuro notarės A. B. rašto Nr. S-22, matyti, kad pareiškėja Z. J. pakartotinai kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimą išduoti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus bei sumokėjus paveldimo turto mokestį (b. l. 5).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus bei sumokėjus paveldimo turto mokestį (jeigu įpėdinis jį privalo mokėti).

Analizuojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. kovo 15 d. Nr. 1R-64 įsakymo „Dėl notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų patvirtinimo“ Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo formą (22 punktas), matyti, jog notarui, išduodančiam paveldėjimo teisės liudijimą, į nustatytą formą būtina įtraukti paveldimo turto aprašymą, be to, paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Nekilnojamojo turto registro pirmojoje dalyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys: 1) kadastro vietovės pavadinimas ir kodas, kadastro bloko kodas, žemės sklypo bloke numeris (žemės sklypo kadastro numeris), kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas; 2) unikalus žemės sklypo numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą žemės sklypo egzistavimo laiką; 3) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; 4) žemės sklypo naudojimo būdas; 5) žemės sklypo plotas, kt. (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant išdėstytą reglamentavimą akivaizdu, kad notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi disponuoti turto, šiuo atveju nekilnojamojo turto, duomenimis, kurie leistų paveldimą turtą identifikuoti, atlikti tinkamus turto įrašus, kad vėliau paveldėtas turtas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, įstatymų reikalavimus atitinkančių duomenų apie pareiškėjos abstrakčiai nurodomą turtą (žemės sklypai Palangos mieste ir Kretingos rajone) neturėjo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikė notarei nuosavybės teisių į palikėjai priklausiusį turtą patvirtinančių dokumentų, jokių turto identifikacinių dokumentų ir konstatuoja, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti pareiškėjai Z. J. paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios O. B., gim. 1885 m., mirusios 1974-07-16, palikimą yra pagrįstas ir teisėtas.

Atskirai pažymėtina, kad teisės ir pareigos į paveldėtą turtą pereina nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo arba paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos. Tai įtvirtinta tiek teismų praktikoje, tiek ir doktrinoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-316/2000, kat. 13.; Vileita A. LR civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė (3). – Vilnius: Justitia Nr. 5, 2003, psl. 27).Toks teisinis reguliavimas netrukdo pareiškėjai tęsti nekilnojamojo turto įgijimo procedūras vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-26 nutarimu Nr. 1057-ir kitais teisės aktais.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės Z. J. 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. pateiktus dokumentų rinkinius atsisakyti priimti, apeliantei Z. J. grąžinti 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. pateiktus dokumentų rinkinius.

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.