- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- 1-262-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35129-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant kelių transporto priemonę būnant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala (BK 281 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorui Artūrui Survilai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 08 d., apie 22.02 val., Vilniaus rajone, kelio Nr. 5220 „Nemenčinė-Buivydžiai“ 13 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, taip pat 226 punkto reikalavimus, nurodančius, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be atliktos valstybinės techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatyta 0,76 promilės girtumas), be to, važiuodamas keliu link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 136.3 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, keliu Nr. 5220 artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą pavojingai mažu atstumu prieš atvažiuojančią transporto priemonę ir kilus būtinybei nutraukti lenkimo manevrą, grįždamas į savo eismo juostą pasirinktu greičiu ir trajektorija, prarado automobilio valdymo kontrolę, kuris sankryžoje nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei O. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui V. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo nusikalstamais M. S. veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. S. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., jis su savo sugyventine O. M. ir draugu V. M. buvo nuvažiavę prie upės Vilniaus rajone. Jis vairavo neseniai pirktą automobilį. Teisės vairuoti neturi, tačiau vairuoja. Kadangi tą dieną vairavo, išgėrė tik kelis stikliukus degtinės. Apie 22 val., važiavo nuo upės link namų. Važiavo keliu Nemenčinė-Buivydžiai, ne mažesniu, nei 100 km/h greičiu, kelias buvo neapšviestas, asfaltas sausas, be kritulių. Ties (duomenys neskelbtini) kaimu norėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį, tačiau tik įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ten pamatė priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesas, todėl grįžo atgal į savo juostą. Tikriausiai per staigiai manevravo, nes grįžtant į savo juostą automobilį sumėtė, automobilis nuvažiavo į kairę pusę nuo kelio, paskui kelis kartus vertėsi. Avarijos metu nukentėjo O. M. ir V. M.. Labai gailisi dėl kilusių pasekmių. Su nukentėjusiais susitarė, jie pretenzijų jam neturi. Stengėsi nevartoti alkoholio. Nemano, kad jam reikia gydytis nuo alkoholio. Susirado darbą, antradienį eina darbintis.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus (b. l. 103-105; 110-112).
Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Švenčionių rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjos Gretos Jurgelianecaitės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad atvykus nurodytu adresu vietoje buvo GMP0824 brigada kuri suteikinėjo pagalba O. M. gim. (duomenys neskelbtini) ( nustatyti blaivumo dėl sveikatos būklės nebuvo galimybės). Miško jaunuolynė stovėjo automobilis Audi 80 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurioje sėdėjo keleivio pusėje M. S. (kuriam nustatytas 0,76 prom. girtumas), šalia automobilio stovėjo V. M., (kuriam nustatytas 1,80 prom. girtumas). Automobilį vairavęs vairuotojas nežinomas, kas vairavo automobilį minėti asmenys nepažįsta, žino tik vardą A. GMP 0824 brigada O. M. išvežė į RVUL, GMP0814 brigada V. M. išvežė į RVUL, GMP0802 brigada M. S. išvežė į RVUL. Į įvykio vieta buvo iškviesti ekspertai (b. l. 11).
2024 m. rugsėjo 8 d., 22.52 val., M. S. blaivumas tikrintas alkoholio matuokliu AREN-0207, tikrinimo rezultatas 0,76 promilių alkoholio (b. l. 49).
Apklausta nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. ji buvo kartu su draugais M. S. ir V. M.. Buvo kažkur Vilniaus rajone, prie sodų, nežino tos vietovės pavadinimo. Apie 22 val., susiruošė važiuoti namo, važiavo keliu Nemenčinė-Buivydžiai, M. S. vairavo automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šią mašiną jis nusipirko maždaug prieš mėnesį. Iš pradžių turėjo pravažiuoti posūkį link namų, nes V. M. gyvena toliau, o paskui būtų tuo pačiu keliu grįžę link namų. Ji gyvena kartu su M. S.. Važiavo keliu nuo Nemenčinės, kažkur prieš sankryžą M. S. atliko lenkimą, tačiau išvažiavęs į lenkimą, pamatė, kad iš priekio atvažiuoja mašina, M. bandė pasitraukti, tačiau automobilis tapo nevaldomas, šonu nuslydo nuo kelio, paskui vertėsi. Ji eismo įvykio metu buvo sužalota, tačiau dėl to neturi savo draugui M. S. nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio pretenzijų, sutinka su juo taikytis. Ji su juo veda bendrą ūkį, maždaug metus. Teisė pareikšti ieškinį, ar kreiptis į draudikų biurą dėl žalos atlyginimo jai išaiškinta, ieškinio nereikš, į biurą nesikreips (b. l. 72-74).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas davė išvadą, kad O. M. nustatyta daugybiniai kūno odos nubrozdinimai, kairio dilbio muštinė žaizda, dešinio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžis, dešinės pusės II-VI-o, kairės pusės V-VI-o ir VIII-IX-o šonkaulių priekinių galų lūžiai, dešinės pusės pneumotoraksas (oras krūtinplėvės ertmėje). Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56).
Apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. vakare, jis su savo pažįstamais M. S. ir O. M. buvo Vilniaus rajone, prie Neries upės, tiksliau vietovės negali nurodyti, nes nepažįsta. Buvo atvažiavę M. S. vairuojamu automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nežino, kam automobilis priklauso. Kurį laiką su M. nebendravo, neseniai vėl atnaujino draugystę, tai nežino, kada šis automobilis pas M. atsirado ir ar jis turi vairavimo teises. Vakare, apie 22 val., jau susiruošė namo, jis su O. buvo neblaivūs, o M. buvo gal tik nedaug išgėręs alkoholio. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro savo namus, buvo stipriai girtas, todėl neprisimena jau, kokiu tikslu jie važiavo tuo keliu toliau, link (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo automobilio gale. Kur sėdėjo automobilyje O., jis neprisimena, vairavo M. S.. Jis neprisimena, dėl kokios priežasties M. nesuvaldė automobilio, neprisimena, kaip jie nuvažiavo nuo kelio, atsimena tik tamsą miške ir aplinkui policiją, paskui atsidūrė ligoninėje. Kitą dieną buvo išleistas namo. Eismo įvykio metu kaulų lūžių nepatyrė, tik sumušimus. M. S. neturi nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio pretenzijų, žalos atlyginimo iš jo nereikalauja. Nedarbingumo lapelio neturėjo, nes nedirba (b. l. 78-80).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas davė išvadą, kad V. M. nustatyta dešinės blauzdos nugarinio paviršiaus dvi muštinės žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir lengvasis automobilis Audi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-9, 31-41).
Iš byloje esančio susitaikymo protokolo matyti, kad 2024 m. spalio 21 d. įtariamasis M. S. ir nukentėjusioji O. M. pasirašė susitaikymo protokolą (b. l. 132, 133) ; 2024 m. spalio 21 d. įtariamasis M. S. ir nukentėjusysis V. M. pasirašė susitaikymo protokolą (b. l. 130, 131).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.
Nagrinėjamu atveju M. S. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kelio Nr. 5220 „Nemenčinė-Buivydžiai“ 13 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0.76 promilės girtumas, neturėdamas šios teisės (neįgijęs vairuotojo pažymėjimo) pažeidė Kelių eismo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 136.3 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, keliu Nr. 5220 artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą pavojingai mažu atstumu prieš atvažiuojančią transporto priemonę ir kilus būtinybei nutraukti lenkimo manevrą, grįždamas į savo eismo juostą pasirinktu greičiu ir trajektorija, prarado automobilio valdymo kontrolę, kuris sankryžoje nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir apsivertė. Tokia M. S. veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą – neatsargumas; į kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam, dirbantis; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadas, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą.
Kaltinamasis M. S. prisipažino kaltu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis tik neseniai įsidarbino, moka nusikaltimu padarytą žalą PSDF biudžetui pagal sudarytą tvarkaraštį, turi nepilnametę dukterį, prie kurios išlaikymo prisideda, jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme.
BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones. Ji skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 4 metams. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,76 prom. girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad M. S. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad kaltinamojo veiksmais sužaloti O. M., V. M. ir dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau — PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2 056,71 Eur. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš civilinio atsakovo priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. balandžio 29 d. gauta tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo M. S. sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 3552. Sutartyje nurodyta, jog civilinė ieškovė Viliaus teritorinė ligonių kasa ir civilinis atsakovas M. S. susitarė dėl 2 056,71 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir M. S. įsipareigojo atlyginti žalą Privalomojo sveikatos fondo biudžetui per 34 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos 2024 m. gruodžio 12 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 60 Eur. Susitarimas neprieštarauja įstatymui ir gerai moralei, šalių interesų nepažeidžia, todėl susitarimas tvirtintinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 MGL (4 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą.
Nuosprendžiu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72⁵ straipsniu M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti
Patvirtinti kaltinamojo M. S. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. gruodžio 12 d. pasirašytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3552, pagal kurią M. S. įsipareigoja atlyginti žalą – 2 056,71 Eur per 34 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 60 Eur, pirmos įmokos sumą 76.71 Eur, įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos, ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.