Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui, pareiškėjui R. J., jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-14 nutarties, kuria tenkintas R. J. skundas ir panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus 2012-10-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 10 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas R. J. pareiškimas ( persiųstas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros), kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos biuro viršininkui V. M. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 str. 1 d. (poveikis nukentėjusiajam asmeniui) ir BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi).

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius 2012-10-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustatęs V. M. veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 233 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., požymių.

2012 m. lapkričio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas R. J. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko V. M. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi tenkintas R. J. skundas ir panaikintas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus 2012-10-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti 2012 m. spalio 18 d. prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Nutarime prokuroras nurodė motyvus, kodėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko V. M. veiksmų, kuriuos kaip nusikalstamus savo pareiškime įvardijo R. J.. Akivaizdu, kad prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą R. J. daro tik prielaidas, kad policijos pareigūnai, kurie surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolus ir nutarimus, tai darė veikiami neteisėtų V. M. veiksmų. Nesutinka su teiginiu, jog tarnybinio pranešimo surašymas yra neteisėtas veiksmas, kuriuo daroma įtaka kito pareigūno kokiems nors neteisėtiems sprendimams. Prokuroro nuomone, nors V. M. ir rašė tarnybinius pranešimus dėl R. J., tačiau tai dar neįrodo, kad jis elgėsi neteisėtai ir net nusikalstamai. Pateiktų dokumentų kopijos patvirtina, kad administracines nuobaudas R. J. skyrė kiti Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, o jų sprendimus R. J. apskundė teismui. Šie policijos pareigūnų priimti nutarimai buvo panaikinti, tačiau teismo sprendimuose nėra nurodyta, kad nutarimai yra naikintini dėl to, jog duomenys administracinėje byloje buvo surinkti neteisėtai, o priimamiems sprendimams įtakos turėjo kito policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai. 2012 m. spalio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo kopijoje nurodyta, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą R. J. buvo surašytas remiantis norminiais aktais, kurie nuo 2012 m. sausio 9 d. yra pakeisti ir šiuo metu negalioja. Be to, šiame nutarime teismas konstatavo, kad R. J. už tą pačią veiką buvo nubaustas du kartus, kas yra negalima. Atsižvelgęs į tai daro išvadą, kad Panevėžio apskrities VPK 2012-04-19 ir 2012-05-24 nutarimai pripažinti R. J. kaltu padarius ATPK numatytus pažeidimus panaikinti ne todėl, kad jie buvo surašyti dėl neteisėtų kito policijos pareigūno veiksmų įtakos, o dėl kitų, pirmiau įvardytų priežasčių. Todėl, mano, kad nėra pagrindo teigti, jog iškeliant administracines bylas R. J. V. M. elgesys pateikiant informaciją buvo aiškiai neteisėtas, turint tikslą taip daryti įtaką R. J., kad šis pakeistų savo poziciją nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje yra pripažintas nukentėjusiuoju, o V. M. patrauktas kaltinamuoju. Dėl šių aplinkybių lieka neaišku, kodėl teismo nutartyje teigiama, kad policijos pareigūnų sprendimai nubausti R. J. administracinėmis nuobaudomis galėjo būti priimti tiesiogiai V. M. darant įtaką, jeigu tokių duomenų R. J. teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, jog R. J. iš policijos rėmėjų sąrašų buvo išbrauktas tik todėl, kad V. M. surašė tarnybinį pranešimą. Matyti, kad sprendimą R. J. išbraukti iš policijos rėmėjų sąrašų priėmė Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas. Įsakymas priimtas remiantis Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio specialisto 2012-05-15 tarnybiniu pranešimu. R. J. nenurodo, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas R. Bobinas, pasirašydamas šį įsakymą, elgėsi nusikalstamai. Todėl mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog tik išreikšdamas savo poziciją, kad R. J. negali būti policijos rėmėju, V. M. padarė kokį nors nusikaltimą. R. J. pareiškime nepateikta duomenų, kad V. M. neteisėtai darė įtaką kitiems policijos pareigūnam, priėmusiems atitinkamus sprendimus, o tik daroma prielaida. Kadangi prielaidų negalima laikyti faktais, todėl prokuroras elgėsi pagrįstai ir teisėtai, priimdamas sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal R. J. pareiškimą.

Atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyje nėra analizuojama, kaip V. M. savo veiksmais galėjo daryti poveikį nukentėjusiajam dėl jo pozicijos teisme nagrinėjamoje byloje. Be to, ir pačiame R. J. skunde nėra aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė V. M. daromas spaudimas jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamas pats V. M.. Todėl, prokuroro nuomone, lieka neaišku, kokias faktines aplinkybes dėl poveikio nukentėjusiajam asmeniui reikėtų tikrinti ikiteisminiu tyrimu. Nurodo, kad tai, jog V. M. rašė tarnybinius pranešimus apie galimai R. J. padarytus pažeidimus, o kiti policijos pareigūnai priiminėjo sprendimus, negalima traktuoti kaip poveikio nukentėjusiajam. Taigi dėl pirmiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad R. J. teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti, pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas prašo skundą atmesti.

Skundas tenkinamas, teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo teismas, prokurorui išnagrinėjus gautą skundą, pranešimą ar pareiškimą ir padarius išvadą, jog net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo jame nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus, arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Duomenys apie nusikalstamą veiką vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, kai pareiškėjo skunde, pranešime ar pareiškime nurodytų faktų patikimumui nustatyti nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo dėl jų akivaizdaus netikrumo. Jei pareiškėjo skunde, pranešime ar pareiškime nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, arba nurodyta veika, kuri neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 str. nustatyta tvarka ir vienu ar keliais BPK 3 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju prokuroro 2012-10-18 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su prokuroro nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą R. J. jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, skunde nurodydamas, kad V. M., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, būdamas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra nukentėjusysis, bando jį paveikti, kad jis neturėtų pretenzijų kaltinamajam. Kaip įrodymus, turinčius patvirtinti jo skunde išdėstytas aplinkybes R. J. nurodė tai, kad V. M. iniciatyva iš jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) buvo atimti inkasavimo pažymėjimai dviem įmonės automobiliams. Taip pat jis rašė tarnybinius pranešimus, liudijo dviejose administracinėse bylose, kuriose policija priėmė nutarimus jį nubausti 2012-04-19 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. ir 2012-05-24 pagal ATPK 172 str., bei išbraukė iš policijos rėmėjų sąrašo. Teismas abu šiuos nutarimus jį nubausti panaikino, o Lietuvos Respublikos generalinis komisaras panaikino įsakymą išbraukti iš policijos rėmėjų sąrašo. R. J. nurodė, kad dėl tokių V. M. veiksmų jis yra priverstas ginti savo pažeistas teises teismuose bei kitose institucijose, patiria didelį V. M. spaudimą, jaučiasi persekiojamas.

Teismas, tenkindamas R. J. skundą ir panaikindamas prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad R. J. nurodyti faktai nėra neteisingi, nes policijos nutarimai, kuriais jis buvo nubaustas ATPK tvarka, teismo buvo panaikinti, taip pat buvo panaikintas sprendimas išbraukti R. J. iš policijos rėmėjų sąrašo. Teismas konstatavo, kad nors V. M. pats nepriėmė nė vieno iš R. J. pareiškime nurodytų sprendimų, tačiau R. J. atžvilgiu nepalankūs sprendimai buvo priimti V. M. iniciatyva, kreipiantis į jam pavaldžius asmenis bei kitus kolegas policijos pareigūnus ir remiantis jo pateiktais duomenimis. V. M. yra aukštas pareigas užimantis policijos pareigūnas, policijos struktūrinio padalinio viršininkas, todėl jo atliekami veiksmai turi būti vertinami ypač atidžiai, atsižvelgiant į galimą pareigūno įtaką priimant sprendimus bei į tai, kad tarp R. J. ir V. M. jau ne pirmus metus vyksta ginčai, o šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. M. yra kaltinamasis, o R. J. - nukentėjusysis. Teismo nuomone, šios aplinkybės reikalauja papildomo ištyrimo, todėl turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat nurodant, kad to reikalauja ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 ir 2 str. nuostatos.

Sutiktina su apylinkės teismu, kad R. J. nurodyti faktai nėra neteisingi, nes policijos nutarimai, kuriais jis buvo nubaustas ATPK tvarka, iš tiesų teismo buvo panaikinti, taip pat buvo panaikintas sprendimas išbraukti R. J. iš policijos rėmėjų sąrašo. Teismui pateiktoje medžiagoje taip pat yra duomenų, kad iš R. J. vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) buvo atimti inkasavimo pažymėjimai dviem įmonės automobiliams. Tačiau nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad pirmiau nurodytos aplinkybės reikalauja papildomo ištyrimo, dėl ko turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, joje nėra duomenų, patvirtinančių, kad visi šie R. J. atžvilgiu priimti sprendimai buvo priimti dėl neteisėtų V. M. veiksmų įtakos, siekiant paveikti R. J., kad šis pakeistų savo poziciją nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis (R. J.) yra pripažintas nukentėjusiuoju, o V. M. patrauktas kaltinamuoju. Tai, kad V. M. rašė tarnybinius pranešimus R. J. administracinėse bylose, dar neįrodo, kad jis elgėsi neteisėtai ir net nusikalstamai. Teismui pateiktoje medžiagoje esančių dokumentų kopijos patvirtina, kad administracines nuobaudas R. J. skyrė kiti Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, o pažeidimai buvo grindžiami ne vien tik V. M. tarnybiniais pranešimais, bet ir kitų asmenų, tarp jų ir kitų policijos pareigūnų, duotais parodymais. Tuo tarpu teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. J. būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl V. M. galimo poveikio darymo kitiems policijos pareigūnams, liudijusiems prieš jį (R. J.) administracinėse bylose. Be to, nors šie policijos pareigūnų priimti nutarimai buvo panaikinti, tačiau teismo sprendimuose nėra nurodyta, kad nutarimai yra naikintini dėl to, jog duomenys administracinėje byloje buvo surinkti neteisėtai, o priimamiems sprendimams įtakos turėjo policijos pareigūno, šiuo atveju V. M. tarnybiniai pranešimai. Iš 2012 m. spalio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo kopijos matyti, kad nutarimai skirti administracines nuobaudas R. J. buvo surašyti remiantis norminiais aktais, kurie nuo 2012 m. sausio 9 d. yra pakeisti ir šiuo metu negalioja. Be to, šiame nutarime teismas konstatavo, kad R. J. už tą pačią veiką buvo nubaustas du kartus, kas yra negalima. Taigi, kaip matyti, Panevėžio apskrities VPK 2012-04-19 ir 2012-05-24 nutarimai pripažinti R. J. kaltu padarius ATPK numatytus pažeidimus panaikinti ne todėl, kad jie buvo surašyti dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų įtakos, o dėl kitų, jau įvardytų priežasčių. Todėl nėra pagrindo teigti, kad iškeliant administracines bylas R. J. V. M. elgesys pateikiant informaciją buvo aiškiai neteisėtas, turint tikslą taip daryti įtaką R. J., kad šis pakeistų savo poziciją nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje yra pripažintas nukentėjusiuoju, o V. M. patrauktas kaltinamuoju.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad R. J. iš policijos rėmėjų sąrašų buvo išbrauktas tik todėl, kad V. M. surašė tarnybinį pranešimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad sprendimą R. J. išbraukti iš policijos rėmėjų sąrašų 2012-05-16 priėmė Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas. Įsakymas priimtas remiantis Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio specialisto 2012-05-15 tarnybiniu pranešimu. R. J. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad V. M. būtų neteisėtai daręs įtaką policijos pareigūnams, priėmusiems būtent šiuos sprendimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tik išreikšdamas savo poziciją dėl R. J. negalėjimo būti policijos rėmėju, V. M. padarė kokį nors nusikaltimą.

Taip pat teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad sprendimas dėl IĮ (duomenys neskelbtini) išduotų inkasavimo pažymėjimų panaikinimo dviem šios saugos įmonės automobiliams, priimtas Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko G. A., buvo padarytas dėl tiesioginės V. M. įtakos. Kaip tik iš Lietuvos Kelių policijos tarnybos 2012-05-03 sprendimo matyti, kad buvo prašoma panaikinti tris inkasavimo pažymėjimus trims šios saugos įmonės automobiliams, tačiau buvo panaikinti tik du šios saugos įmonės automobiliams išduoti inkasavimo pažymėjimai. Be to, sprendimas dėl inkasavimo pažymėjimų panaikinimo dviem šios saugos įmonės automobiliams buvo priimtas remiantis ne vien tik V. M. tarnybiniu pranešimu, bet ir kitais pateiktais dokumentais, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad šis sprendimas buvo priimtas V. M. iniciatyva arba dėl jo tiesioginės įtakos.

Taigi atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. M. būtų tiesiogiai daręs įtaką kitiems policijos pareigūnams ar asmenims, priėmusiems R. J. atžvilgiu nepalankius sprendimus. Tokių duomenų nepateikta ir R. J. pareiškime, o tik daromos prielaidos dėl V. M. galimai neteisėtų veiksmų, kurių negalima laikyti faktais. Vien tai, kad V. M. rašė tarnybinius pranešimus apie galimai R. J. padarytus pažeidimus, o kiti policijos pareigūnai priiminėjo sprendimus, šiuo atveju negalima traktuoti kaip poveikio nukentėjusiajam darymą. Taigi dėl pirmiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad R. J. teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis. Tai prokurorui leido daryti išvadą, kad nėra jokių akivaizdžių duomenų, leidžiančių teigti, jog V. M. padarė pareiškėjo R. J. įvardijamas nusikalstamas veikas ir kad yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą, numatytą BPK 168 str. 1 d., atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo panaikinti prokuroro nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybės darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-14 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus skundą.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus 2012 m. spalio 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis neskundžiama.