- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- 1-219-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02112-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- R. K., E. J.
- Kaltinamasis
- A. O.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2Pagreitintas procesas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Estijoje, be pilietybės, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. 2011 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino nukentėjusiajai R. K. ją sunkiai sužaloti, padaryti invalide bei suduodamas jai ranka į veidą sukėlė jai fizinį skausmą, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti R. K. sveikatą ir dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, A. O. 2011 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas tris kartus rankos kumščiu nukentėjusiajam E. J. į veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą.
A. O. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gruodžio 26-ąją šventė Kalėdas, buvo girtas. Užpuolė R. K. ir jos brolį. Tai įvyko (duomenys neskelbtini), bute, Šiauliuose. Iš pradžių visi (jis – A. O., R. K. ir jos brolis E. J.) sėdėjo prie stalo. Vėliau tarp jo (A. O.) ir R. K. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis puolė R. K.. Šią ėmė ginti E. J., todėl sudavė jam į veidą. Pripažįsta, kad grasino R. K.. Su nukentėjusiąja oficialiai nesusituokę, augina tris bendrus vaikus. Taip pasielgė dėl girtumo, būdamas blaivus smurto nenaudoja. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Nukentėjusioji R. K. teisme parodė, jog gruodžio 25-osios vakare pastebėjo, kad jos sugyventinis A. O. keistai elgiasi, apie tai pasakė broliui E. J.. Gruodžio 26-ąją A. O. išėjo nusipirkti alkoholio, vėliau sėdėjo automobilyje ir garsiai klausėsi muzikos. Išėjusi į lauką pakvietė jį pietauti, paprašė pritildyti muziką. A. O. nepaklausė ir pasiliko sėdėti automobilyje. Vėliau pas A. O. nuėjo brolis, parūkė ir grįžo. A. O. taip pat netrukus grįžo į butą, garsiai įjungė muziką. Kambaryje miegojo vaikai, jos (R. K.) draugė I. D.. R. K. ėmė prašyti, kad A. O. netriukšmautų. Kaltinamasis nuėjo į kambarį, pamatė miegančią I. D. ir ėmė ją nurenginėti, sakydamas, kad su rūbais nemiegama. R. K. paklausė: „Ką darai?“ Tuomet A. O. ją puolė. Ji išbėgo iš kambario, paskui ją – kaltinamasis, kuris R. K. pasivijo ir jai sudavė. Brolis norėjo ją apginti, tuomet sudavė ir broliui. Gindamasi trenkė A. O. kėde, šis nugriuvo. Tuomet brolis ištrūko ir išbėgo kviesti policiją. R. K. pati pagalbos iškviesti negalėjo, nes A. O. atėmė iš jos telefoną. Kai atvyko pareigūnai, iš karto į butą jų negalėjo įleisti, nes A. O. buvo užrakinęs duris, prie kurių R. K. negalėjo prieiti. Kai pareigūnus į butą įleido, jie A. O. išsivežė. Kai A. O. išgeria, dažnai smurtauja: rugpjūčio mėnesį jai buvo sutrenkti šonkauliai, dar anksčiau, maždaug prieš metus, kreipėsi į policiją dėl psichologinės prievartos ir išprievartavimo. Šiuo metu A. O. pretenzijų neturi, nes šis jos atsiprašė, jam atleido. Nesiekia, kad jis būtų nubaustas.
Nukentėjusysis E. J. teisme parodė, kad konfliktas įvyko gruodžio 26-ąją apie 03.00 val. Prieš tai sesuo R. K. įspėjo jį dėl keisto A. O. elgesio. Kai kaltinamasis puolė R. K., sesuo sušuko E. J. vardą. Tuomet A. O. jį puolė, sudavė tris stiprius smūgius į veidą, nuo kurių ėmė bėgti kraujas. Gindamasis trenkė A. O. atgal, po to išbėgęs iškvietė policiją. Dėl ko kilo konfliktas tarp A. O. ir R. K., nežino. Kaltinamasis buvo girtas. Grasinimų R. K. atžvilgiu negirdėjo, nes buvo koridoriuje. Bendrauja su A. O. normaliai, tačiau kai šis pernelyg daug išgeria, ima ginčytis. A. O. jo atsiprašė, E. J. jam atleido ir su juo susitaikė.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (b. l. 8-12).
Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo A. O. visiškas prisipažinimas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, nukentėjusiųjų R. K., E. J. nuoseklūs parodymai neginčijamai patvirtina, jog A. O. 2011 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino sunkiai sužaloti R. K., padaryti ją invalide, sudavė jai ranka vieną kartą į veidą, o R. K. norėjusiam apginti E. J. sudavė tris kartus rankos kumščiu į veido sritį. Remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad A. O. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybės visiškai įrodytos.
Kaltinamojo A. O. veiksmai prieš nukentėjusiąją R. K. atitinka baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos – grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą – sudėties požymius. Byloje nustatyta, jog A. O. grasinimai buvo išsakyti konkrečiam asmeniui, t. y. R. K., ir jie buvo realūs. Nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, grasinančiojo (A. O.) ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimai bus realiai įgyvendinti. A. O., sakydamas R. K., jog sunkiai ją sužalos, padarys invalide, siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai R. K., jog grasinimas bus realizuotas, grasinimų metu sudavė jai vieną kartą ranka į veidą. Darydamas minėtus veiksmus kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir, tai suvokdamas, norėjo veikti atitinkamu būdu, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo A. O. veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis, suduodamas E. J. tris kartus kumščiu į veido sritį, sukėlė A. O. fizinį skausmą, tai darydamas suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. O. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai (tiesioginės tyčios forma) prieš nukentėjusįjį E. J. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje A. O. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamasis A. O. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, nukentėjusieji R. K. ir E. J. kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo A. O. ir nukentėjusiųjų R. K. bei E. J. susitaikymo protokolas, kuriame tiek kaltinamasis A. O., tiek nukentėjusieji R. K. ir E. J. nurodė ir savo parašais patvirtino, kad jie susitaikė. Turtinė žala nukentėjusiesiems nebuvo padaryta, todėl pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo kaltinamajam neatsirado. A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas; atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. O. neteistas (b. l. 51-52), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, byloje nėra. A. O. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 55-65), tačiau nuobaudų galiojimas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pasibaigęs, yra bedarbis (b. l. 76), charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 79). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad A. O. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir A. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais R. K. ir E. J.. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga A. O. skirti baudžiamojo poveikio priemones – 100 valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str.).
A. O. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (b. l. 38-39, 43) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
A. O. (A. O.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamąją bylą A. O. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti kaltinamojo A. O. ir nukentėjusiųjų R. K. bei E. J. 2012 m. sausio 5 d. sudarytą susitaikymo protokolą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str., A. O. skirti baudžiamojo poveikio priemones – 100 (vieno šimto) valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įspėti A. O., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. O. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.