Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios A. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje, t. y.: XXXX m. rugsėjo X-X dienomis, veikdama organizuota grupe kartu su R. M., D. M., V. K., bendrais veiksmais, (duomenys neskelbtini), pasinaudodama L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudodama apgaulę, žinodama, kad L. B. yra nepilnametė (17 metų), užverbavo ją vykti į Ispaniją, sutvarkė jai asmens dokumentus, po to perleido nukentėjusiąją R. M., bei kartu su juo nugabeno nukentėjusiąją į Vokietijos Federacinę Respubliką, adresu (duomenys neskelbtini), V. K. pasitikus, R. M. atėmus iš nukentėjusiosios L. B. asmens dokumentus, panaudodama psichinę prievartą ir grasinimus, tokiu būdu atimdama galimybę priešintis, siekdama pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė ją nelaisvėje nuomojamame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo XXXX m. rugsėjo X d. iki XXXX m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos.

2009 m. lapkričio 10 d. prokuroro nutarimu A. M. pripažinta įtariamąja ir paskelbta jos paieška. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2010 m. balandžio 12 d. A. M. buvo sulaikyta Vokietijoje ir pagal Europos arešto orderį, 2010 m. birželio 30 d. pargabenta į Lietuvą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi palikta galioti 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamosios A. M. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis (suimtoji) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog būtent A. M. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, jog A. M. padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, yra nukentėjusiosios L. B., liudytojos G. K., įtariamojo R. M. parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (ar išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtosios kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Todėl šioje dalyje Apeliacinis teismas atmeta įtariamosios A. M. skundo argumentą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų pagrindžiančių jos kaltę. Apeliacinis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nevertina nukentėjusiosios L. B. parodymų pagrįstumo, kitų įrodymų gavimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad dėl šių klausimų gali pasisakyti tik iš esmės bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajai A. M. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, tokiu atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visų pirma, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. įtariama labai sunkaus ir sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnis), už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatytos ilgalaikės ir griežtos laisvės atėmimo bausmė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. buvo paieškoma, dėl to buvo išduotas Europos arešto orderis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įtariamoji turi ryšių užsienyje. Apeliacinis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarsto, ar paskelbta įtariamosios paieška buvo pagrįsta, ar ne. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įtariamosios socialiniai ryšiai Lietuvoje yra pakankamai silpni, todėl nepagrįsti skundo argumentai, jog ji gyvena pas tėvus, jais rūpinasi, o į Vokietiją buvo išvykusi pas draugą. Teismo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė šiuo atveju leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamoji, būdama nesuimta, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat atmetamas įtariamosios A. M. skundo argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad A, M. inkriminuojamos nuskalstamos veikos yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jai inkriminuojami nusikaltimai susiję su lėšų gavimu nusikalstamu būdu, kas rodo apie pragyvenimą ne tik iš neįgalumo pašalpos, bet ir iš nusikalstamos veiklos. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariama A. M. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog ji būdama neizoliuota darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ir sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, kurie padaryti asmenų, veikiančių organizuota grupe, be to šioje byloje pareikšti įtarimai daug asmenų, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekamai ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Dar kartą pažymėtina tai, kad įtariamoji kurį laiką buvo paieškoma ir į Lietuvą pargabenta pagal Europos arešto orderį.

Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, o atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Todėl A. M. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamajai A. M. suėmimo terminas tęsiasi trumpiau ir maksimalios trukmės neviršija. Pastebėtina tai, kad byla su kaltinamuoju aktu artimiausiu metu bus atiduota teismui. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nėra vilkinamas.

Įtariamoji skunde nurodo, kad taikant griežčiausią kardomąją priemonę jai yra ribojama tiesė į tinkamą sveikatos apsaugą, apsunkinamas socialinis bendravimas. Savaime suprantama, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas suvaržo įtariamojo (kaltinamojo) socialinį bendravimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. dėl tam tikrų susirgimų negali būti laikoma suimta. Todėl A. M. dėl diagnozuotų susirgimų gali būti laikoma suimta, o prireikus skubios pagalbos tinkamas gydymas gali būti užtikrinamas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Esant šioms aplinkybėms, įtariamosios A. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.

Atmestinas yra A. M. skundo argumentas, kad įtariamajai gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, kadangi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės –suėmimo kita kardomąja priemone.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamosios A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.