Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. Š. gynėjos advokatės R. A. K. skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutarties, kuria įtariamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas augino, o būtent: veikdamas kartu su A. N. ir A. Š. 2013 m. pavasarį – vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, Zarasų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), dviejose šiltnamiuose ir specialiai įrengtame rūsyje pasėjo, augino, dalį išdžiovino ir taip neteisėtai pagamino didelį kiekį narkotinės medžiagos – 199 vnt. stiebų (nedžiovintos masės – 80 kg) kanapių ir jų dalių, kurią nuo pagaminimo momento neteisėtai gamino ir laikė Zarasų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), dviejuose šiltnamiuose ir specialiai įrengtame rūsyje iki 2013 m. liepos 31 d. 8.30 val., kol narkotinė medžiaga, kratos metu, buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 265 str. 1 d.

Skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutartimi įtariamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam A. Š. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys, be paties įtariamojo parodymų, yra liudytojo V. V. parodymai, akto dėl kilusio gaisro nuorašas, kratos protokolas, Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrų duomenų banko išrašas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Aukštesnio teismo vertinimu, šių duomenų pakanta tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė. Sutiktina su skundo argumentu, jog šie duomenys skundžiamoje teismo nutartyje neįvardyti, o tik nurodyta, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. Š. pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau tai, aukštesniojo teismo nuomone, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.

Suėmimas įtariamajam A. Š. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesniojo teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo pagrindą apylinkės teismas nustatė teisingai.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Bylos duomenimis, A. Š. įtariamas padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 2 d., padarymą įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo nuo 8 iki 10 metų bausmę. Taigi šios aplinkybės iš esmės pakanka paskirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Š. yra išsituokęs, naujos santuokos nesudarė, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ir socialiniais ryšiais. Aukštesniojo teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įtariamasis A. Š., suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo paskyrimo pagrindą. Aplinkybės, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, legalių pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, gavus draudimo išmoką, santaupų iš savo darbo užmokesčio nepaneigia tikimybės, kad įtariamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ir negali būti pagrindu panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Tokiu pagrindu negali būti ir ta aplinkybė, jog A. Š. turi sveikatos problemų. Nors skunde teigiama, kad A. Š. dėl ligos (2001 m. pašalintas inkstas) nuolat taikomas medikamentinis gydymas, būtina vartoti vaistus, yra būtinas specialus mitybos režimas, kurio įkalinimo įstaigoje iš esmės neįmanoma taikyti, tačiau teismui jokių objektyvių šiuos skundo teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikta, tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje. Pats A. Š., sprendžiant jo suėmimo klausimą nurodė, kad dėl inkstų į medikus paskutiniu metu nesikreipė. Iš gynėjos kartu su skundu pateikto medicininio dokumento kopijos matyti, kad įtariamajam A. Š. diagnozuota koncentrinė kairiojo skilvelio hipertrofija, pirmo laipsnio prieširdžio padidėjimas, sutrikusios relaksacijos diastolinė funkcija, tačiau nepateikiama jokių duomenų (tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje), kad dėl šių sveikatos sutrikimų įtariamajam A. Š. negalėtų būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Tai, kad įtariamajam A. Š. 2013 m. spalio mėn. yra paskirta operacija VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje, šiuo atveju negali būti vieninteliu pagrindu jam panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą, nes, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų kopijų, ši galima operacija įtariamajam yra paskirta dėl sveikatos sutrikimo - miego apnėjos, kuris jam diagnozuotas 2013-02-20. Taigi, akivaizdu, kad įtariamasis dar iki jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo žinojo apie šią sveikatos problemą, tačiau tai jo nesulaikė nuo galimų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Taigi įtariamojo A. Š. sveikatos būklė suėmimo taikymo jam pagrindo nepašalina.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. Š., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai bendrininkų grupės padarytus apysunkį ir sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, įskaitant ir jų auginimą, bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą jokie teisės aktų (Konstitucijos, Konvencijos, BPK ir Senato nutarimo) reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., kuris patvirtintas iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo A. Š. gynėjos advokatės R. A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-08-01 nutartį.

Nutartis neskundžiama.