- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- eAS-461-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01796-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Nacionalinė žemės taryba prie ŽŪM
- Kategorijos
- 43.8.1Apskaičiavimo tvarka
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. D. 2020 m. gegužės 21 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr.49S-190(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. D.“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad, nors Sprendimas buvo priimtas 2020 m. vasario 14 d. ir įteiktas jam pasirašytinai, tačiau turinys ir apskundimo tvarka pareiškėjui nebuvo išaiškinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra rusakalbis, teisiniai ir specifiniai terminai jam nėra suprantami, juolab lietuvių kalba.
Pareiškėjas teigė, kad susidarė tokia situacija, jog dėl prasidėjusio karantino nespėjo laiku kreiptis į advokatą. Po paskelbto šalyje karantino, dėl priklausymo rizikos grupei, ir dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti pareigos laiku susirasti atstovo. Sutartis su advokatu buvo sudaryta tik tada, kai palengvėjo karantino sąlygos ir atsirado galimybė įgyvendinti savo teises.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (29 str. 1 d., 30 str. 1 d.), taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuris buvo priimtas 2020 m. vasario 14 d., o skundą pareiškėjas pateikė 2020 m. gegužės 21 d., konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą.
Teismas, pasisakydamas dėl termino atnaujinimo, įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nes Sprendimą gavo pasirašytinai, taigi turėjo visas galimybes išsiaiškinti Sprendimo apskundimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, turėtų domėtis administracinio proceso eiga, kreiptis dėl informacijos jam suteikimo, dokumentų gavimo, kad galėtų parengti bei paduoti skundą teismui laikydamasis įstatyme nustatytų terminų, ar kuo greičiau nuo aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą, išnykimo.
Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju tai nebuvo vienintelė ir pagrindinė termino praleidimo priežastis. Pareiškėjas nurodo, kad su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Pareiškėjas paaiškina, kad, pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog apskundimo tvarkos nenurodymas Sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ir, atsižvelgus į tai, kad tokia tvarka Sprendime nenurodyta, pirmosios instancijos teismas privalėjo terminą skundui atnaujinti vien dėl tos priežasties.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kitos pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nebuvo svarbios. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo turinys jam nebuvo išaiškintas, jis yra rusakalbis, teisiniai ir specifiniai terminai jam nėra žinomi ir suprantami, o Sprendimas nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą, be to, dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“priėmimo žiniasklaidoje buvo raginama rizikos grupėms priklausantiems asmenims likti namuose. Pareiškėjas priklauso rizikos grupėms dėl savo amžiaus ir lėtinių ligų, todėl niekaip negalėjo pasirūpinti savo interesų gynyba. Pareiškėjas pažymi, kad sutartį su advokatu sudarė iškart po karantino sąlygų palengvinimo.
Pareiškėjo nuomone, jo nurodytų priežasčių visuma sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų nustatė, jog jis sutinka, kad buvo praleistas skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminas, tačiau nurodo, jog šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti – Sprendimas nebuvo išverstas į pareiškėjui suprantamą kalbą, pareiškėjui teisiniai ir specifiniai terminai nėra žinomi ir suprantami, buvo paskelbtas karantinas, Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad sušvelninus karantiną, pareiškėjas operatyviai kreipėsi į teismą.
Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>; 2 dalyje – jog prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai; 3 dalyje – kad įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520‑70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas ginčija NŽT 2020 m. vasario 14 d. sprendimą, kuris jam buvo įteiktas pasirašytinai. Su skundu pareiškėjas kreipėsi į teismą 2020 m. gegužės 21 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytų priežasčių nelaikė aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo garbus amžius ir teisinių žinių neturėjimas savaime nelaikytini svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-552/2019; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-552/2020). Tuo tarpu dėl pareiškėjo sveikatos būklės pasisakytina tai, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog serga lėtinėmis ligomis ir dėl sveikatos būklės negalėjo laiku susirasti atstovo, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Dėl karantino paskelbimo pažymėtina, jog karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po Sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog advokatą susirado iškart sušvelnėjus karantinui, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė jam rasti atstovą iškart po to, kai pareiškėjas susipažino su Sprendimu.
Teisėjų kolegija, vertindama kitas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nustatė, kad iš tiesų Sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, kas galėjo apsunkinti pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynybą. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas, pasirašytinai susipažinęs su Sprendimu, ėmėsi visų priemonių tinkamai įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti šį sprendimą, pvz., kad kreipėsi į NŽT, prašydamas paaiškinti Sprendimo apskundimo tvarką, operatyviai ieškojo būdų teisinei pagalbai šiuo klausimu gauti ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nes NŽT sprendimą gavo pasirašytinai, taigi turėjo visas galimybes išsiaiškinti Sprendimo apskundimo tvarką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, be to, terminas skundui paduoti buvo praleistas pakankamai ilgą laikotarpį. Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti jo skundo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.