- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-128/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta (pran.)
- Nuteistasis
- R. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 149 str. 4 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 13 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), D. B. priklausančios sodybos gyvenamajame name, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji S. K., gim. 1993 m. gruodžio 2 d., yra mažametė, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos girtumo, gulinčiai lovoje nurengė nuo jos kūno drabužius, įvedė varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo, padarydamas plyšimus nukentėjusiosios mergystės plėvėje. Tokiu būdu R. J. mažametę S. K. išžagino.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Jis nepadarė jokio nusikaltimo, o jo kaltė neįrodyta. 2007 m. spalio 13 d. jo sesers D. B. namuose buvo švenčiamos jo sūnaus krikštynos, jose dalyvavo ir jo draugas E. R., kuris vėliau dar pasikvietė savo draugę S. K.. Kiek S. K. metų, jis nežinojo. Žinojo tik, kad ji nepilnametė, tačiau nemanė, kad ji yra mažametė, nes ji atrodė kaip šešiolikmetė ar septyniolikmetė. Anksčiau jis slapta nuo savo žmonos susitikinėjo ir artimai bendravo su nukentėjusiosios motina, tačiau apie dukros amžių niekada nebuvo kalbos. Šventės metu jis su S. K., kaip ir su kitais, bendravo, kalbėjo, juokavo. Kažkuriuo metu S. K. buvo išėjusi į lauką ir ten nugriuvo, nors jis pats to nematė. Kažkas nuvalė jai veidą, o E. R. nuvedė ją į kambarį. Palikęs S. K. kambaryje E. R. grįžo prie stalo, o paskui vėl nuėjo pas ją. Po kurio laiko nuėjęs į kambarį jis (R. J.) pamatė, kad E. R. su S. K. guli lovoje nuogi ir neužsikloję. Stovėjo šalia lovos ir žiūrėjo į juos, o būdamas išgėręs jis nesusivaldė ir pradėjo masturbuotis, po ko jam ištryško sperma, kur ji nukrito, tuo metu nekreipė dėmesio. Atstumo nuo jo iki lovos pasakyti negali, bet jis buvo nedidelis. Išgirdęs, kad atsidaro kambario durys, jis nugriuvo ant žemės ir apsimetė, kad miega. E. R. buvo be kelnių, o S. K. be kelnaičių, tik su marškinėliais. Jis su S. K. lytiškai nesantykiavo. Į kambarį įėjusi sesuo D. B. labai supyko ir ėmė rėkti. Tada jis su R. nunešė S. K. į automobilį ir nuvežė ją į Alytų, jie važiavo skirtingais automobiliais. Atvažiavus į Alytų, į E. R. namus, jis su taksi nuvažiavo nusipirkti alkoholio. E. R. savo patėviui pasakė, kad automobilyje miega panelė, tada S. K. parnešė į kambarį ir paguldė ant lovos, o patys šalia jos gėrė alkoholį. Ten taip pat lytinių santykių su S. K. neturėjo. Po masturbacijos savo namuose ir būdamas girtas jis fiziškai nebūtų galėjęs atlikti lytinio akto. Jis gulėjo ant lovos kampo, o paskui ant grindų, visą laiką šalia buvo E. R.. Ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, apie masturbaciją nepasakė, nes jam tuo metu buvo labai gėda tai pripažinti. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų ėjęs į kambarį, kur miegojo E. R. su S. K., ir nebūtų masturbavęsis. S. K. nematė kaip jis masturbavosi, nes buvo neblaivi ir miegojo. Kadangi jis su S. K. lytiškai nesantykiavo, iš bylos duomenų apie S. K. nustatytą mergystės plėvės pažeidimą sprendžia, kad su ja lytiškai santykiauti galėjo E. R.. Toje lovoje, kur gulėjo E. R. su S. K., paprastai miega jo tėvas, jis su žmona toje lovoje negulėjo. Jo sperma ant paklodės ir nukentėjusiosios kelnaičių galėjo atsirasti tik tada, kai jis masturbavosi. Kaltas jis tik dėl to, kad E. R. prašymu leido atsivežti S. K., po ko viskas taip gavosi. Jis atsiprašė nukentėjusiosios pripažindamas savo moralinę atsakomybę. E. R. artimieji savo nevisiškai teisingais parodymais bando padėti E. R.. Jo nurodomų aplinkybių apie masturbavimąsi nepaneigė nė vienas liudytojas, juo labiau nukentėjusioji ar jos motina, jos tik pagal bylos duomenis spėja, kad jis dalyvavo išžaginant S. K.. Dėl to jų pozicija byloje buvo nenuosekli. Tikrasis kaltininkas E. R. pasislėpė, o teismas kaltu išžaginus S. K. pripažino jį vien dėl po jo masturbavimosi likusių daiktinių įrodymų. Jo parodymus apie masturbavimąsi teismas atmetė, motyvuodamas tik spėlionėmis, kad jo sperma tokiomis aplinkybėmis negalėjo likti įvykio vietoje ant nurodytų daiktų. Mano, jog tai, kad tą vakarą moraliniu požiūriu jis elgėsi tikrai netinkamai, nėra pagrindas jį nuteisti už išžaginimą, juo labiau už mažametės išžaginimą. S. K. atrodė gana suaugusi ir jis tikrai nemanė, kad ji mažametė. Prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis padarė kaltinime nurodytą ar bet kokią kitą nusikalstamą veiką.
Nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas. Nors R. J. teisme parodė, kad pripažįsta kaltę iš dalies, tačiau iš jo parodymų turinio negalima daryti išvados, kad jis būtų padaręs kaltinime nurodytą arba kokią nors kitą nusikalstamą veiką. Byloje apklausti liudytojais E. R. artimieji galėjo bandyti padėti savo giminaičiui, nors ir jie nedrįso R. J. apkaltinti S. K. išžaginimu. R. J. parodymų apie masturbavimąsi nepaneigė nė vienas iš apklaustų liudytojų. Nukentėjusioji ir jos motina tik pagal kitus bylos duomenis spėjo apie R. J. dalyvavimą išžaginant S. K.. Įtariamasis E. R. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, tuo tarpu teismas tik spėjimu atmetė R. J. parodymus apie masturbavimąsi ir spermos ištryškimą, esą jo sperma tokiomis aplinkybėmis negalėjo likti įvykio vietoje ant nurodytų daiktų. Vien dėl to, kad R. J. moraliniu požiūriu elgėsi netinkamai, nebuvo pagrindo jį nuteisti už mažametės išžaginimą, kurio jis teigia nepadaręs. Mano, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiąją galėjo išžaginti kitas asmuo – E. R., kuris greitai po byloje nagrinėjamų įvykių pasislėpė, jam yra paskelbta paieška ir dėl jo byla išskirta į atskirą tyrimą. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, esant nepanaikintoms abejonėms dėl R. J. kaltės, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė spėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes; kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Ši taisyklė visas nepašalintas abejones vertinti kaltinamojo naudai yra labai aktuali šioje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas šia nuostata nesivadovavo. Būtent šia baudžiamojo proceso taisykle remiantis ir turėtų būti byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis. Byloje tikrai neįrodyta ir tai, jog R. J. būtų žinojęs, kad S. K. įvykio metu buvo mažametė, tačiau ši aplinkybė nėra tokia aktuali, nes šiuo atveju byloje nėra įrodyta, kad R. J. S. K. išžagino. Prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir R. J. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teismo posėdyje nuteistasis R. J. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Gynėjas prašo apeliacinius skundus patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti naują, R. J. išteisinantį nuosprendį. Prokuroras prašo nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2, 3 p.).
Didžiąją nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinio skundo dalį sudaro teisme ištirtų įrodymų dėstymas, kitoje skundo dalyje dėstomi nesutikimo su nuosprendžiu argumentai, kurie yra analogiški nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentams. Apeliantai skunduose nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, R. J. nepadarė, jo kaltė neįrodyta. Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė spėjimu ir prielaidomis. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. Iš bylos matosi, kad teismas tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) esančiuose nuteistojo R. J. sesers D. B. namuose buvo švenčiamos nuteistojo sūnaus krikštynos, kuriose dalyvavo keletas nuteistojo R. J. ir jo žmonos artimų giminaičių, R. J. draugas E. R., kuris vėliau kartu su nuteistuoju atsivežė ir nukentėjusiąją S. K.. Visi linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko S. K. pasidarė bloga ir ji išėjo į lauką, o vėliau ji buvo atvesta į virtuvę, nuvalytas jos sumuštas ir nešvarus veidas bei paguldyta į lovą kitame kambaryje. Vėliau šalia jos atsigulė ir E. R.. Po kurio laiko į tą kambarį nuėjo ir nuteistasis R. J., o dar vėliau užėjo nuteistojo R. J. sesuo D. B.. Ji, pamačiusi lovoje gulintį E. R. su pusnuoge S. K. bei šalia lovos ant žemės gulintį R. J., supyko, apšaukė juos ir išvijo. E. R. kartu su R. J. pusnuogę S. K. nunešė į automobilį, kadangi ji dėl girtumo negalėjo paeiti, ir išvažiavo į Alytų pas E. R.. Jie važiavo skirtingais automobiliais. Atvažiavus į Alytų, nuteistasis R. J., automobilyje palikęs S. K., nusipirko dar alkoholinių gėrimų ir E. R. bute gėrė. E. R. savo motinai ir patėviui V. M. prasitarus, kad automobilyje guli panelė, V. M. kartu su E. R. S. K. atnešė į kambarį ir paguldė ją į lovą. Naktį S. K. pradėjus dejuoti O. R., atėjusi į kambarį, pamatė lovoje šalia S. K. gulintį R. J. ir pakvietė savo sugyventinį. Šis, atėjęs į kambarį, R. J. išmetė iš lovos. Po to R. J., išėjęs iš jų namų, savo automobiliu išvažiavo. Ryte O. R. iškvietė nukentėjusiosios S. K. motiną R. K. ir papasakojo viską, kaip jos dukra S. K. atsirado jų namuose. R. K., išklausiusi kaimynės ir savo dukros, kuri negalėjo prisiminti ir pasakyti, kas jai nutiko, įtarė, kad jos dukra gali būti išžaginta. Nukentėjusioji S. K. kreipėsi į medikus, kurie šiuos įtarimus patvirtino. Iš specialisto išvados matosi, kad S. K. buvo nustatyti ne tik kūno sužalojimai veido, dešinio žasto ir dešinės šlaunies srityse, bet ir nustatyti švieži mergystės plėvės plyšimai.
Šalies argumentai
Daugelio šių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis R. J., tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad jis S. K. nežagino, o apie tai sužinojo tik iš bylos duomenų, jo kaltė neįrodyta. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo laiką ir vietą, t. y. kad nukentėjusioji S. K. buvo išžaginta kaltinime nurodytu laiku švenčiant nuteistojo sūnaus krikštynas (duomenys neskelbtini)esančiuose D. B. namuose. Tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei DNR ir serologinio tyrimo specialisto išvada. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (t. 1, b. l. 12-22) matosi, kad 2007 m. spalio 15 d. buvo apžiūrėta Alytaus r. Vaidaugų k. esanti D. B. sodyba, o ant viename iš kambarių esančios lovos čiužinio užvalkalo rastos penkios įvairių dydžių raudonos spalvos dėmės (galimai kraujo), todėl paimta užvalkalo iškarpa pėdsakų ištyrimui tiriant DNR. Nuo tos pačios lovos taip pat paimta paklodė, antklodės užvalkalas, lovos užtiesalas ir dar viena paklodė nuo radiatoriaus. Šie daiktai buvo išsiųsti ekspertinei įstaigai kartu su užduotimi atlikti DNR tyrimą. Specialisto išvada Nr. S 577/07 (01) (t. 1, b. l. 104-107) patvirtina, kad ant nuo nurodytos lovos paimtos paklodės (obj. 2) buvo rasta sperma, priklausanti R. J.. Ši išvada kategoriška. Specialisto išvadoje kategoriškai nustatyta, kad R. J. sperma rasta ir ant nukentėjusiosios S. K. pateiktų kelnaičių (obj. 12). Be to, ant tų pačių S. K. kelnaičių (obj. 10) buvo rasta mišri kraujo ir spermos dėmė. Atlikus šios mišrios kraujo ir spermos dėmės DNR tyrimą, gautas S. K. ir R. J. mišrus DNR profilis. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodoma ir apie tai, kad ant antklodės užvalkalo (obj. 3) rastoje kitoje mišrioje kraujo ir spermos dėmėje nustatytas S. K. DNR profilis ir vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso R. J.. Vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso R. J., rastas ir mišrioje kraujo ir spermos dėmėje ant tyrimui pateiktos medžiagos iškarpos. Nukentėjusioji S. K. teisme parodė, kad mama ją išleido kartu su E. R. vykti švęsti krikštynų. E. R. ją žadėjo parvežti namo, ji pažinojo jį jau du metus ir juo pasitikėjo. Kartu su kitais krikštynose dalyvavusiais asmenimis ji sėdėjo už stalo, gėrė sidrą, linksminosi, o vėliau R. J. jai pasiūlė šampano. Išgėrusi pusę stiklinės šampano, ji „atsijungė“ ir kas vyko toliau, nieko neprisimena. Atsibudo apie 2-3 val. nakties O. R. namuose. Buvo be kelnių ir kelnaičių, tik su viršutiniais rūbais. Nuėjo nusiprausti, nes veidas buvo kruvinas, jos abiejuose paakiuose, taip pat ant rankos ir kojos buvo mėlynės, sulaužyta nosis. Visi jos drabužiai buvo šlapi. O. R. jai papasakojo, kad ją pusnuogę ir be sąmonės V. M. atnešė iš R. J. automobilio ir paguldė į lovą. Ji prisimena, kad prieš jai prarandant sąmonę namuose, kur buvo švenčiama, R. J. prie jos kabinėjosi, buvo apsikabinęs per pečius. E. R. dar sakė R. J., kad šis nesikabinėtų. Tą vakarą prie jos daugiau niekas nesikabinėjo. Iki šio įvykio ji nebuvo turėjusi lytinių santykių. Apie lytinį aktą ji nieko neprisimena, tačiau medikai nustatė, kad jai buvo sužalota mergystės plėvė. Nors nukentėjusioji ir parodė, kad aplinkybių apie tai, kaip ji buvo išžaginta, neprisimena, tačiau jos parodymai nepaneigia teismo išvados, kad ji buvo išžaginta, o ne savo noru sutiko lytiškai santykiauti. Nukentėjusiosios S. K. parodymus patvirtina ir specialisto išvada (t. 1, b. l. 43-45). Joje nurodyta, kad S. K. mergystės plėvėje rasti švieži mergystės plėvės plyšimai. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad S. K. nustatytos kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, nosies nugarėlėje, pasmakrės dešinėje pusėje, dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir nosies nugarėlėje. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama sužalojimų padarymo galimybė prievartinio lytinio akto metu. Iš nukentėjusiosios S. K. parodymų matosi, kad ji sutikimo lytiškai santykiauti ne tik neišreiškė, bet dėl savo fizinės būklės (dėl sunkaus girtumo, apsinuodijimo alkoholiu, o, remiantis nukentėjusiosios parodymais, netgi ir dėl sąmonės praradimo) tam ir negalėjo pasipriešinti. Jos parodymus vertinant kartu su nurodyta specialisto išvada, akivaizdu, kad ji buvo išžaginta. Kaip jau buvo minėta, to neneigia ir pats nuteistasis R. J., tačiau teigia S. K. nežaginęs ir spėja, kad su nukentėjusiąja lytinius santykius galėjo turėti E. R.. Tačiau tokia nuteistojo versija paneigta teisme ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Nė vienas iš pobūvyje dalyvavusių liudytojų neparodė, kad S. K. galėjo išžaginti koks nors kitas asmuo, išskyrus nuteistąjį R. J. ir nuo tyrimo pasislėpusį E. R.. Nuteistojo R. J. sesuo liudytoja D. B. teisme parodė apie tai, kad jos namuose buvo švenčiamos krikštynos, visi svečiai, taip pat ir vėliau atvažiavusi S. K., vartojo alkoholį, o vėliau ji matė lovoje gulinčius E. R. su pusnuoge S. K. bei šalia lovos gulintį savo brolį nuteistąjį R. J.. Liudytojas E. B. teisme parodė, kad švenčiant krikštynas jis nemažai išgėrė, todėl mažai ką prisimena, matė, kad kažkuriuo momentu prie stalo atsirado ir S. K.. Nuteistojo žmona R. J. verkė, kad R. J. šoko su S. K., kadangi pavydėjo vyro. Nuteistojo uošvienė liudytoja N. R. parodė, kad matė prie stalo kartu su kitais švenčiančią S. K., tačiau ji iš pobūvio išvyko anksti ir nieko daugiau nematė. Jokių kitų asmenų, galėjusių lytiškai santykiauti su S. K., nenurodo ir pats nuteistasis R. J.. Nors ir neigdamas savo kaltę R. J. netvirtina ir to, kad S. K. išžagino ir E. R.. Teisme nuteistasis tik parodė, kad netrukus po to, kai E. R. apgirtusią S. K. nuvedė miegoti, jis pats nuėjo į tą kambarį pažiūrėti, ką jie daro, ir pamatė, kad E. R. ir S. K. guli lovoje, jie buvo nuogi ir neužsikloję. Kiek prisimena, jie lytiškai nesantykiavo. Kiek jam teko vėliau kalbėtis su E. R. apie Simoną, šis sakė, prie jos nelindo ir su ja nesimylėjo. Nuteistasis tik iš bylos duomenų apie S. K. nustatytą mergystės plėvės plyšimą sprendžia, kad su ja lytiškai santykiauti galėjo E. R.. Nors nuteistasis ir bando kaltę perkelti įtariamajam E. R., kurio byla atskirta, ant tyrimui pateiktos paklodės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, ir ant S. K. apatinių kelnaičių buvo surasta R. J. sperma. Dėl šios aplinkybės nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jo parodymus apie masturbavimąsi ir galimybę tokiu būdu jo spermai patekti ant tirti pateiktų daiktų atmetė tik spėjimu, tokių aplinkybių nepaneigė nė vienas iš apklaustų liudytojų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, o esant nepanaikintoms abejonėms dėl R. J. kaltės, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė spėjimu. tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimus visas nepašalintas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes nuteistojo R. J. kaltė yra pagrįsta įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, iš dalies ir nukentėjusiosios S. K. bei paties nuteistojo R. J. parodymais. Šie įrodymai nuosprendyje yra išdėstyti ir įvertinti, o nuteistojo iškelta versija nuosprendyje taip pat buvo aptarta ir paneigta. Galima iš dalies sutikti su skundų argumentais, kad nė vienas liudytojas aplinkybių apie nuteistojo masturbavimąsi tikrai nepaneigė, tačiau tokių liudytojų parodymų nebuvimas nepaneigia nuteistojo R. J. dalyvavimo išžaginant S. K.. Ši versija buvo paneigta specialistų išvada bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų ekspertų parodymais. Nuteistasis teisme parodė, kad atėjęs į kambarį, kur miegojo E. R. ir S. K., stovėjo šalia lovos maždaug pusės metro atstumu ir žiūrėjo į juos, paskui pradėjo masturbuotis ir jam ištekėjo sperma. Išgirdęs, kad atsidaro kambario durys, jis nugriuvo ant žemės ir apsimetė, kad miega. Į kambarį įėjusi jo sesuo supyko, ėmė šaukti. Tada E. R. atsikėlė, apsirengė ir jie abu, išnešę nukentėjusiąją į mašiną, išvažiavo į Alytų. Lovoje, kurioje gulėjo E. R. su S. K., paprastai miegodavo jo tėvas, jis su žmona ta lova nesinaudojo. Nuteistasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė nuoseklius parodymus, o apie masturbavimąsi neužsiminė, nes jam buvo labai gėda. Tačiau nuteistojo aiškinimas apie jo parodymų nuoseklumą ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka bylos aplinkybių. Būtent dėl to, kad R. J. teisme davė kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisme (t. 1, b. l. 141-143, 147-149). Ikiteisminio tyrimo metu kai kurias įvykių aplinkybes jis nurodė visiškai kitaip. 2007 m. spalio 18 d. vykusios apklausos metu R. J. buvo parodęs, kad apie 24 val., netrukus po to, kai S. K. išgėrė šampano, jai pasidarė bloga ir ji išėjo į lauką. Po kurio laiko į lauką išėjo ir jis, matė ant laiptų sėdinčius E. R. ir S. K., jos veidas buvo žemėtas ir kruvinas. Jie su R. atnešė ją į virtuvę, kur jo žmona ir sesuo nuvalė S. K. veidą. Po to jis su E. R. pusiau einančią S. K. nuvedė ir paguldė miegoti, o patys nuėjo toliau gerti. Padauginęs alkoholio jis prie stalo užmigo ir pabudo išgirdęs didelį triukšmą, jo sesuo ir žmona rėkė ant S. K., kad ši privėmė į lovą, reikalavo, kad E. R. ją vežtų namo. Kur tuo metu buvo E. R., jis nematė. S. K. buvo paguldyta į lovą tame pačiame kambaryje, kur jis miegojo prie stalo. Kitos 2008 m. birželio 12 d. vykusios apklausos metu tas pačias įvykio aplinkybes nuteistasis aiškino dar kitaip. Jis parodė, kad S. K. pasidarė bloga išgėrus degtinės. Jam kažkas sakė, kad lauke S. K. parkrito ant laiptų ir susižalojo veidą, bet nukentėjusiosios jis neapžiūrinėjo, kraujo nematė, o nukentėjusiąją nuvedė į lovą paguldyti E. R.. Taip pat parodė, kad sesuo jam sakė, jog nuprausė Simoną ir paguldė, jis pats to nematė, nes sėdėjo prie stalo ir gėrė. E. R. irgi su juo toliau šventė, o paskui nuėjo miegoti į S. K. kambarį. Jo sesuo D. B. buvo trečiame kambaryje, jis norėjo eiti jos kažko paklausti ir ėjo pro tą kambarį, kuriame miegojo S. K. su E. R., bet užkliuvo už šildymo sistemos vamzdžio ir parkrito šalia lovos. Tuo metu įbėgo jo sesuo ir pradėjo šaukti ant jo, o po to ir ant E. R. su S. K., nes jie buvo nusirengę drabužius, ir liepė jiems palikti jos namus. Jis su E. R. S. K. išnešė ir paguldė ant automobilio galinės sėdynės pusnuogę, nes viskas vyko labai greitai, ant jo šaukė ir jo žmona. Išdėstytų ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo parodymų laikyti nuosekliais tikrai negalima. Nors šių parodymų, vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis, negalima laikyti įrodymais, tačiau vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis byloje esantiems įrodymams patikrinti teisme perskaityti šie parodymai, yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Tuo tarpu nuteistojo R. J. versiją apie jo spermos atsiradimą ant paklodės ir nukentėjusiosios S. K. kelnaičių teismas atmetė pagrįstai. Pažymėtina, kad ši nuteistojo versija buvo iškelta tik teisme, kai nuteistasis buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir jam žinant jau nurodytas specialisto išvadas apie jo spermos suradimą. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad R. J. nurodytu būdu jo sperma negalėjo atsirasti ant paklodės ir nukentėjusiosios kelnaičių, ir šią versiją įvertino kaip nuteistojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią teismo išvadą patvirtina ir jau nurodytos specialisto išvados, o su tuo susiję apeliantų argumentai, dar kartą patikrinus nuteistojo iškeltą versiją, buvo visiškai paneigti apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus nuteistąjį bei specialisto išvadą pateikusias teismo medicinos ekspertes J. Jankauskienę ir I. Linkevičienę bei dar vieną teismo medicinos ekspertą R. Raudį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas nuteistasis R. J. apie kai kurias įvykių aplinkybes parodė dar kitaip nei pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad lovoje, kurioje gulėjo E. R. su S. K., jis miegodavo kartu su žmona, kai nuvykdavo į kaimą pas seserį, todėl joje buvo rasti jo DNR. Toje lovoje jis su žmona miegojo ir lytinius santykius su ja turėjo 1-2 dienas prieš įvykį. Pirmosios instancijos teisme nesuprato gynėjo klausimo, todėl nurodė, kad nemiegojo su žmona toje lovoje. Taip pat jis parodė, kad užėjęs į kambarį pamatė lovoje gulinčius E. R. ir S. K. visiškai nuogus. Po to nuteistasis patikslino, kad dabar neprisimena, ar jie buvo be jokių rūbų, tačiau jis sakė, kad jie buvo nuogi, nes jis tai matė. Pamatęs nuogą S. K. jis pradėjo masturbuotis ir jam ištryško sperma. Jis negali pasakyti, ar E. R. ir S. K. tuo metu miegojo, nes į juos nežiūrėjo. Tame kambaryje šviesa nedegė, bet tamsu nebuvo, nes buvo ne tamsi naktis, be to, kambario durys buvo pradarytos ir iš kito kambario sklido šviesa. Teismo posėdžio metu buvo dar kartą perskaityti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Į teismo užduotus klausimus nuteistasis parodė, kad apie masturbavimąsi jis parodė tik teisme todėl, kad susipažinęs su bylos medžiaga pamatė, kad yra rasta jo DNR. Jam buvo gėda prisipažinti apie tai, be to, kadangi jis prie S. K. nelindo, tai manė, kad nėra ir jokių pėdsakų. O į teismo klausimą, kaip jo sperma galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios kelnaičių, jis vėl parodė, kad tai nutikti galėjo jo nurodytu būdu, t. y. kai jis masturbavosi.
Iš šių išdėstytų nuteistojo parodymų matosi, kad jie ne tik skiriasi nuo jo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tačiau netgi tarpusavyje yra prieštaringi. Jis nurodė, kad pamatęs S. K. nuogą, pradėjo masturbuotis, o toliau jau parodė, kad jis į gulinčius nežiūrėjo. Apie tai, kad kambaryje nedegė šviesa ar juo labiau, kad buvo praviros kambario durys nuteistasis niekada anksčiau nebuvo parodęs. Tokie jo parodymai prieštarauja ir pirmosios instancijos teisme jo duotiems parodymams apie tai, kad išgirdęs atsidarant duris jis nugriuvo ant žemės ir apsimetė miegančiu. Nepaisant to, kad nuteistasis R. J. nuolat keitė parodymus sau palankesne linkme ir prisitaikydamas prie naujų paaiškėjančių aplinkybių kėlė vis naujas versijas apie jo spermos atsiradimą ant paklodės ir nukentėjusiosios S. K. kelnaičių, visos jos galutinai buvo paneigtos apeliacinės instancijos teisme apklausus ekspertus – DNR tyrimų specialistes I. Linkevičienę ir J. Jankauskienę, bei teismo mediką R. Raudį.
Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityta specialisto išvada Nr. S 577/07 (01) (t. 1, b. l. 104-124). Joje nurodyta, kad ant paklodės (2 obj.) ir S. K. kelnaičių (12 obj.) yra R. J. sperma. Ant S. K. kelnaičių (10 obj.) yra mišri kraujo ir spermos dėmė, atlikus DNR tyrimą gautas S. K. ir R. J. mišrus DNR profilis. Šią išvadą teismo posėdyje ekspertė J. Jankauskienė patvirtino ir parodė, kad ją praktiškai galima laikyti kategoriška, nes atsakymas duotas su 99,9999999 % tikimybe. Paaiškinti, ar sperma galėjo atsirasti ant tirtų objektų nuteistojo nurodytu būdu, ši ekspertė negalėjo, nes ji yra ne tos srities specialistė. Tą pačią specialisto išvadą surašiusi ir pasirašiusi ekspertė I. Linkevičienė papildomai paaiškino, kad tyrimui pateiktas kelnaites ekspertės pačios apžiūrinėjo. Sutepimai buvo vidinėje jų pusėje, priekyje. Ta dėmė galėjo atsirasti todėl, kad kelnaitės galėjo būti nenumautos arba ji jas po įvykio apsimovė. Kraujas buvo susimaišęs su sperma, galėjo būti ir taip, kad asmuo išsitepė krauju, o po to ištepė kelnaites savo lytiniu organu. Ant kelnaičių buvo rastos dvi dėmės: viena susimaišiusi su krauju, kita – tik spermos, tačiau tai nebuvo spermos užlašėjimas, o sutepimas. Užlašėjusi sperma atrodo kitaip, ji būna intensyvi, persigėrusi dėmė. Bendras sutepimas ant kelnaičių buvo rastas kelnaičių klynelio priekyje, tos dėmės susimaišęs turinys galėjo atsirasti ir iš nukentėjusiosios lytinių organų. Dėmės susidarymo mechanizmo jos netyrė, nes nebuvo užduotas toks klausimas. Jos nuomone, tokia dėmė negalėjo atsirasti tokiu būdu – pirmiau ant kelnaičių patekus kraujui, po to užlašėjus spermai ir kelnaitėms pasitrynus. Ekspertas R. Raudys teisme parodė, kad pagal nuteistojo parodymus kategoriškai atmesti spermos patekimo tikimybę ant paklodės ir kelnaičių masturbacijos būdu jis negali, bet tokia galimybė yra tik teorinė. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: išgerto alkoholio kiekio, lytinio pajėgumo, masturbavimosi dažnumo, spermos atsargų ir kt. Jei asmuo dažnai masturbuodavosi arba buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai potencijos galimybės būna žymiai menkesnės. Realiai vertinant taip negalėtų būti. Tai, ką jis išgirdo teismo posėdyje apie mišrios kraujo ir spermos dėmės susidarymą, jis vertina tipiška situacija, kuri atsiranda po prievartinių lytinių santykių. Po lytinių santykių nukentėjusioji užsimovė arba jai buvo užmautos kelnaitės ir spermos likučiai nuo gaktos arba ištekėję iš makšties susimaišė su krauju, atsiradusiu dėl mergystės plėvės plyšimo.
Išdėstytos kategoriškos DNR tyrimo išvados apie nuteistojo R. J. spermos suradimą ant paklodės ir nukentėjusiosios S. K. kelnaičių bei išdėstyti ekspertų parodymai apie dėmių susidarymo mechanizmą bei spermos patekimą ant nurodytų daiktų nuteistojo nurodomu būdu paneigė nuteistojo versiją, kad jo sperma atsirado jam lytiškai nesantykiaujant.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog S. K. galėjo išžaginti E. R., kuris greitai po įvykio pasislėpė ir dėl jo byla yra atskirta. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tikrasis kaltininkas E. R. pasislėpė, o teismas kaltu pripažino jį vien dėl to, kad po masturbavimosi buvo surasta jo sperma. Šie apeliantų pagrįsti tik iš dalies. Iš bylos duomenų matosi, kad prokuroro nutarimu (t. 1, b. l. 3-4) E. R. atžvilgiu yra atskirtas ikiteisminis tyrimas, kadangi ant įvykio vietoje išimtų daiktų – antklodės užvalkalo ir medžiagos iškarpos rastos spermos dėmės, kurios pagal DNR profilį nepriklauso įtariamajam R. J., todėl negalima atmesti galimybės, kad jos gali priklausyti ir E. R., kuris tą vakarą gulėjo su S. K. lovoje. Byloje yra paskelbta įtariamojo E. R. paieška. (t. 3, b. l. 1). Esant tokiems duomenims, neatmetama galimybė, kad E. R. taip pat galėjo dalyvauti S. K. išžaginime, tačiau tai nepaneigia šioje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų dėl R. J. kaltės išžaginus nukentėjusiąją S. K..
Kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina nuteistojo R. J. kaltę dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir dėl to jokių abejonių nėra. Tačiau apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nes dalis kitų nuosprendyje padarytų teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o dėl to ir neteisingai paskirta bausmė. Teismas pripažino R. J. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 149 str. 4 d. padaręs išvadą, kad nuteistasis išžagino S. K. ne tik pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, bet ir žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė. Kolegijos nuomone, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. J. žinojo tikrąjį S. K. amžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 p. išaiškinta, kad jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d. ar 150 str. 4 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu buvo suėję 14 metų, bet nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 3 d. ar 150 str. 3 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis. Vadovaujantis šiais išaiškinimais, yra būtina nustatyti, kad kaltininkas žinojo, jog nukentėjusysis asmuo yra mažametis ar nepilnametis. Kvalifikuodamas nuteistojo R. J. nusikalstamą veiką pagal BK 149 str. 4 d., teismas nuosprendyje nurodė, jog R. J. žinojo, kad S. K. yra 13 metų, nes jis jos klausė, o ji jam pasakė savo amžių. Taip pat nuteistasis artimai bendravo su nukentėjusios motina R. K., su ja turėjo lytinius santykius. Paminėti parodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad R. J. žinojo ir suvokė, jog nukentėjusioji išžaginimo metu buvo mažametė. Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima. Iš byloje esančio gimimo liudijimo (t. 1, b. l. 48) matosi, kad nukentėjusioji S. K. yra gimusi 1993 m. gruodžio 2 d., t. y. nusikaltimo padarymo dieną iki 14 metų amžiaus jai trūko mažiau negu 2 mėnesių. Nukentėjusioji parodė, kad dar iki įvykio švenčiant E. R. gimtadienį, R. J. dalyvavo jame ir, kur ji mokėsi bei kelintoje klasėje buvo, nuteistasis galėjo žinoti, nes to buvo jos klausęs. Taip pat teisme ji parodė, kad ir tose krikštynose kažkas jos klausė, kiek jai metų, o ji atsakė, kai yra 13 metų. Iš šių nukentėjusiosios S. K. parodymų negalima daryti kategoriškos išvados, jog R. J. žinojo tikslų jos amžių. Jei S. K. švenčiant krikštynas ir pasakė kažkam savo amžių, nors ji ir pati nenurodė, kam sakė, tai nepatvirtina, jog tuo metu šalia buvo ir tai girdėjo nuteistasis. Be to, tokių jos parodymų daugiau niekas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino. Teisme apklausta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą R. K. parodė, kad R. J. žinojo, kiek dukrai metų, nes jie buvo apie tai kalbėję, ji jam sakė, kad dukra mažametė. Iš šių R. K. parodymų taip pat negalima daryti išvados, kad nuteistasis R. J. žinojo tikslų nukentėjusiosios amžių, nes iš jų tiksliai neaišku, kada R. K. su nuteistuoju apie tai kalbėjo. Pats nuteistasis teisme parodė, kad jis žinojo tik tai, kad S. K. yra nepilnametė, tačiau, kad ji mažametė, nežinojo. Apie tai, kad S. K. atrodė kaip šešiolikmetė ar septyniolikmetė, nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad žinojo, jog S. K. yra 13-14 metų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius šiuos R. J. parodymus, nuteistasis paaiškino, kad jis tik spėjo apie nukentėjusiosios amžių. Be to, ir pačios nukentėjusiosios elgesys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis R. J. žinojo, jog S. K. nusikaltimo įvykio metu buvo mažametė. Ji į B. namus su suaugusiais asmenimis atvyko švęsti krikštynų, kartu su visais vartojo alkoholinius gėrimus, o po to svetimuose namuose ir pasiliko nakvoti. Net ir tikint nukentėjusiosios ir jos motinos parodymais, kad anksčiau jos buvo sakiusios R. J. apie S. K. mažametystę, po to praėjus ne mažam laikotarpiui, o iki S. K. 14-to gimtadienio likus mažiau negu 2 mėnesiams, tuo metu tikslus nukentėjusiosios amžius nuteistajam tikrai galėjo būti nežinomas. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis R. J. galėjo nežinoti tikslaus nukentėjusiosios S. K. amžiaus, todėl šios abejonės aiškinamos nuteistojo naudai. Išnaudojus visas galimybes ir įvertinus visus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. J. žinojo, kad nusikaltimo padarymo metu S. K. buvo mažametė, tačiau daro išvadą, kad nuteistasis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė ir kad jis ją išžagino pasinaudojęs jos bejėgiška būkle. Jau nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 10 punkte išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ar 150 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Nors šioje byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiosios S. K. girtumo laipsnis, tačiau iš jos, o taip pat ir paties nuteistojo parodymų matosi, kad S. K. buvo sunkiai apsvaigusi nuo alkoholio. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad ji buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio ir neprisimena, kas su ja buvo daroma, ji atsipeikėjo tik O. R. namuose. Įvertinant dar ir nukentėjusiosios jauną amžių, tai, kad ji anksčiau nebuvo turėjusi lytinių santykių (tai patvirtina specialisto išvada), nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiajai buvo atimta galimybė pasipriešinti, o R. J. su S. K. lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią pasinaudodamas nukentėjusiosios būkle, yra pagrįsta. Dėl savo fizinės būklės nukentėjusioji nuteistajam ne tik negalėjo pasipriešinti, bet ir negalėjo suprasti su ja daromų veiksmų esmės. Bylos aplinkybės patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio jauno amžiaus nukentėjusiąją taip paveikė, kad atėmė jai galimybę suprasti su ja daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo R. J. nusikalstama veika teisingai įvertinta kaip išžaginimas, tačiau ši veika turi būti perkvalifikuota į BK 149 str. 3 d.
Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką šiuo atveju nulėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą, todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje. Nusikaltimai, numatyti BK 149 str. 4 d. ir BK 149 str. 3 d., pagal BK 11 str. nuostatas priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, pirmasis nusikaltimas yra labai sunkus, o antrasis yra – sunkus, švelnesnė ir už jį numatyta sankcija. Todėl nuteistojo R. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 149 str. 3 d. yra pagrindas švelninti ir jam paskirtą bausmę. Skiriant nuteistajam bausmę pagal BK 149 str. 3 d., kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o iš dalies ir skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo jau išdėstytais bausmės skyrimo motyvais. Teismas teisingai išsprendė R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tuo tarpu atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad R. J. nukentėjusiąją išžagino būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). To neneigia net pats apeliantas, parodęs, kad tikrai buvo girtas, dėl to netgi neprisimena ir kai kurių įvykio aplinkybių, ir kad būdamas girtas iš viso netgi nebūtų ėjęs į kambarį, kuriame gulėjo nukentėjusioji. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo girtumas šiuo atveju turėjo tiesioginės įtakos jo elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę kolegija atsižvelgia ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Nuteistasis padarė baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą, padariusį nukentėjusiajai didelę žalą. Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad nors nuteistojo veika ir perkvalifikuojama į BK 149 str. 3 d., iš tikrųjų nukentėjusioji S. K. išžaginimo metu dar nebuvo 14 metų amžiaus, ji dar buvo mažametė, anksčiau nebuvo turėjusi lytinių santykių. Todėl jos išžaginimas nukentėjusiajai padarė ypač didelę žalą, o patirtos psichinės traumos pasekmes ji jaus dar labai ilgai. Tai patvirtina ir S. K. atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados. Konkrečios S. K. išžaginimo aplinkybės parodo ne tik padaryto nusikaltimo, bet ir kaltininko asmenybės pavojingumą. R. J. išžagino nukentėjusiąją savo sesers namuose švęsdamas savo paties vaiko krikštynas, nusikaltimas buvo padarytas gretimame kambaryje, tame pačiame name tuo metu esant nuteistojo žmonai ir kitiems artimiems giminaičiams. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, itin neigiamai apibūdina nuteistojo vertybinę orientaciją. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nenustatęs jokių R. J. atsakomybę lengvinančių, o nustatęs tik atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagal BK 149 str. 4 d. paskyrė bausmę, artimą šio baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai. Nuosprendyje tai motyvavo tuo, kad R. J. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, yra vedęs, dirba ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš bylos taip pat matosi, kad nuteistasis turi mažamečių vaikų, apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiosios S. K. įstatyminės atstovės pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ji ir dukra su nuteistuoju susitaikė. Skiriant nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes kolegija taip pat atsižvelgia, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji S. K. išžaginimo metu, kaip jau buvo nurodyta, buvo labai jauno amžiaus, dar neturinti 14 metų. Nors skundžiamame nuosprendyje apie tai nenurodyta, galima teigti, kad artimos BK 149 str. 4 d. sankcijos žemutinei ribai bausmės skyrimą šiuo atveju kaip tik ir nulėmė nukentėjusiosios amžius, t. y. tai, kad netrukus po išžaginimo S. K. suėjo 14 metų ir ji tapo nepilnamete. Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, ši aplinkybė netenka reikšmės, todėl įvertinusi visas jau aptartas aplinkybes, pagal BK 149 str. 3 d. kolegija nuteistajam skiria nors ir švelnesnę už sankcijos vidurkį, tačiau artimesnę sankcijos vidurkiui bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo R. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 149 str. 4 d. į BK 149 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.