Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

T. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J., neturėdamas teisėto pagrindo, disponavo kito asmens dokumentu –nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir siuntė galiojančią V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.45 val. Vilniuje, Ozo g. 25, ją, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo pateikdamas kaip savo skiepijimo nuo Covid-19 viruso taške.

Šiais savo veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 24 d. įtariamuoju apklaustas T. J. prisipažino ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. atvyko iš Kauno pas pažįstamą į Vilnių. Atvykęs pažįstamo nerado. Būnant prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, prie jo priėjo nepažįstamas žmogus, kuris pasiūlė už pinigus pasiskiepyti. Prie kokio tai įėjimo buvo, jis tiksliai nepamena, nes gyvena Kaune ir Vilniaus visai nepažįsta. Kadangi jis niekur nedirba, todėl neturi pinigų. Taip pat jis neturėjo skiepo nuo Covid-19, todėl minėtas pasiūlymas jam tiko. Žmogus jam davė dokumentą. Jis atkreipė dėmesį, kad dokumente užfiksuotas ir jį padavęs žmogus yra ne vienas ir tas pats asmuo, bet nieko apie tai jo neklausinėjo. Jis nuėjo į skiepų autobusą ir pateikė dokumentą, kurį gavo, kad gautų skiepą. Nespėjus pasiskiepyti, medikė iškvietė apsaugą, kuri pranešė policijai. Jis dėl įvykio parašė paaiškinimą. Išrašius šaukimą, jis buvo paleistas. Po to jis to asmens, kuris paprašė pasiskiepyti, nebematė (b. l. 80–82).

2021 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinime T. J. nurodė, kad rado dokumentą, savo neturėjo, norėjo pasiskiepyti (b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 28 d. liudytoja apklausta E. Š. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įeina (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. atėjo skiepytis vyras, kuris pateikė asmens tapatybės kortelę. Ji pastebėjo, kad kortelę pateikusio asmens veidas nepanašus į dokumente esančio žmogaus veidą. Ji paklausė, kokia dokumentą pateikusio asmens gimimo data. Jis pasakė kitus skaičius, nei nurodyti dokumente. Ji vyrui pasakė, kad jis nebus skiepijamas. Vyras pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Tada ji pasakė, kad bus iškviesta policija. Vyras labai prašė policijos nekviesti. Jis norėjo atsiimti dokumentą ir pradėjo artintis prie jos, todėl ji iškvietė apsaugą. Apsauga vyrą sulaikė ir išsivedė (b. l. 38–40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 14 d. liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad dirba tarptautinėje įmonėje (duomenys neskelbtini). Jo dažnai nebūna Lietuvoje. Darbo vieta paskutinius 6 metus yra (duomenys neskelbtini). Jis nepažįsta T. J. Kad neturi asmens tapatybės kortelės, jis sužinojo tik tada, kai jam paskambino tyrėja. Būdamas Lietuvoje, kortelę jis laikydavo specialiame plastmasiniame dėkle, o kai išvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini), kortelę palikdavo namie. Kelionėse jis naudoja pasą. Kai jam paskambino tyrėja, jis paprašė žmonos, kad paieškotų kortelės. Žmona kortelės nerado. Kortelę jis galėjo pamesti (b. l. 32–35).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 28 d. 16.58 val. užfiksuotas apsaugos darbuotojo pranešimas, kad prie prekybos centro „Akropolis“ atvažiavęs „skiepobusas“. Asmuo, atėjęs skiepytis, padavė darbuotojai ne savo asmens dokumentą (b. l. 2–3).

Iš 2021 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – „skiepobusas“, esantis Vilniuje, Ozo g. 25. „Skiepobusas“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi tarp 1-o ir 2-o prekybos centro „Akropolis“ įėjimų. Ant registracijos stalo guli asmens tapatybės kortelė V. J. vardu Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelė paimta. Autobuso vidus filmuojamas. Prekybos centro „Akropolis“ įėjimas taip pat filmuojamas (b. l. 9–10).

Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta asmens tapatybės kortelė V. J. vardu Nr. (duomenys neskelbtini). Pakvitavimu 2022 m. vasario 15 d. grąžinta V. J. (b. l. 11–14).

Iš UAB „Eurocash1“ 2021 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.45 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, iš „skiepobuso“ darbuotojo gautas pranešimas, jog neprisistatęs asmuo bandė pasiskiepyti su svetima asmens tapatybės kortele. Asmuo buvo sulaikytas ir perduotas policijai (b. l. 47).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio nusikaltimo dalyku gali būti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar griežtos atskaitomybės blankai, kurie priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ir panaudojo kito fizinio asmens dokumentą (tikrą asmens tapatybės kortelę).

Kaltinamasis T. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino minėtą faktą. Pasak kaltinamojo, nepažįstamas asmuo už piniginį atlygį pasiūlė jam pasiskiepyti nuo Covid-19, panaudojant svetimą asmens tapatybės dokumentą. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad T. J. neturėjo teisėto pagrindo disponuoti kitam asmeniui priklausančiu dokumentą – asmens tapatybės kortelę, tačiau jis sąmoningai norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad T. J. veiksmai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Teismas konstatuoja, kad yra Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 101–103).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dokumentu. Teismas nustatė, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. asmuo visiškai prisipažino įvykdęs minėtą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius T. J. – brandaus amžiaus, išsiskyręs, neteistas (b. l. 91, 94), neturintis gyvenamosios vietos, nedirbantis (b. l. 92), per trejus metus 5 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 96–99), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. J. už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina artima minimaliam šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimą, dydžiui (t. y. 30 parų arešto). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

T. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju padarytas apysunkis nusikaltimas, po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų ikiteisminių tyrimų T. J. atžvilgiu nepradėta, manytina, kad bausmės tikslai T. J. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, T. J. skirtinos 20 parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas trims mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš nakvynės namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti už (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribų be probacijos tarnybos sutikimo, išskyrus būtinosios medicininės pagalbos atvejus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, T. J. skirtinos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į jam skirtiną arešto bausmę įskaitytinas suėmime nuo 2022 m. vasario 23 d. 11.10 val. iki 2022 m. vasario 24 d. 8.47 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 71–75) – vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83–84) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, T. J. skirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant T. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš nakvynės namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti už (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribų be probacijos tarnybos sutikimo, išskyrus būtinosios medicininės pagalbos atvejus.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, T. J. skirtinos arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į jam skirtiną arešto bausmę įskaityti suėmime nuo 2022 m. vasario 23 d. 11.10 val. iki 2022 m. vasario 24 d. 8.47 val. (viena diena) išbūtą laiką – vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti T. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.