Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. K. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Brodvėjus LT“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „Brodvėjus LT“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų: pareiškėjo R. K. 9302,82 Eur kreditorinį reikalavimą (62–63 b. l.).

Kreditoriui T. C. apskundus Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas R. K. 9302,82 Eur kreditorinis reikalavimas, teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino apskųstą 2016 m. sausio 19 d. nutarties dalį (65–66, 84–85 b. l.).

Administratorius nurodė R. K. 9302,82 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra (73–74 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Brodvejus LT“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-949-368/2015).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

CPK 176 straipsnio nuostatomis įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 26 straipsnio pirmos dalies nuostatas kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos, konkrečius kreditorių reikalavimus tikrina teismas, kadangi kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai ir proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Iš prie bankroto bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-467-368/2016 medžiagos matyti, kad pareiškėjo R. K. 4245,79 Eur kreditorinis reikalavimas grindžiamas: 1947,83 Eur, 1316,52 Eur, 320 Eur, 77,40 Eur, 131,04 Eur, 50 Eur sumos už UAB „Brodvejus LT“ atliktais apmokėjimais (86–91 b. l.). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 403 Eur sumokėjo už reklaminių skrajučių pagaminimą. Šiuos teiginius patvirtino atsakovės buvusi vadovė G. C. (110–111 b. l.) ir kreditorius T. C. (nagrinėjamos bylos 65–66 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo 4245,79 Eur kreditorinio reikalavimo dalis yra pagrįsta.

Pareiškėjas nurodė, kad 3667 Eur sumokėjo buvusiam įmonės akcininkui. Teismo vertinimu, 2015-10-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (133 b. l.) neatitinka įrodymo leistinumo kriterijaus, kadangi iš protokolo neįmanoma identifikuoti asmenis, dėl kurių konstatuotos faktinės aplinkybės. Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog 3667 Eur pareiškėjas skolino įmonės reikmėms. Teismas taip pat laiko nepagrįstu 983,63 Eur pareiškėjo reikalavimo dalį, kadangi pats pareiškėjas nurodė, jog neturi jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

Pasak pareiškėjo, likusią 267 Eur reikalavimo dalį sudaro bylinėjimosi išlaidos, o 146,40 Eur sudaro 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Bylos duomenimis, už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjas sumokėjo 67 Eur žyminį mokestį (2 b. l.) ir 200 Eur žyminį už ieškinio pateikimą (85 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo reikalavimai tenkinami iš dalies (47,72 proc.), sprendžia, kad 127,41 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra pagrįsta.

Teismas, įvertindamas tai, kad procesinės palūkanos šiuo atveju skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-06-18 iki teismo nutarties, kuria UAB „Brodvejus LT“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos – 2015-11-06 (CK 6.37 str. 2 d., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.), sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimo dalis dėl 5 proc. procesinių palūkanų tenkinama iš dalies ir sudaro 82 Eur.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas yra tenkintinas iš dalies, patvirtinant pareiškėjo 4455,20 Eur kreditorinį reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. K. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tenkinti iš dalies, patvirtinant BUAB „Brodvėjus LT“ bankroto byloje pareiškėjo 4455,20 Eur kreditorinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.