- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2-780-855/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00146-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant pareiškėjos S. K. atstovei adv. Deimantei Drąsutavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. K., (duomenys neskelbtini) už savo iki santuokos turėtus investicinius čekius privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad kilus nesutarimams šeimoje, M. K. apie 2000 m. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), nors iki pat mirties santuokos su pareiškėja nenutraukė. Po sutuoktinio išvažiavimo sutuoktiniai ryšiai faktiškai nutrūko, jie nebendravo, nevedė bendro ūkio, pareiškėja ilgą laiką nežinojo apie sutuoktinio buvimo vietą ir tik (duomenys neskelbtini) m. pradžioje sužinojo apie M. K. mirtį (duomenys neskelbtini), per Vilniaus miesto CMS galo M. K. mirties liudijimą. Kadangi po M. K. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja yra vienintelė jo įstatyminė įpėdinė, vaikų palikėjas neturėjo, ji prašė nustatyti palikimo priėmimo faktą faktiniu valdymu, nes visą laiką gyveno kartu su sutuoktiniu minėtame bute, taip pat ir sutuoktiniui išvykus, valdė, rūpinosi butu, kaip savo turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko buto stogo remontą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybė nėra priėmusi palikimo po M. K. mirties, neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja V. K. yra M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b.l. 4-7). Kaip nurodė pareiškėja, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po M. K. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų M. K. nėra sudaręs (b.l. 35, 44). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjui ir sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po santuokos įgytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27, 42). Pareiškėjas paaiškino, kad tiek po to, kai sutuoktinis M. K. 2000 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tiek po jo mirties ir pareiškėjos sužinojimo apie mirtį, ji faktiškai naudojosi ir valdė minėtą butą, jame nuolat gyveno, prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, mokėjo su butu susijusius mokesčius, t.y. elgėsi su butu, kaip su savo nuosavybe, ką patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 12-25, 34). Duomenų apie tai, kad kiti asmenys po M. K. mirties būtų faktiškai perėmę jo turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, byloje nėra. Byloje nėra duomenų apie palikėjo vaikus ar kitus galimus įstatyminius įpėdinius bei kitą galimai turimą palikėjo turtą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio V. K. mirties pareiškėja S. K. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą (dalį buto), t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.