Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. F. (D. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, teistas 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, BK 243 straipsnį galutine subendrinta bausme 44 parų arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. F. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y 2024 m. vasario 21 d., apie 21.30 val., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine M. B., bandė atimti iš pastarosios mobilaus ryšio telefoną, po to tyčia griebė rankomis nukentėjusiajai M. B. už kaklo ir ją smaugė, tokiais veiksmais dviem trauminiais poveikiais padarydamas M. B. nubrozdinimus kakle ir kairėje rankoje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. F. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad su savo sugyventine M. B. gyvena apie šešerius metus, turi du bendrus nepilnamečius vaikus. Jie gyvena jo tėvų name adresu (duomenys neskelbtini). Name gyvena tik jie su šeima, D. F. tėvai gyvena atskirai. 2024 m. vasario 21 d. visą dieną jis sunkiai dirbo. Apie 21.30 val. jam pradėjo labai skaudėti nugarą, todėl paprašė sugyventinės tabletės nuo skausmo, bet ji jam suleido nuskausminamuosius į raumenį, jis buvo labai pavargęs ir su darbine apranga atsigulė ant lovos, ant antklodės. Jo sugyventinei tai nepatiko, ji pasakė jam persirengti, bet jis kaip norėjo taip ir atsigulė, nes buvo pavargęs. Prasidėjo žodinis konfliktas. Ji pradėjo dėl tokios smulkmenos rėkti, atiminėti antklodę, kažkodėl pradėjo jį filmuoti. Jis atsikėlė, bandė atimti iš jos telefoną, ant jos labai supyko, norėjo ją apraminti ir taip gavosi, kad jis griebė savo abiem rankom už jos kaklo, bet tikrai nestipriai ir iškarto paleido, laikė jos kaklą apie dešimt sekundžių. Sugyventinė išėjo į virtuvę, o jis atsigulė į lovą, nes labai skaudėjo nugarą. Neužilgo, gal po dešimties minučių atvyko policijos pareigūnai. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, pats nesuprato, kodėl taip padarė, M. B. jį tiesiog išprovokavo. Jų santykiai geri, ji prižiūri jų vaikus, jie retai pykstasi. Pareigūnai jį pristatė į areštinę. Policija pas juos atvyko pirmą kartą. Nori paminėti, kad prieš savo sugyventinę niekada fizinio smurto nenaudojo(el. b. l. 102–105).

Kaltinamojo D. F. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. B. parodė, kad su savo sugyventiniu D. F. gyvena apie šešerius metus, per tuos metus buvo dvejiems metams išsiskyrę, dėl to, kad sugyventinis visą laiką ją žemino ir keikė necenzūriniais žodžiais. Jos sugyventinis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir kai pavartoja alkoholio, dažnai įvyksta konfliktai, jis tampa labai agresyvus, pradeda keiktis necenzūriniais žodžiais, vaikams girdint ją įžeidinėja. 2024 m. vasario 21 d., apie 21.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) ji su sugyventiniu pradėjo konfliktuoti, konfliktas įvyko dėl antklodės. Sugyventinis atsigulė ant antklodės ir užsiklojo pledu ir ji jam pasakė, kad gultųsi normaliai po antklode. Jis atsakė, kad nenori. M. B. D. F. pasakė, kad duotų antklodę, kadangi tuoj užmigs vaikai ir nereiks vėliau jo naktį žadinti. Po šių žodžių jis supyko, nes jam teko atsistoti nuo lovos ir pradėjo ją užgaulioti prie vaikų. Visą tai ji įrašė. Sugyventinis visą laiką ją varė iš namų, bet ji daiktų nerinko, stovėjo vietoje. Jis dar labiau susinervino, priėjo prie jos, bandė atimti telefoną, bet ji jam neatidavė. Tada jis kambaryje griebė ją dvejomis rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Po šių veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. Po tokių veiksmų ji išsiuntė žinutę savo draugei J. J., kad kviestų policiją, žinutę rašė, todėl, kad visą laiką prie jos buvo sugyventinis ir nenorėjo, kad jis suprastų ir girdėtų, kad iškviesta policija. Kai parašė draugei žinutę, ją iš karto ištrynė, kad neperskaitytų sugyventinis. Ji savo sugyventinio labai bijo, kai jis grįš iš areštinės gali pykti ant jos, kad iškvietė policijos pareigūnus ir vėl pradės prieš ją smurtauti. Bijo smurto, kadangi šiuo metu aplink nėra kaimynų, kurie galėtų iškviesti pagalbą. Apklausiama papildomai nukentėjusioji nurodė, kad ji tiesiog labai išsigando, supyko ir nesitikėjo, todėl ir parašė savo draugei prašymą iškviesti policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio nereikš, į gydymo įstaigas nesikreips. Pretenzijų savo sugyventiniui neturi. Filmuotos medžiagos neturi, ją visą ištrynė. Sugyventinis jos niekada nemušė ir tuo labiau kumščiais, o tik keikia keiksmažodžiais. Labai prašo nutraukti ikiteismini tyrimą, ji liko viena su dviem mažamečiais vaikais – sūnui 1 metai ir dukrai 5 metai, o namo, kuriame gyvena, kūrenti be sugyventinio nemoka. Jis prižiūri ir kūrena namą, o dabar dar labai šalta. Negalvojo, kad bus tokios pasekmės, kad jis negalės grįžti namo. Galvojo, kad jį paleis kita dieną (el. b. l. 38–41, 124–127).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1149/2024(01) nustatyta, kad M. B. nustatyti odos nubrozdinimai kakle ir kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu ( el. b. l. 145–146).

2024 m. kovo 18 d. perklausus bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino moteris, prisistačiusi J. J., kuri nurodė, kad nori iškviesti policiją savo draugei M. B. adresu (duomenys neskelbtini). Prieš jos draugę smurtauja sugyventinis, namuose yra du mažamečiai vaikai (el. b. l. 128–131).

2024 m balandžio 11 d. peržiūrėjus du vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis įvykio vietoje, nustatyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą moters paklausus, kas nutiko, moteris atsako, kad vyras smurtauja. Pareigūnas paklausia, ar muša, moteris atsako, kad „dusina ir va“. Pareigūnas paklausia kas atsitiko rankai, moteris atsako, kad sudavė kažkaip ir ji neatsimena kaip, dar trenkė. Greitosios medicinos pagalbos ji atsisako. Pareigūnai pasako vyrui, kad daromas garso ir vaizdo įrašas ir vyras yra sulaikomas. Vyras sako, kad nieko nedarė. Pareigūnas atsako, kad aiškiai matomos kraujosruvos ant moters kaklo. Vyras sako, kad šiandien truputį vartojo alkoholinių gėrimų. Vyras išeina į lauką su pareigūnais ir sako, kad nieko nedarė žmonai. Dėl ko konfliktas irgi nežino. Dėl kraujosruvų ant moters rankų, vyras paaiškina, kad žmona buvo priėjusi prie lovos, o jis paėmė jai vieną kartą už rankos ir viskas. Šį veiksmą vyras parodo – savo kairės rankos plaštaka paima pareigūnui už dešinės rankos. Nurodo, kad tik norėjo patraukti į šoną. Vyras yra pasodinamas į tarnybinį automobilį. Atėjusiems pareigūnams moteris nurodo, kad vyras jau ne pirmą kartą smurtauja, įvykį matė mažametė dukra. Moteris pasakoja, kad, jis elgiasi jos atžvilgiu agresyviai. Ji nurodo, kad vyras gulėjo lovoje ant pledo su skaudančia nugara. Ji jam pasakė, kaip jis miegos po pledu, ar po antklode. Jis atsakė, kad gulės ant pledo, kad būtų toliau nuo jos. Ji jam tada pasakė, kad jis atiduotu antklodę, nes jis užmigs, ji nenorės jo žadinti. Vyras tada paėmė antklodę, ją pastūmė ir prasidėjo keiksmažodžiai. Ji jam pasakė, kad jis baigtų. Tuomet vyras atsistojo ir pradėjo ją mušti ir varyti iš namų. Kokiu būdu ir kiek kartų griebė už kaklo atsakyti negali. Nurodo, gal dviem rankom, gal viena. Moteris nurodo, kad jie su vyru yra tik sugyventiniai, veda bendrą ūkį apie šešis metus. Ji spėjo draugei parašyti SMS žinutę, kurioje buvo nurodytas adresas (el. b. l. 147-149).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties D. F. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė D. F.; specialisto išvados duomenys, patvirtinantys, kad M. B. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis padarytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad D. F., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji M. B. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kitomis pirmiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės M. B., sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pranešus D. F. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b., b. l. 160–162). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. F. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (el. b. l. 106–109), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (el. b. l. 185–190), dirbantis (el. b. l. 133– 134). Byloje nėra duomenų apie D. F. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. F. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalį), ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

D. F. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris yra platesnio pobūdžio ir, be kita ko, apima ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, papildomai baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamajam neskirtinas.

Į D. F. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 21 d. 22.15 val. iki 2024 m. vasario 22 d. 12.32 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ( el. b. l. 30–33;121-123).

D. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. F. (D. F.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam – 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. F. (D. F.), paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į D. F. (D. F.), paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 21 d. 22.15 val. iki 2024 m. vasario 22 d. 12.32 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. F. (D. F.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.