- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-89-368/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Skolininkas
- A. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties panaikinimo, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Patrauka“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš skolininko A. B. 23 971,50 Lt skolą ir 180,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atlikus darbus pagal statybos rangos sutartį, skolininkas vengia atsiskaityti, be pagrindo atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo 23 971,50 Lt sumos skolininkui A. B. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis. Daiktų nesant ar esant nepakankamai – areštavo skolininko 23 971,50 Lt sumos pinigines lėšas, esančias tiek pas skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis, kreditoriaus UAB „Patrauka“ reikalavimams užtikrinti. Teismas leido skolininkui naudotis areštuotais kilnojamaisiais ir nekilnojamaisiais daiktais, uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims, taip pat leido atlikti atsiskaitymus su kreditoriumi. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, kadangi skolininkas yra fizinis asmuo, o tai, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, yra pakankamai rimtas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėjo, kad skolininkas geruoju kreditoriui skolos negrąžina, jo mokumas neaiškus, nėra duomenų, jog prievolė būtų užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, todėl sprendė, kad yra reali galimybė, jog skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį apeliantas (skolininkas) A. B. prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad 2011-03-21 statybos rangos sutartį (toliau sutartis) su kreditoriumi sudarė ne jis, o F. B.. Apelianto manymu, sutartis nekelia jam jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad, jo žiniomis, F. B. yra atsiskaitęs pagal sutartį su kreditoriumi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Patrauka“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad pareiškimo suma yra didelė, skolininkas yra fizinis asmuo, kuris su kreditoriumi neatsiskaito. Tvirtinama, kad skolininkas pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo. Pažymima, kad skolininko motyvas, jog jis nėra sudaręs su kreditoriumi sutarties, tik dar labiau akcentuoja laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo vertinimas yra skirtas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjus) palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Preliminarus ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, publikuota „Teismu praktika“ Nr. 34, 2011 m.).
Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus, o pagal minėto straipsnio 2 dalį atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.
Iš apelianto pateiktos 2011-03-21 statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kreditorius grindžia savo pareiškimą, matyti, kad ji sudaryta tarp kreditoriaus UAB „Patrauka“ ir F. B., o skolininkas A. B. atstovavo F. B. sudarant sutartį (13 b. l.).
Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ši CK norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi skolininkui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja interesų pusiausvyros (LR CPK 17 str.) ir ekonomiškumo (LR CPK 145 str. 2 d.) principams, varžo apelianto interesus labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Siekiant išlaikyti minėtus CPK įtvirtintus principus, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis naikintina ir kreditoriaus UAB „Patrauka“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko A. B. turtui atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį ir kreditoriaus UAB „Patrauka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko A. B. turtui atmesti.