- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1-847-899/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14559-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- S. N.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taromatų prižiūrėtoju - krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį galutine subendrinta 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą savo šeimos nariui - sugyventinei S. N., būtent: 2019-04-07 apie 22.15 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, tyčia kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajai S. N. į kairės pusės šonkaulius, tyčia smūgiavo ne mažiau kaip tris kartus į S. N. galvos sritį, tačiau, jai užsidengus galvą rankomis, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į nukentėjusiosios S. N. rankas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. N. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą dešiniame dilbyje.
Kaltinamasis M. V. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną tą vakarą su S. N. susipyko krepšinio aikštelėje. Grįžus namo, vėl susipyko, gavosi, kad jai sutrenkė. Konfliktas vyko po dešimtos vakaro, adresu (duomenys neskelbtini). S. N. - jo sugyventinė 1 metus 2 mėnesius. Su ja vedė bendrą ūkį. Susipyko dėl jos tėvų. Vienas sako viena, kitas - kitą. Ji pasakė, kad reikia susitikti su mama, jis sakė „kodėl?“ ir įvyko konfliktas. Įvykio metu buvo išgėręs dvi skardines alaus, žaisdamas krepšinį. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Sutrenkė kumščiui S. taip, kaip nurodyta pareiškime. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai skaudėjo. Sutinka su jai padarytais sužalojimais. Iki įvykio sužalojimų pas nukentėjusiąją nebuvo. Tą vakarą policijos niekas nekvietė. Pareiškimą S. parašė kitą dieną. Pats suvokė, kad mušė nėščią moterį. Prieš tai kalbėjo apie nėštumo nutraukimą, bet nenusprendė. Po įvykio S. nutraukė nėštumą, kai parašė pareiškimą. Įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiąja vykdė, jos tik atsiprašė. Šiuo metu dirba, tik turi nedarbingumą. Gailisi dėl tokio savo elgesio.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes M. V. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusiosios atstovas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. V. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2019-04-10 protokolas - pareiškimas, kuriuo S. N. pranešė apie jos atžvilgiu M. V. padarytą nusikalstamą veiką, nurodydama, kad 2019-04-07 apie 22.15 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivus sugyventinis M. V. rankos kumščiu nemažiau kaip penkis kartus sudavė į šonkaulius ir galvos sritį, kurią dengėsi rankomis, ir taip sukėlė fizinį skausmą (b. 1. 7-8);
- 2019-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario apžiūra (b. 1. 18-26);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. N. padaryta kraujosruva dešiniame dilbyje. Rastas kūno sužalojimas padarytas prieš 3-4 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu. S. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 57);
- nukentėjusiosios S. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su savo sugyventiniu M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu gyvena jau apie pusę metų, tačiau pora yra apie metus laiko. Gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-04-07 apie 22.00 val. baigė darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo į namus. Prie daugiabučio, kuriame gyvena, yra įrengta krepšinio aikštelė. Grįžtant namo, minėtoje krepšinio aikštelėje pamatė sėdintį savo sugyventinį M. su savo draugu A.. Pastebėjo, jog M. yra išgėręs alkoholinių gėrimų. Jie pradėjo kalbėtis apie gyvenamą butą ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nenorėdama konfliktuoti, grįžo į namus. Maždaug po 15 minučių namo grįžo sugyventinis M.. Tuo metu buvo miegamajame kambaryje ir jau gulėjo lovoje. M. pradėjo vėl su ja žodžiais konfliktuoti. Nenorėdama didesnio konflikto nieko jam nesakė. Tuomet jis atsigulė į lovą šalia jos ir pradėjo jai prikaišioti ir klausinėti, apie ką ji ankščiau susirašinėjo su savo mama. Jam nieko nesakė, todėl jis pasakė, jog jai smūgiuos tol, kol ji jam pasakys apie ką susirašinėjo su mama. Ji M. nieko nesakė. Apie 22.15 val. miegamajame kambaryje jis kumščiu du kartus jai sudavė į kairės pusės šonkaulius. Taip pat jis jai ne mažiau trijų kartų kumščiais smūgiavo į galvos sritį, tačiau savo rankomis spėjo užsidengti galvą, todėl smūgiai buvo suduoti jai į rankas. Dėl tokių savo sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Po smūgių jo prašė nusiraminti ir, kadangi jis buvo stipriai neblaivus, netrukus užmigo. Minėto konflikto metu M. V. jai grasino, jog ją sulaužys, papjaus, tačiau rankoje peilio neturėjo. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. Namuose gyvena jos mažametė dukra S. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri konflikto nematė, nes miegojo kitame kambaryje. Dėl minėto įvykio į policiją kreipėsi tik 2019-04-10, nes 2019-04-08 buvo atliekama planinė operacija (b. 1. 29-32). Papildomai apklausta nukentėjusioji S. N. parodė, kad planinė operacija buvo atlikta dėl nėštumo nutraukimo. Vaikas buvo M. V.. Jis naudodamas smurtą, žinojo kad yra nėščia, buvo nėščia jau apie 7-8 savaites. Apie tai, kad nėščia, jam pasakė prieš įvykiui įvykus, likus maždaug dvejoms savaitėms. Jis tai džiaugėsi, tai nesidžiaugė. Nėštumą nutraukti planavo viena, bet jis sakydavo: „darykis išvalymą, man jo nereik“, tačiau būdavo, kad sakydavo, kad džiaugiasi ir norėtų vaiko. Apsisprendimas buvo jos, nes jos kūnas, todėl pati ir apsisprendė dėl nėštumo nutraukimo. Nėštumą nutraukė, nes nenorėjo gimdyti M. V. vaiko po jo panaudoto smurto, nes prieš tai nebuvo tiksliai apsisprendusi, vis dar galvojo. Jis jai siūlė pinigų nėštumo nutraukimui, tačiau didelio psichologinio spaudimo, kad darytųsi abortą, nedarė, nėštumą nutraukė tikrai ne dėl M. V., o savo laisvu apsisprendimu. Po įvykio užblokavo M. V. telefoną, su juo nebebendravo. Jo sutikusi nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia, nes turtinė žala nepadaryta. Sutinka, kad byla būtų užbaigta pagreitinto proceso tvarka (b. 1. 33-39).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. V. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85-88), tiek teisme, nukentėjusiosios S. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalizuoti parodymai apie M. V. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sugyventinei S. N.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus sugyventinės atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). M. V. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 10 kartų teistas (b. l. 116-126, 129-175). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką M. V. aiškiai pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 88), ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kitos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta prieš nėščią moterį (nukentėjusiosios teigimu, ji buvo pasakiusi apie nėštumą ir kaltinamasis tai suprato, kadangi buvo kalba apie nėštumo nutraukimą (LR BK 60 str. 1 d. 7 p.) ir veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 105-115), dirbantis (b. l. 104). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. V., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pastebėtina, kad M. V. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85), taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų, yra jauno amžiaus (27 m.), pastaruoju metu nuo 2019-02-02 užsiėmė darbine veikla (b. l. 104). Nuo priešpaskutinio nusikaltimo padarymo (2017-01-08) iki smurtavimo prieš S. N. praėjo 2 metai 3 mėnesiai, kas rodo, kad M. V. pakankamai nemažą laiko tarpą laiką nedarė nusikaltimų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), į valstybės siekiamybę ir pastangas mažinti kalinčių asmenų skaičių, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 10 p.). Kadangi nusikalstama įvykdyta ne nakties metu, M. V. būnant namuose, įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku nenustatytinas.
Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš sugyventinę, tikslinga M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.) ir įpareigojimą 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios S. N. arčiau nei 40 m atstumu (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 72¹ str.).
M. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-02, M. V. paleidžiant teismo posėdžių salėje.
Nukentėjusiosios S. N. atstovas advokatas Ž. A. prašo atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas, susijusias su jos atstovavimu byloje, kas sudaro 400 Eur (kvitas Nr. 908636). S. N. šias proceso išlaidas patyrė dėl kaltinamojo M. V. kaltų veiksmų, jos patvirtintos byloje esančiu dokumentu, įvertinus bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę (3 teismo posėdžiai) - atitinka protingumo kriterijų, todėl 400 Eur suma priteistina iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiosios S. N. naudai.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. V. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-02, nesiartinti prie nukentėjusiosios S. N. arčiau nei 40 (keturiasdešimties) metrų atstumu.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-02, M. V. paleidžiant teismo posėdžių salėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios S. N. patirtas 400 Eur atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. V. nukentėjusiosios S. N. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.