Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo atstovui advokatui Petrui Žekiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Ingai Pilibaitytei, viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, VĮ Kretingos miškų urėdijai dėl 2011-05-05 savavališkos statybos akto Nr. SSA-206-(16.12), ir 2011-05-06 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė nurodė, jog patikrinimo metu buvo užfiksuota faktinė situacija, kurios metu nenustatyta, kada žemės sklype pastatyta tvora. Prašo pareiškėjo skundą dalyje dėl savavališkos statybos akto nutraukti, nes šis aktas nelaikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, o dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisėtumo ir pagrįstumo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-05 savavališkos statybos akto Nr. SSA-206-(16.12), kuriuo nustatyta, jog valstybinėje žemėje ir valstybiniame miške už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinys – ažūrinė vielos tinklo tvora, ilgis apie 60,08 m, aukštis 1,40 m, pastatytas savavališkai (b.l. 13-16) bei dėl 2011-05-06 reikalavimo, kuriuo R. B. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314 – iki 2011-11-06 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje ir miško žemėje už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, ribų ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 17).

Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-01-05 nutartimi konstatuota, jog byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčijami savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su viešojo administravimo subjekto pagal Statybos įstatymą vykdoma viešojo administravimo veikla. Surašydamas minėtus aktą ir reikalavimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius vykdė Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Specialioji kolegija nurodė, jog ginčas nagrinėjamu atveju kyla viešojo administravimo srityje, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b.l. 84-85).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas. Remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Ginčo dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu, nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymo Nr. D1-827 (redakcija, galiojusi skundžiamo savavališkos statybos akto surašymo metu nuo 2010-10-01 iki 2011-07-10), kuriuo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 10 punkte nurodyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas pareigūnas, (...) nustatęs teisės aktų reikalavimų pažeidimus, esant galimybei, tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo nufotografuoti statybą vaizdo fiksavimo priemonėmis (10.1 punktas) ir dviem egzemplioriais surašyti Statybos sustabdymo aktą (10.2 punktas). Tame pačiame punkte nurodyta, jog statybos sustabdymo akte įrašomi reikalavimai tuojau pat sustabdyti Statinio statybą, pašalinti pažeidimus, nurodytus Inspekcijos viršininko įsakymu nustatyta tvarka surašytame faktinių duomenų nustatymo statybos vietoje akte, apsaugoti statybvietę ir aplinką bei gauti leidimą tęsti sustabdytą statybą. Prie Statybos sustabdymo akto pridedamas faktinių duomenų nustatymo aktas, kuriame nurodomi statytojo padaryti teisės aktų reikalavimų, statinio projekto sprendinių pažeidimai, jų mastas, aprašyti asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai (raštu pateikti asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai pateikiami kartu su faktinių duomenų nustatymo aktu), nuotraukos ir kt. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktas negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas administraciniame teisme, nes asmenims, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia teisinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Tokia praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-12-16 nutartis administracinėje byloje AS143-549/2011, 2011-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–608/2011, 2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011, 2010-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–611/2010, 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.). Pažymėtina, jog nors pareiškėjo skundžiamame savavališkos statybos akte nurodytas privalomojo pobūdžio patvarkymas – reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, tačiau šis patvarkymas pareiškėjui savavališkos statybos akto surašymo metu nebebuvo aktualus, nes tvoros statybos darbai buvo atlikti. Darytina išvada, jog ginčijamame savavališkos statybos akte jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) nėra ir aktas pats savaime pareiškėjui negali sukelti kokių nors papildomų teisinių pasekmių. Tokią poziciją analogišku atveju yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–608/2011). Savavališkos statybos aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-05 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-206-(16.12) nesudaro savarankiško administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas R. B. antruoju skundo reikalavimu ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-05-06 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314, t.y. iki 2011-11-06 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje ir miško žemėje už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, ribų ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 17). Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės dviem motyvais: 1) nurodo, jog yra pradėjęs procedūrą dėl nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, padidinimo prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės sklypo; 2) argumentuoja, jog jam nebuvo sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

Iš bylos duomenų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011-04-22 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2 nurodyta, jog patikrinus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, nustatytas valstybinės žemės ir valstybinio miško užėmimas, t.y. tvora, juosianti žemės sklypą, pietinėje pusėje patenka į valstybinę žemę, vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje pusėse – į valstybinės reikšmės miško žemę (b.l. 38). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011-06-23 rašte nurodyta, jog pakartotinai patikrinus sklypą rytinėje pusėje pažeidimo nenustatyta (b.l. 42). Iš šių faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tvora, dėl kurios statybos teisėtumo kilo ginčas, pastatyta ne pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės miško sklypuose. Teritorija, kurioje pastatyta tvora, yra valstybės saugomoje teritorijoje- pajūrio juostoje (b.l. 23, 24, 14). Pareiškėjas šias aplinkybes pripažįsta, tačiau argumentuoja, jog siekia įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį ir prijungti ją prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog tokiu būdu jis iš esmės siekia įteisinti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje (valstybinės reikšmės miško žemėje). Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjo argumentas, jog jis turi teisę tai daryti pripažintinas teisiškai nereikšmingu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos 2011-06-10 rašte nurodyta, jog pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme (valstybinės reikšmės mišku), kurioje žemės sklypai nėra suformuoti (b.l. 41). Rašte taip pat nurodyta, jog Palangos žemėtvarkos skyrius nesutinka, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Palangoje, šiaurinėje gretimybėje būtų padidintas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Iš Palangos žemėtvarkos skyriaus rašto matyti, jog tik atlikus valstybinės reikšmės miško Palangos girininkijos 108 kvartalo 10 ir 11 sklypų kadastrinius matavimus, įregistravus sklypus nekilnojamojo turto registre bei nustačius, kad šioje vietoje yra laisvas valstybinės žemės plotas, bus dar kartą svarstoma galimybė įsiterpusį plotą prijungti prie pareiškėjo žemės sklypo (b.l. 41). Aplinkybė, jog Palangos žemėtvarkos skyrius 2011-03-10 sutiko, kad rytinėje pusėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, būtų prijungta ne didesnė kaip 0,06 ha laisvos valstybinės žemės dalis (b.l. 24), nekeičia vertinimo, jog tvora pastatyta ne pareiškėjo žemės sklype. Minėtame Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011-06-23 rašte nurodyta, jog pažeidimo rytinėje sklypo pusėje nėra, tačiau kitoje dalyje tvora pastatyta valstybinėje miško žemėje (b.l. 42).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 11 punkte įtvirtinta žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybą leidžiantys dokumentai yra statybos leidimas; rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) 6 priedo 3.2 punkte nurodyta, jog statant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Naujo nesudėtingo statinio statybos atveju supaprastintam projektui turi pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 (redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu nuo 2010-10-01 iki 2011-07-24) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 11 eilutės nuostatas, tvora iki 1,80 m aukščio priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Tokių statinių statybai būtinas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas (Reglamento 1 pastaba). Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas konstatuojama, jog R. B. patikrinimo metu turėjo pateikti tvoros statybai būtinus dokumentus – supaprastintą statybos projektą, kuriam būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, bei valstybinės žemės savininko (valdytojo) sutikimą tvoros statybai. Pareiškėjas pripažįsta, jog šių dokumentų neturi, todėl remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto nuostatomis statyba pagrįstai pripažinta savavališka. Tvorą pareiškėjas pastatė ne jam priklausančiame žemės sklype, o valstybinės reikšmės miško teritorijoje, kurioje ribojama statinių statyba. Tvora nepatenka į miško žemėje leistinų statinių kategoriją (Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo argumentas, kad tvora pastatyta apie 2000 metus ir žemės sklypą su jau pastatyta tvora jis įgijo 2007 metais dovanojimo sutarties pagrindu neturi įtakos jo atsakomybei už savavališkos statybos padarinius (b.l. 21-23) Dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjas prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas, kaip nekilnojamojo daikto – žemės sklypo savininkas.

Pareiškėjo argumentas dėl galimumo įteisinti savavališką statybą pripažintinas nepagrįstu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkto pastabose nurodyta, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį užfiksavus savavališkos statybos faktą nustatomas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas įvykdyti reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pažymėtina, jog tokia pareiškėjo teisė yra nurodyta ir išaiškinta ginčijamame 2011-05-06 reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 17). Duomenų, kad pareiškėjas savo noru kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl iki Statybos įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, byloje nėra. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise per reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, bet padavė skundą teismui. Tai vienas iš pareiškėjo galimų pasirinkti, jo manymu, pažeistų teisių gynybos būdų. Teismas, nagrinėjantis bylą, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą gali įpareigoti pareiškėją per nustatą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, jog tokia teismo teisė nėra neribojama. Ji turėtų būti vertinama kartu su to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, t.y. asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba

neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tai reiškia, jog pareiškėjo nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavališkos statybos įteisinimo) gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos aukščiau nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog tvora savavališkai pastatyta valstybinės žemės (valstybinės reikšmės miško) sklype, kurio savininko (valdytojo) sutikimo pareiškėjas nėra gavęs, o valdytojas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šiuo metu nesutinka dėl valstybinės žemės prijungimo prie pareiškėjo žemės sklypo, susidarė situacija, jog valstybinės žemės sklypas yra faktiškai neteisėtai prijungtas prie pareiškėjo žemės sklypo. Teismo vertinimu, pareiškėjas negali šio administracinio ginčo nagrinėjimo metu pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka. Tam tikrais atvejais nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant. Toks savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis įstatymo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tokiais atvejais sprendimas statinį nugriauti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuojama, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-05-06 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas. Pareiškėjo R. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti R. B. skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-05-06 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-314,

nutraukti bylą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-05 savavališkos statybos akto Nr. SSA-206-(16.12) panaikinimo,

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.