- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-08
- Bylos Nr.
- N-502-505-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Algirdas Taminskas, Artūras Drigotas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Algirdo Taminsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šalčininkų RPK VP EPP pareigūnas A. S. 2006 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, nesustojo prie geležinkelio pervažos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) kelio ženklo Nr. 204 reikalavimus (b. l. 7).
Šalčininkų RPK VP EPP pareigūnas 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarimu A. S. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 ir 130² straipsniuose, padarymą skyrė 420 Lt baudą, šį pažeidimą įvertinus 8 balais, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad prie „Stop“ ženklo sustojo, tai gali patvirtinti kartu su juo važiavęs V. S. . Iš tos vietos, kur stovėjo pareigūnai, blogai matėsi geležinkelio pervaža, todėl pastarieji suklydo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies, institucijos nutarimą, kuriuo A. S. skirta 420 Lt bauda, šį pažeidimą įvertinus 8 balais, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeitė, A. S. paskyrė 420 Lt baudą, šį pažeidimą įvertinus 8 balais, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.
Teismas nurodė, kad ATPK 125 straipsnis, už kurio reikalavimų nesilaikymą nubaustas pareiškėjas, numato administracinę atsakomybę už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas už kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą. Toks reikalavimas įtvirtintas kelio ženklu Nr. 204, kuris, pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reiškia, jog vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą.
Teismas padarė išvadą, kad liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. P. ir M. B. parodymai, kad jie labai aiškiai pagal šviesų judėjimą matė, kad pareiškėjo vairuotas automobilis nesustojo prie „Stop“ ženklo, vienas kitam ir byloje surinktai medžiagai neprieštarauja, todėl abejoti jais pagrindų nėra. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus. Liudytojo V. S. parodymus teismas vertino kritiškai, nes jis yra pažeidėjo draugas, be to, jie nevisiškai sutampa su A. S. teiginiais. Teismas padarė išvadą, kad institucija surinko pakankamus A. S. kaltės padarius ATPK 125 ir 130² straipsniuose numatytus pažeidimus, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7), tarnybiniais pranešimais (b. l. 9-10), pažeidimo vietos schema ir fotonuotraukomis (b. l. 17-21), liudytojų paaiškinimais.
Teismas nurodė, kad institucija, nustačiusi administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą (b. l. 11), skyrė pažeidėjui ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytos kiek didesnės, nei vidurkis, baudos dydį bei pagal ATPK 130² straipsnį maksimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Tačiau teismas pažymėjo, kad pakartotinumas yra ATPK 130² straipsnyje numatytos veikos kvalifikuojantis požymis, todėl tokia aplinkybė negali būti vertinama šiuo atveju kaip sunkinanti administracinę atsakomybę, nes taip būtų sudarytos sąlygos viena ir ta pačia aplinkybe bloginti asmens padėtį du kartus. Todėl teismas paskirtą pagal ATPK 130² straipsnį nuobaudą sušvelnino.
III.
A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nesirėmė jo ir liudytojo V. S. parodymais, o rėmėsi policijos pareigūnų parodymais vien tuo motyvu, kad V. S. yra jo draugas. Teismas nenustatė aplinkybių, įrodančių, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau apeliantas nurodo, kad tarp jo ir pareigūnų kilo žodinis konfliktas, todėl jie siekia jį, apeliantą, apkalbėti. Teismas nevertino šių faktinių aplinkybių:
1. Apeliantas teigia matęs policijos pareigūnų automobilį, nes tris kartus važiavo pro tą pačią vietą, todėl nelogiška, kad jis policijos pareigūnų akivaizdoje būtų daręs pažeidimą.
2. Policijos pareigūnai parodė, kad nesustojimą prieš ženklą jie užfiksavo pagal „šviesų judėjimą“. Apeliantas teigia, kad to padaryti buvo neįmanoma, nes jis link pareigūnų judėjo 30 laipsnių kampu. Apeliantas mano, kad atliekant eksperimentą ar parodymų patikrinimą vietoje būtų neginčijamai nustatyta, kad pareigūnai nematė ir negalėjo matyti bei įvertinti automobilio trumpalaikio sustojimo ir pajudėjimo iš vietos po sustojimo. Apelianto manymu, objektyvi tiesa būtų nustatyta atliekant parodymų patikrinimą vietoje.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šalčininkų rajono policijos komisariatas, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti teismo nutartį. Institucijos nuomone, pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės, yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Pareiškėjo teiginys dėl žodinio konflikto tarp jo ir policijos pareigūnų neatitinka tikrovės. Pareiškėjo argumentas dėl matomumo įvykio vietoje nesvarstytinas, nes jis paneigtas byloje surinktais įrodymais, o būtent, įvykio vietos nuotraukomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 125 straipsnis numato vairuotojų administracinę atsakomybę už kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ II dalies „Pirmumo ženklai“ lentelėje 204 numeriu pažymėtas ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“, o jo paaiškinime įtvirtinta vairuotojų pareiga, kai šis ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą, sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą. Apeliantas apkaltintas ir nubaustas už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, kuris pagal pareikštą kaltinimą pasireiškė tuo, kad apeliantas 2006 m. rugsėjo 5 d. 21.10 val. Šalčininkų raj. kelyje Pirčiupiai-Jašiūnai Jašiūnų geležinkelio pervažoje vairuodamas automobilį nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204.
Apelianto kaltę pažeidimo padarymu įrodo byloje surinktų įrodymų visuma. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus įrodymus.
Iš pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, vyr. patrulio R. P. ir M. B. įvykio dieną surašytų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnai apie 100 metrų atstumu stebėjo eismą per geležinkelio pervažą, matomumas buvo geras ir jie pastebėjo automobilį, kuris, nemažindamas greičio ir nesustojęs prie ženklo, pravažiavo pervažą, o po to buvo sustabdytas, ir paaiškėjo, kad automobilį vairavo apeliantas. Pažeidimo nustatymo vietos plane-schemoje, kurią 2006-10-18 sudarė pareigūnas S. J. (b. l. 17), nurodyta tarnybinio automobilio stovėjimo vieta. Iš jos duomenų matyti, kad tarnybinis automobilis įvykio metu stovėjo kiek toliau nuo geležinkelio pervažos, nei nurodoma minėtuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apie 200 metrų atstumu. Tačiau tiek šis faktas, tiek faktas, kad, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinių pranešimų, R. P. ir M. B. parodymų, duotų teismui, pažeidimas buvo užfiksuotas tamsiu paros metu, savaime neįgalina patvirtinti apelianto paaiškinimų, kad policijos pareigūnai galėjo suklysti dėl prasto matomumo. Priešingai, M. B. pažeidimą užfiksavo būdamas ne automobilyje, o stovėdamas šalia tarnybinio automobilio. Iš pažeidimo nustatymo vietos plano-schemos, pateiktų nuotraukų matyti, kad policijos pareigūnai iš vietos, kurioje vykdė važiavimo per geležinkelio pervažą kontrolę, turėjo galimybę matyti, ar automobilis prieš ženklą sustojo, ar ne. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir parodymuose teismui kategoriškai teigė, kad apelianto vairuojamas automobilis pervažą pervažiavo nesustojęs, ir jie tai aiškiai matė, matomumas buvo geras, kliūčių matyti pervažą nebuvo. Pareigūnai visiškai logiškai aiškino, kad tamsiu paros metu pažeidimą galima buvo užfiksuoti pagal automobilio žibintų šviesas, be to, pervaža buvo gerai apšviesta.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aptartus įrodymus, pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnų parodymai vienas kitam ir byloje surinktai medžiagai neprieštarauja, todėl abejoti jais pagrindų nėra. Teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus. Teismas pagrįstai suabejojo liudytojo V. S. parodymų patikimumu, nes šis liudytojas yra pažeidėjo draugas, be to, teismas pagrįstai nurodė, kad šio liudytojo parodymai nevisiškai sutampa su A. S. teiginiais.
Taigi, institucija ir pirmosios instancijos teismas surinko pakankamus apelianto kaltės padarius jam inkriminuojamą pažeidimą įrodymus, juos įvertino nepažeisdami ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų įvertinimo taisyklių. Apelianto veika atitinka ATPK 125 straipsnio požymius, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji atitinka ir ATPK 130² straipsnio požymius, todėl apeliantui institucijos nutarimu pagrįstai paskirta pagrindinė ir papildoma administracinės nuobaudos.
Apelianto argumentai dėl būtinumo atlikti eksperimentą ar parodymų patikrinimą vietoje nepagrįsti, nes, kaip minėta, byloje pakanka apelianto kaltės įrodymų. Be to, ATPK nenumato parodymų patikrinimo veiksmų (parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento), būdingų baudžiamajam procesui (Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus trečiasis skirsnis), atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. S. (A. S. ) apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.