Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2534-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-30
Bylos Nr.
e1-2534-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22992-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2534-1078/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22992-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1.22 promilės alkoholio), 2021 m. liepos 11 d., apie 00.15 val., bute, (duomenys neskelbtini), sudavė dešine ranka kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajai J. M. į lūpą, ją praskeldamas, tokiu būdu jis savo šeimos nariui - žmonai J. M., sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 11 d. įtariamuoju apklaustas V. M. kaltę pripažino iš dalies, nes dėl konflikto jie su žmona yra kalti abu. 2021 m. liepos 10 d. galimai apie 22.00 val. jis su žmona būdami neblaivūs iš svečių grįžo į namus. Namuose tarp jų kilo konfliktas, jie vienas kitą stumdė ir elgėsi neadekvačiai, nes buvo neblaivūs. Gailisi, kad taip nutiko ir neatsimena, kad būtų sudavęs smūgius rankomis, bet atsimena, kad abu kartu grumtynių metu griuvo ant grindų. Pretenzijų žmonai neturi (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 21 d. įtariamuoju papildomai apklaustas V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtinęs pirmos apklausos metu duotus parodymus papildomai paaiškino, kad konflikto metu pasikarščiavo ir nepamena kiek smūgių ir kur sudavė. Pamena, kad abu su žmona krito ant grindų, labai gailisi dėl savo veiksmų, žmonai jokių pretenzijų neturi (b.l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 17 d. įtariamuoju apklaustas V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konflikto su J. M. metu jis sudavė jai vieną smūgį į veidą. Po ko jie abu susistumdė ir nukrito ant grindų, o nukritęs jis susipjaustė ranką į ten buvusias šukes. Dėl savo veiksmų labai gailisi, su žmona susitaikė ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Be V. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. M. parodymais (b.l. 26-28, 31, 33-35), liudytojos E. M. parodymais (b. l. 45-46), Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu ir kartu su juo pateiktomis nuotraukomis (b.l. 11-17), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 18-23), alkotesterio rodmenų kvitu (b.l. 73), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 90-93) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. M. 2021 m. liepos 11 d., apie 00.15 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1.22 promilės alkoholio), sudavė dešine ranka kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajai J. M. į lūpą, ją praskeldamas, tokiu būdu jis savo šeimos nariui - žmonai J. M., sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus V. M. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 99-103).

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sutuoktinei, kaltinamojo asmenybę – praeityje pora kartų teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs (b.l. 76-79), baustas administracine tvarka daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 80-85), dirbantis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 11 d. 01.30 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 13.43 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (b.l. 47, 53).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 54-55), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 11 d. 01.30 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 13.43 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė