- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-766-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Ieškovas
- Rohde Nielsen A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo ir 2015 m. kovo 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rohde Nielsen A/S ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas Rohde Nielsen A/S (toliau – Ieškovas, Rangovas) prašė priteisti iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Atsakovas, Direkcija, Užsakovas, Apeliantas) 6 009 216,43 Lt skolos už atliktus darbus, 540 829,48 Lt delspinigių, 471 346,08 Lt įstatyme numatytų palūkanų, 9 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Atsakovui įvykdžius viešąjį pirkimą 2011 m. rugsėjo 6 d. tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. 34-2011- 610, pagal kurią Ieškovas įsipareigojo savo rizika ir lėšomis atlikti uosto akvatorijos gilinimo darbus objektuose „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimas“ ir „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos gilinimo 2 etapas – akvatorijos prie krantinės Nr. 144 gilinimas“ pagal Atsakovo pateiktus techninius projektus bei perduoti juos Užsakovui, o Užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti (toliau – Sutartis arba Gilinimo darbų sutartis). Atsižvelgiant į gilinimo darbų ir darbo natūraliose gamtinėse sąlygose specifiką, konkurso sąlygos ir sutartis numatė, kad nurodyti perkami kiekiai yra orientaciniai (Gilinimo darbų sutarties 1.2 p.). Konkurso sąlygos ir sutartis buvo rengiami Atsakovo turimo perkamų darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbų techninio projekto (toliau – Techninis projektas) pagrindu. Techniniame projekte buvo nurodytos apytikslės atliekamų darbų apimtys (iškastino grunto kiekiai). Šie kiekiai buvo apskaičiuoti 1,5 metų senumo batimetrinių matavimų pagrindu. Per tokį laikotarpį vyksta natūralūs gamtiniai procesai, dėl ko gali keistis (objektyviai neišvengiamai keičiasi) uosto akvatorijos dugno reljefas, todėl darbų apimtis gali mažėti arba didėti. Dėl šios priežasties Užsakovas pagal Sutarties 7.1.1 punktą įsipareigojo ne vėliau kaip prieš 30 dienų atlikti uosto akvatorijos batimetrinius matavimus, kurių pagrindu yra ne tik nustatoma darbų užduotis Rangovui, bet ir apskaičiuojama faktinė atliekamų (užsakomų) darbų apimtis. Sutarties sąlygos patvirtina, kad Sutartis yra fiksuoto įkainio (Sutarties 3.3–3.5 p.). Šalys susitarė, kad bus sumokama už gruntą, kuris bus apskaičiuotas ir nurodytas techninėje užduotyje. Šalys susitarė, kad darbai neturi būti sustabdyti, jei bus viršytas gilinimo darbų kiekis, tačiau apie tokią galimą situaciją Rangovas turi iš anksto raštu informuoti Užsakovą tam, kad Užsakovas galėtų atlikti viešųjų pirkimų procedūras papildomiems darbams, nestabdant darbų. Po Sutarties pasirašymo Ieškovas iš Atsakovo gavo technines užduotis, kuriose nurodyti darbų kiekiai skyrėsi nuo orientacinių kiekų, kurie buvo nurodyti Techniniame projekte, Konkurso sąlygose ir Sutartyje. Ieškovas įvykdė visus darbus, kuriuos Atsakovas buvo įpareigojęs jį atlikti pateikdamas technines užduotis, šiuos darbus tinkamai perdavė Atsakovui, o Atsakovas juos priėmė, patvirtino, kad darbų kokybė atitinka sutarties reikalavimus, tačiau juos apmokėjo tik iš dalies. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nusprendė už atliktus darbus atsiskaityti pagal kitoje su Ieškovu sudarytoje rangos sutartyje numatytus mažesnius darbų įkainius. Atsakovas aiškiai nurodė, kad techninės užduotys yra pateikiamos vadovaujantis Gilinimo darbų sutartimi. Atsakovas taip pat nepagrįstai atsisakė sumokėti už Techniniame projekte numatytų šlaitų (barai E ir G) formavimo darbus, nes vykdant gilinimo darbus, dėl dugno natūralių savybių privalo būti formuojami 1:3 nuožulnumo šlaitai (gilinimas stačiais kraštais yra neįmanomas), todėl formuojant šlaitą iškastas gruntas privalo būti apmokėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui Rohde Nielsen A/S iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1 740 389,37 Eur (6 009 216,43 Lt) skolos už atliktus darbus, 156 635,04 Eur (540 829,48 Lt) sutartinių netesybų (delspinigių), 136 511,26 Eur (471 346,08 Lt) įstatyme numatytų palūkanų, iš viso 2 033 535,68 Eur (7 021 391,99 Lt), ir 18 330,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo pasirašytos dvi atskiros rangos sutartys skirtingiems darbams – 2011 m. rugsėjo 6 d. Gilinimo darbų sutartis ir 2011 m. vasario 9 d. rangos sutartis Nr. 34-2011-130 dėl sąnašų valymo darbų (toliau – Valymo darbų sutartis). Abi sutartys numato Rangovo pareigą atlikti darbus pagal Užsakovo pateiktas užduotis bei Užsakovo pareigą sumokėti už atliktus darbus. Ginčo laikotarpiu galiojo abi tarp šalių sudarytos sutartys. Atsakovas turėjo galimybę ir pareigą savo nuožiūra pasirinkti, pagal kokią sutartį ir kokius darbus užsakyti. Kiekviena sutartis numatė atitinkamas šalių teises ir pareigas, darbų užsakymo tvarką pateikiant technines užduotis, kuri šalims buvo privaloma (CK 6.200 str.). Pasak teismo, techninių užduočių pateikimas yra sutartyse numatytas teisiškai reikšmingas veiksmas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes, o būtent, pareigą Ieškovui atlikti darbus pagal sutarties reikalavimus, o Atsakovui – pareigą sumokėti už atliktus darbus pagal sutarties reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus. Teismas nustatė, kad Ieškovas 2011 m. spalio 21 d. raštu informavo Atsakovą apie būtinybę atlikti papildomus darbus pagal Gilinimo darbų sutartį. Pasak teismo, Atsakovas 2011 spalio 25 d. rašte Lietuvos energetikos instituto direktoriui patvirtino, kad gilinimo darbų apimtys yra didesnės, negu Gilinimo darbų sutartyje numatyti orientaciniai kiekiai. Atsakovas technines užduotis Nr. 9.3.165-28/11, 9.3.165-25/11, 9.3.164- 24/11, 9.3.165-32/11, 9.3.165-33/11, 9.3.165-31/11, 9.3.165-27/11 Ieškovui pateikė pagal Gilinimo darbų sutartį, jose nebuvo numatyti jokie valymo darbai; Atsakovas šių techninių užduočių neatšaukė ir nepakeitė; prie techninių užduočių buvo pridėti atitinkami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimai vykdyti kapitalinio gilinimo darbus. Ieškovas pagal minėtas technines užduotis darbus įvykdė taip pat vadovaudamasis Gilinimo darbų sutartimi, todėl teismas sprendė, kad Atsakovas turi sumokėti šioje sutartyje numatytą atlyginimą už atliktus darbus. Nors Atsakovas raštu Nr. 2012-01-17 ir nurodė atlikti darbus pagal vieną užduotį remiantis abiem sutartimis, teismas sprendė, kad Atsakovas, neturėdamas pagrindo, dvi skirtingas sutartis suplakė į vieną užduotį, siekdamas apmokėti už darbus pigiau, pagal Valymo darbų sutartį (įkainio skirtumas – apie 4 kartus mažesnis). Teismas pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 24 d. raštu Atsakovas pripažino faktą, kad techninė užduotis buvo pateikta atlikti tik gilinimo darbus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjant bylą teisme Atsakovo atstovai laikėsi nenuoseklios pozicijos, teigdami, kad techninės užduotys buvo pateiktos pagal abi sutartis, tačiau akcentuodami, kad techninių užduočių pateikimas gilinimo darbams buvo klaida. Atsakovo pripažįstamos jo paties klaidos negali atleisti Atsakovo nuo pareigos laikytis pasirašytos sutarties bei suteikti teisę vienašališkai keisti sutarties vykdymo tvarką ir sąlygas bei apmokėjimą. Teismas atmetė Atsakovo argumentą, kad Ieškovas, vykdydamas darbus, privalėjo vadovautis Techniniu projektu, o ne techninėmis užduotimis. Tokia pozicija, pasak teismo, prieštarauja Atsakovo pirkimo dokumentų išaiškinimui, kad „gilinimo darbams techninės užduotys bus rengiamos pagal techninių projektų sprendinius“. Teismo vertinimu, toks išaiškinimas reiškia, kad Atsakovas, rengiantis technines užduotis, taip pat yra atsakingas už jų atitikimą Techniniam projektui, todėl teismas sprendė, kad techninės užduotys negalėjo prieštarauti Techniniam projektui, o esant Techninio projekto ir techninių užduočių neatitikimui, reikštų Atsakovo sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, dėl kurio Ieškovui neturi kilti neigiamų pasekmių. Atsakovas jau atliekant darbus ir vykdant šalių pasirašytą sutartį, pažeidė sutarties reikalavimus, t. y. uostas, pats nesilaikydamas viešo konkurso metu nustatytų sąlygų, tik dalį darbų nutarė apmokėti pagal Gilinimo darbų sutarties įkainius. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad Ieškovas nesilaikė Gilinimo darbų sutarties reikalavimų, neinformavo Atsakovo apie darbų užbaigimą, ar nepateikė batimetrinių matavimų, todėl, pasak teismo, Atsakovas neteisėtai atsisakė pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus ir pats neteisėtai atliko darbų priėmimo aktų korekcijas.
Šlaitų formavimas yra numatytas Techniniame projekte: Techninio projekto 3.2 lentelėje skaičiuojant bendrą darbų baruose A, B, C, D, E, F, G apimtį, kasant šlaitus atliekamų darbų kiekis (27 257 m³) yra įskaičiuotas į bendrą darbų apimtį (299 782 m³). Šlaitų formavimas taip pat yra numatytas techninėse užduotyse: techninė užduotis Nr. 9.3.165-28/11 – bare A numatyta 26 821 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-28/11 – bare A3 numatyta 5 010 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-25/11 – bare B numatyta 32 017 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-33/11 – bare E numatyta 248 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-31/11– bare G numatyta 3 282 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-27/11 – bare a1 numatyta 465 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-27/11 – bare a2 numatyta 331 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-27/11 – bare b 1 numatyta 210 m³; techninė užduotis Nr. 9.3.165-27/11 – bare b2 numatyta 276 m³. Konkurso procedūrų metu buvo šalių nuspręsta, kad už formuojant šlaitą iškastą gruntą privalo būti sumokėta už tas apimtis, kurios bus apskaičiuotos ir nurodytos techninėje užduotyje. Esant tokiems susitarimams, kad už techniniame projekte numatytų šlaitų formavimą bus apmokama, tačiau tik esant natūraliems užslinkimams ant rangovo jau suformuotų šlaitų arba barų, ir tik tokių užslinkusių gruntų iškasimo darbai ieškovui nebus apmokami, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti, o atsakovas apmokėti už šlaitų formavimą.
Dėl netesybų ir palūkanų priteisimo teismas konstatavo, kad Gilinimo darbų sutarties 12.10 punktas numato 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, taikomus Užsakovui, vėluojančiam atsiskaityti už atliktus darbus; pareiga mokėti palūkanas Atsakovui kyla pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kuris turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš Atsakovo Ieškovo naudai 9 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priėmė Ieškovo 2014-04-10 pareiškimą dėl dalies ieškinio atsiėmimo, t. y. ieškinio dalyką sudarančio reikalavimo priteisti 3 305 238 Lt nuostolių atsiėmimą, ir ieškinio dalį dėl 3 305 238 Lt nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. papildomo sprendimo dalį, kuria 9 proc. metinės palūkanos priteistos nuo priteistų palūkanų ir delspinigių sumų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Direkcijos 366 397,52 Eur (1 265 097,35 Lt) už šlaitų gilinimo (formavimo) darbus baruose.
1.1. Teismas klaidingai supranta ir aiškina Techninio projekto 2.3 lentelėje (sprendime klaidingai nurodyta „3.2 lentelėje“, kurioje nurodyti vėjo greičio duomenys Klaipėdos meteorologijos stotyje, o ne darbų kiekiai baruose) nurodytus duomenis. Joje iš tiesų nurodyta Klaipėdos uosto tobulinamo įplaukos kanalo gilinimo darbų kiekių užduotis ir joje atskira eilute išskirti darbai (ir jų kiekiai), kasant šlaitus. Tačiau minėtoje lentelės eilutėje tik baruose A ir B yra nurodyti darbų, kasant šlaitus, kiekiai (bendra suma – 27 257 m³), tuo tarpu kituose baruose – C, D, E, F ir G – tokių darbų (ir atitinkamai kiekių) atlikimas nenumatytas – vietoje darbų apimčių pažymėti brūkšniai. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad Direkcijos paaiškinimuose minėtoje Techninio projekto 2.5 lentelėje, kurioje nurodyta nebaigtų gilinimo darbų užduotis, taip pat nebuvo numatyta šlaitų gilinimo (formavimo) darbų. Tokiu būdu iš visų 12 Techniniame projekte numatytų darbo barų, tik dviejuose – A ir B buvo numatytos darbų, kasant šlaitus, apimtys. Tuo tarpu ieškinyje Ieškovas reiškia reikalavimą dėl apmokėjimo už šlaitų gilinimo (formavimo) darbus a3 ir b 3, A, B, E ir G baruose, o šlaitų kasimo kituose (ne A ir B) baruose darbų kiekis sudaro 7 289 m³, kurių kaina aktuose nurodytais įkainiais – 243 365 Lt be PVM (2 245 m³ a3 ir b3 bare x 41 Lt be PVM + 1 759 m³ E bare x 30 Lt be PVM + 3 285 m³ G bare x 30 Lt be PVM), viso su PVM – 294 471,65 Lt. Tokiu būdu, net jei sutiktume su teismo pozicija apmokėjimo su šlaitų gilinimo (formavimo) darbus klausimą spręsti pagal Techniniame projekte nurodytus darbų kiekius, teismas turėjo atmesti ieškinio reikalavimus 294 471,65 Lt dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas tendencingai cituoja ir aiškina Direkcijos atsakymus į potencialių tiekėjų klausimus. Teismas cituoja atsakymą į 23 klausimą 2011-06-02 susitikimo su tiekėjais protokole Nr. 6, tačiau nevertina ir nenagrinėja atsakymo į 22 klausimą tame pačiame protokole. Šiame atsakyme paaiškinama, kokie Sutarties vykdymui svarbūs duomenys bus nurodyti techninėje užduotyje: nurodomos darbo ribos, apibrėžtos koordinatėmis, ir formuojami šlaitai, šio viso darbo rajono šlaitų batimetrija bus pateikta techninėje užduotyje. Todėl atsakymas į po jo einantį 23 klausimą turi būti suprantamas taip: apmokama bus už tuos kiekius, kurie pateks į techninėse užduotyse apibrėžtą darbo baro teritoriją. Be to, 2011-05-20 viešojo pirkimo komisijos protokole Nr. 4 atsakyme į 10 klausimą buvo pasisakoma tik apie A ir B baruose formuojamus šlaitus ir jų įtraukimą darbo baro teritoriją. Be to, šiame atsakyme į tiekėjo klausimą pabrėžiama, kad Rangovui bus apmokama už faktiškai įvykdytas gilinimo darbų apimtis iki projektinio gylio, techniniuose projektuose numatytus leistinus gylio ir pločio perviršius. Todėl, esant tokiai situacijai, kai atsakymuose į skirtingus tiekėjų klausimus yra pateikti skirtingo turinio atsakymai, teismas privalėjo ne pažodžiui taikyti vieno iš atsakymų turinį, o aiškindamas ginčo sprendimui aktualias sutarties dokumentų (atsakymų į tiekėjų klausimus) nuostatas, privalėjo sistemiškai aiškinti Sutarties ir jos sudėtinių dalių nuostatas ir jų prasmę.
1.3. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad darbai atliekami pagal Užsakovo pateiktus techninius projektus. Sutarties 3.11 punkte nurodyta, kad Užsakovas sumoka už faktiškai įvykdytas gilinimo darbų apimtis iki projektinio gylio ir techniniuose projektuose numatytus leistinus gylio perviršius. Sutarties 7.2.4 punkte numatyta rangovo pareiga darbus atlikti nenusižengiant techninio projekto reikalavimams. Tokiu būdu Sutartyje, sistemiškai aiškinant jos nuostatas, buvo susitarta, kad darbai bus atliekami, perduodami Užsakovui ir apmokami pagal Techninio projekto sprendinius, o ne techninių užduočių duomenis. Sutarties 7.1.1 punkte yra aiškiai apibrėžtas Direkcijos pateikiamų techninių užduočių turinys, reikšmingas sutarties vykdymui: „Užsakovas įsipareigoja prieš darbų pradžią pateikti Rangovui ... techninę užduotį, kurioje nurodytos povandeninės komunikacijos bei kitos žinomos povandeninės kliūtys, darbo baro ribos, projektinis gylis, batimetriniai duomenys...“. Tokiu būdu Direkcijos pateikiamos techninės užduotys nekeičia ir nepapildo Sutartyje ir Techniniame projekte suformuluotų užduočių Rangovui, o tik detalizuoja technines darbų vykdymo sąlygas.
2. Teismas nepagrįstai priteisė iš Direkcijos 420 721,90 Eur už tariamai atliktus gilinimo/valymo darbus baruose a1 ir b1, a2 ir b2.
2.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių baruose a1 ir b1, a2 ir b2 deklaruojamų darbų faktinį atlikimą. Direkcija teismui pateiktoje suvestinėje lentelėje (18 stulpelis) nurodė, kad pagal Direkcijos duomenis Ieškovas minėtuose baruose iškasė tik 59 999 m³ sąnašų ir grunto, kai į civilinę bylą pateiktuose atliktų darbų aktuose (pagal kuriuos ieškovas prašo apmokėjimo) nurodytas 89 280,77 m³ (67 520,49 + 21 760,28) sąnašų ir grunto kiekis, tai yra 29 281,77 m³ daugiau. Ieškovas niekaip nepaaiškino ir nepagrindė šio skirtumo tarp atliktų darbų aktuose deklaruoto ir Direkcijos pripažįstamo darbų kiekio, o Ieškovo į bylą pateiktas vienintelis įrodymas: minėta kompiuterinė laikmena su 2011-11-22 uosto akvatorijos įplaukos kanalo atliktų batimetrinių matavimų duomenimis – neatitinka įrodymų leistinumo ir liečiamumo reikalavimų. Skundžiamame sprendime apskritai nepasisakyta dėl šių Direkcijos atsikirtimų į ieškinio reikalavimus – teismas apskritai nenagrinėjo ir nevertino Ieškovo atliktų darbų baruose a1 ir b1, a2 ir b2 kiekių klausimo, nors ginčo šalys teikė tiek paaiškinimus, tiek atsikirtimus šiuo ginčo klausimu. Teismas šioje ginčo dalyje tenkindamas ieškinio reikalavimus, priėmė visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Byloje iš naujo nagrinėjant faktiškai atliktų darbų kiekių klausimą, turėtų būti tiriamas bendras nuo darbų pradžios (techninės užduoties įteikimo Rangovui) iki darbų užbaigimo (Ieškovo deklaravimo apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą 2012-03-09) darbų kiekis, tai yra uosto akvatorijos gylio pasikeitimas. Darbų užbaigimas siejamas su Rangovo užtikrinimu, kad 10.2 punkte nurodyti (po darbų užbaigimo atlikti) išgilintos akvatorijos batimetriniai matavimai atitinka pasiektus dugno gilinimo rezultatus ir garantuoja pasiektą projektinį gylį. Tuo atveju, jei Rangovas pasiekia techniniame projekte numatytą rezultatą (šiuo atveju Ieškovas į bylą teikė įrodymus apie iki 2011-11-22 atliktų darbų kiekius, nors tuo metu darbų užbaigimo Direkcijai nedeklaravo), tačiau apie darbų užbaigimą neinformuoja užsakovo, neperduoda jam atliktų darbų rezultato, pareiga užtikrinti, kad darbų rezultatas atitiks sutarties reikalavimus iki jo perdavimo užsakovui (ar rezultato perdavimo užsakovui metu) tenka Rangovui. CK 6.682 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Tarpinių, ne darbų rezultato perdavimo metu, atliktų batimetrinių matavimų duomenys, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant darbų perdavimo–priėmimo ir apmokėjimo už juos klausimus.
3. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl papildomų darbų atlikimo, todėl taikė ne tas teisės normas ir Sutarties nuostatas. Direkcija nepripažįsta 70 651 m³ akvatorijos valymo darbų kaip gilinimo darbų, kas sudaro bendrą 3 291 450,47 Lt arba 953 269,95 Eur ieškinio reikalavimų sumą.
3.1. Ieškovas, gavęs iš Direkcijos techninę užduotį Nr. 9.3.165-27/11 darbams baruose a1 ir b1, a2 ir b2 atlikti ir dar nepradėjęs vykdyti šių darbų, 2011-10-21 raštu informavo Direkciją, kad neabejotinai bus viršyta šalių pasirašytoje sutartyje nurodyta darbų apimtis ir reikės iškasti papildomą grunto kiekį ir yra būtinybė atlikti papildomus darbus (Gilinimo darbų sutarties 7.2.8 p.). Šiuo raštu Ieškovas prašė Direkcijos pateikti informaciją, kaip vykdyti darbus baruose a1 ir b1, a2 ir b2, a3 ir b3. Direkcija 2011-10-25 raštu kreipėsi į Techninį projektą parengusį Lietuvos energetikos institutą ir, gavusi projekto rengėjo paaiškinimą, 2011-10-28 atsakė Ieškovui. Nurodyti Sutarties šalių susirašinėjimo dokumentai patvirtina, kad abi šalys Sutarties vykdymo metu padidėjusius darbų kiekius laikė papildomais darbais, nepatenkančiais į Gilinimo darbų sutartyje, sudarytoje viešojo konkurso būdu, numatytas darbų apimtis. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju turi būti taikomos teisės aktų (įskaitant ir Viešųjų pirkimų įstatymo) nuostatos, reglamentuojančios papildomų darbų, o ne sutartinių darbų atlikimą, perdavimą ir apmokėjimą. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą. Nagrinėjamu atveju, nors Ieškovas įspėjo Direkciją apie poreikį atlikti papildomus darbus, tačiau negavo Direkcijos pritarimo vykdyti tokius darbus įkainiais, numatytais Gilinimo darbų sutartyje. Direkcija Ieškovui dar 2011-10-28 (Ieškovo teigimu dar iki pradedant vykdyti papildomus ginčo darbus) pranešė, kad nurodyti papildomi darbai galės būti apmokami tik Valymo darbų sutartyje numatytais įkainiais, nes skirtumas tarp Sutartyje bei Techniniame projekte numatyto iškasti grunto kiekio ir 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesiais parengtose techninėse užduotyse nurodyto grunto kiekio susidarė dėl per laikotarpį nuo Techninio projekto parengimo iki batimetrinių matavimų (akvatorijos dugno matavimų, reikalingų techninėms užduotims parengti) atlikimo susikaupusių sąnašų. Vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, 6.684 straipsnio 4 dalimi, Ieškovas, gavęs tokį atsakymą, arba galėjo sutikti su papildomų darbų atlikimu Direkcijos nurodytais įkainiais, arba sustabdyti darbų vykdymą, arba atsisakyti sutarties. Ieškovas, nepadaręs nurodytų veiksmų, šiuo metu neturi teisės reikalauti apmokėti už papildomus darbus didesniais nei Direkcijos nurodytais įkainiais.
3.2. Uosto akvatorijos gilinimo ir valymo darbų technologijos iš esmės skiriasi. Jei gilinimo darbų atveju gruntas dažnai yra nuosėdinė uoliena morena, kuri gali būti tik iškasama, tai valymo darbų atveju sąnašos, kurios paprastai yra dumblo ar smėlio konsistencijos, yra nusiurbiamos. Atitinkamai šie darbai atliekami skirtinga technika – žemkasėmis arba žemsiurbėmis. Tai lemia akivaizdų skirtumą tarp Uosto gilinimo ir valymo darbų įkainių. Techninio projekto rengėjo ir Direkcijos poziciją, kad Sutarties vykdymo metu paaiškėję papildomi darbai turi būti vertinami (ir atitinkami įkainiai taikomi) ne kaip gilinimo, o kaip valymo darbai, patvirtina ir Direkcijos pateiktų Laivybos kanalų (barų a1 ir b1, a2 ir b2) batimetrinių matavimų rezultatų (vidutinių gylių) planai skirtingais laikotarpiais. Iš nurodytų planų akivaizdu, kad uosto akvatorija minėtuose baruose praeityje (Techninio projekto rengimo metu) buvo labiau išgilinta (2010-02-17 planas), o vėliau (Techninės užduoties rengimo metu) buvo užnešta (2011-09-29 planas). Akivaizdu, kad uosto akvatorijos gylis gali sumažėti tik dėl joje besikaupiančių sąnašų, o tokios sąnašos yra šalinamos uosto akvatorijos valymo, o ne gilinimo darbais.
3.3. Ieškovas neginčijo papildomų darbų pobūdžio ir esminio skirtumo tarp įkainių uosto akvatorijos gilinimo ir valymo darbams. Ieškovas akcentavo tik tariamai netinkamą sutarčių vykdymo dokumentų įforminimą – neva Direkcija, išdavusi technines užduotis pagal Gilinimo darbų sutartį, negalėjo duoti nurodymo Ieškovui darbus vykdyti taip pat ir pagal Valymo darbų sutartį. Direkcija, nepažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimo (nes buvo pravestos viešojo pirkimo procedūros ir galiojo viešojo pirkimo sutartys tiek gilinimo, tiek valymo darbams), nurodė Ieškovui vienu metu darbus vykdyti pagal abi sutartis ir juos aktuoti pagal atitinkamoje sutartyje numatytus įkainius. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad toks Direkcijos nurodymas yra neteisėtas ir negalėjo būti įvykdytas, tačiau nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių kliūčių, kodėl toks Direkcijos nurodymas negalėjo būti įvykdytas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-07-30 rašte nurodyta, kad papildomas (atskiras) leidimas uosto akvatorijos valymo darbams (kai yra išduotas leidimas gilinimo darbams) nereikalingas ir neišduodamas.
3.4. Rengiant Techninį projektą atlikti matavimai ir skaičiavimai gali būti nevisiškai tikslūs, tokio pobūdžio darbuose egzistuoja matavimų ir skaičiavimų paklaidos tikimybė. Siekiant įvertinti galimas paklaidas, Gilinimo darbų sutartyje numatyti darbų kiekiai buvo įvardinti kaip orientaciniai. Tačiau iš kitos pusės Gilinimo darbų sutartyje atliekami darbai buvo apibrėžti konkrečiais Techninio projekto sprendiniais (Sutarties 1.1, 3.11, 10.5 ir kt. p.). Todėl akivaizdu, kad darbų kiekiai, nepatenkantys į Techniniame projekte apibrėžtas darbo ribas, negali būti vertinami kaip sutartiniai (numatyti sutartyje).
3.5. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo įvardintose techninėse užduotyse Direkcijos darbuotojas, nesilaikydamas Sutarties sąlygų, nurodė ir kitus (ne tik Sutarties reikalaujamus) duomenis, ir tai padarė netiksliai, neįvertindamas Techninio projekto sprendinių, nereiškia, kad toks Sutarties nuostatų neatitinkantis dokumentas gali sukelti pareigą Direkcijai (perkančiajai organizacijai) priimti ir apmokėti papildomus darbus sutartiniais įkainiais, kurie neatitinka papildomų darbų pobūdžio ir turinio. Tiek Direkcijos, tiek Ieškovo darbuotojai galėjo ir turėjo suprasti, kad Direkcijos išduotose techninėse užduotyse yra numatyti ne tik sutartiniai, bet ir papildomi akvatorijos valymo darbai. Šiuo atveju spręstina, ar Direkcijai pripažinus darbuotojo klaidą, kad techninės užduotys buvo išduotos ne pagal Gilinimo darbų sutarties nuostatas, bei pripažinus, kad Ieškovas taip pat šią klaidą pastebėjo ar turėjo pastebėti, iš tokios situacijos Ieškovas gali pasipelnyti. Tai yra gauti apmokėjimą už papildomus darbus įkainiais, neatitinkančiais darbų pobūdžio ir turinio.
4. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pavėluotu mokėjimu Įstatymo prasme laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį (Įstatymo 2 str. 4 d.). Tokiu būdu palūkanos pagal Įstatymą gali būti skaičiuojamos tik už vėlavimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, prekes ar atliktus darbus, bet ne už kitas nevykdomas pinigines prievoles: netesybas, palūkanas ir pan. Teismo sprendimu priteistos palūkanos bei delspinigiai nėra laikomi mokėjimu už suteiktas prekes ar atliktus darbus pagal komercinį sandorį. Dėl to teismas procesines palūkanas, kurių dydis nustatytas pagal Įstatymo nuostatas, galėjo skaičiuoti ir priteisti tik nuo tariamos skolos už atliktus darbus sumos, tačiau ne nuo delspinigių ir palūkanų sumų.
Atsiliepimas
Ieškovas Rohde Nielsen A/S prašo skundžiamus teismo sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimuose nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginimo už darbus (grunto apimtis) formuojant šlaitus.
1.1. Šlaitų formavimas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai numatytas Techninio projekto 2.3 lentelėje. Apskaičiuojant orientacinį darbų kiekį, Apeliantas įtraukė darbus, atliekamus formuojant šlaitus. Techninio projekto 2.5 lentelėje nėra duomenų apie šlaitus, todėl šia lentele remtis nėra pagrindo. Apelianto argumentas, kad šlaitų formavimas yra numatytas tik darbo baruose A ir B, prieštarauja Apelianto argumentams, kad šlaitų formavimas ir šių darbų apmokėjimas apskritai niekur nėra numatytas; Apelianto pateiktoms techninėms užduotims, parengtoms pagal Techninį projektą. Techninio projekto 2.3 lentelės eilutėje „kasant šlaitus“ yra nurodyta „-“, nes šlaitų apimčių nustatymas ir prognozavimas šiuose darbo baruose (C, D, E, F, G) Techninio projekto stadijoje buvo sudėtingas, todėl buvo paliktas techninių užduočių rengimo stadijai; šlaitų apimtys yra tiesiogiai priklausomos nuo darbo apimčių.
1.2. Apeliantas remiasi netiksliomis iš konteksto paimtomis atsakymų į tiekėjų klausimus dalimis. Pirkimo procedūrų metu apeliantas išskyrė dviejų rūšių šlaitų formavimo procesus: 1) projekte numatytų charakteristikų šlaitų formavimą vykdant gilinimo darbus; 2) natūralų šlaitų formavimąsi ant jau suformuotų šlaitų ir/arba įplaukos kanalo užslenkant aplinkinių teritorijų gruntui. Viešojo pirkimo procedūrų metu Apeliantas išaiškino, kad už Techniniame projekte numatytų šlaitų formavimą bus apmokama, tačiau esant natūraliems užslinkimams ant Ieškovo jau suformuotų šlaitų arba barų, tokio užslinkusio grunto iškasimo darbai nebus apmokami.
1.3. Apeliantas siekia įrodyti techninių užduočių tariamą prieštaravimą Techniniam projektui ir gauti iš to naudos. Tokia Apelianto pozicija prieštarauja Apelianto pirkimo dokumentų išaiškinimui, kad „gilinimo darbams techninės užduotys bus rengiamos pagal techninių projektų sprendinius“.
2. Apeliantas nepagrįstai atsisakė apmokėti už Ieškovo atliktus gilinimo darbus darbo baruose a1 ir b1 bei a2 ir b2.
2.1. Ieškovas 2012-03-22 raštu, vadovaudamasis Sutarties reikalavimais, informavo Apeliantą apie darbų užbaigimą. Kompiuterinė laikmena su batimetrinių matavimų duomenimis Ieškovui buvo perduota paties Apelianto, todėl Apeliantui joje nurodyta informacija buvo visiškai aiški ir suprantama. Apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad Ieškovas teismui pateikė 2011-11-22 atliktų batimetrinių matavimų duomenų grafinį atvaizdavimą, kuriame aiškiai ir suprantamai kiekvienam pavaizduota situacija 2011-11-22 dienai. Apeliantas ir jo kviesti liudytojai pripažino faktą, kad iki 2011-11-25 batimetrinių matavimų atlikimo Ieškovas buvo praktiškai atlikęs darbus baruose a1 ir b1 bei a2 ir b2. Buvo likę tik keli nežymūs trūkumai, kurie preliminariais skaičiavimais sudarė 206 m³, kas sudaro 0,98 proc. nuo projektinio gylio kiekio arba 0,25 proc. nuo viso kiekio.
2.2. Aplinkybė, kad dėl audrų sezono (į kurį darbai persikėlė išimtinai dėl to, kad Apeliantas pavėluotai pateikė technines užduotis) darbų rezultatas buvo užneštas smėliu, kurio išvalymui Apeliantas Ieškovui pateikė atskirą valymo darbų užduotį pagal kitą sutartį, nesudaro pagrindo teigti, kad Ieškovas prarado teisę į darbų apmokėjimą. Atsakydamas į tiekėjų klausimus, Apeliantas paaiškino, kad Užsakovas po sutarties pasirašymo per 15 dienų terminą pateiks sutarties projekto 7.1.1 punkte nurodytus dokumentus. Taigi dokumentai turėjo būti pateikti iki 2011 m. rugsėjo 21 d., tačiau Apeliantas vėlavo pateikti technines užduotis.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Techniniame projekte numatytą preliminarią apimtį viršijantys darbai yra „papildomi“, todėl neapmokėtini Sutarties pagrindu.
3.1. Sutartis neįtvirtino nei fiksuotos, nei maksimalios Rangovui mokėtinos kainos. Sutartis yra fiksuoto įkainio. Konkurso ir Sutarties sąlygos nustatė, kad perkami darbų kiekiai yra orientaciniai, tikslūs užsakomi darbų kiekiai (užsakomo iškasti grunto kiekis) bus nustatomi Apeliantui pateikiant technines užduotis.
3.2.Valymo darbų sutarties objektas, vykdymo būdai ir tvarka skyrės nuo Gilinimo darbų sutarties. Pagal pastarąją sutartį darbo barai teritoriniu požiūriu yra didesni. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad šių sutarčių darbų teritorijos sutampa.
3.3. Techninės užduotys pateiktos vadovaujantis Gilinimo darbų sutartimi. Tai nurodyta arba pačiose techninėse užduotyse, arba jų lydraščiuose.
4. Net jei teismas pripažintų, kad 9 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistų palūkanų ir delspinigių sumų negalėjo būtu priteisiamos, tokiu atveju palūkanų dydis mažintinas iki CK 6.210 straipsnyje numatyto dydžio, o ne spręstina dėl jų netaikymo apskritai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra itin specifinės ir sudėtingos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl apmokėjimo už atliktus šlaitų gilinimo darbus
Ieškovas prašomą priteisti iš Atsakovo skolą, be kita ko, grindė ta aplinkybe, kad Atsakovas atsisakė sumokėti už baruose E ir G formuojant šlaitą iškastą gruntą. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad jam atsirado pareiga sumokėti Ieškovui 366 397,52 Eur (1 265 097,35 Lt) už šlaitų formavimo darbus. Sprendžiant, ar Apeliantas turi tokią pareigą, būtina įvertinti šalių sudarytos Sutarties sąlygas.
Gilinimo darbų sutartimi Rangovas įsipareigojo darbus atlikti pagal Užsakovo pateiktus techninius projektus (Sutarties 1.1 p.). Užsakovas įsipareigojo prieš darbų pradžią pateikti Rangovui Techninį projektą, techninę užduotį, kurioje, be kita ko, nurodytos darbų baro ribos, projektinis gylis, batimetrinių matavimų (Užsakovo atliktų ne anksčiau kaip 30 kalendorinių dienų iki darbų pradžios) duomenys (Sutarties 7.1.1 p.). Kaip matyti iš Direkcijos Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolo, atsakant į klausimą dėl šlaitų nukasimo ir šių darbų apimčių apskaitymo ir apmokėjimo, tiekėjams buvo išaiškinta: „ <…> Rangovui bus apmokama už faktiškai įvykdytas gilinimo darbų apimtis iki projektinio gylio ir techniniuose projektuose numatytus leistinus gylio ir pločio perviršius. Už užslinkusį gruntą, jeigu toks būtų, atskirai mokama nebus“ (žr. atsakymą į 10 klausimą, II t., 161–162 b. l.). Direkcijos Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. birželio 2 d. susitikime su tiekėjais buvo išaiškinta: „Techninėje užduotyje bus nurodomos darbo ribos, apibrėžtos koordinatėmis, ir formuojami šlaitai, šio viso darbo rajono ir šlaitų batimetrija bus pateikta techninėje užduotyje. Aplinkinių rajonų, kurie nepatenka į darbo baro ribas ir formuojamus šlaitus, batimetrija nebus pateikiama“ (žr. atsakymą į 22 klausimą, II t., 187 b. l.); taip pat išaiškinta, kad „sumokama bus už tas [iškasto grunto] apimtis, kurios bus <…> nurodytos techninėje užduotyje“ (žr. atsakymą į 23 klausimą, II t., 187–188 b. l.). Tiek baro G gilinimo darbų techninėje užduotyje (II t., 53 b. l.), tiek ir baro E gilinimo darbų techninėje užduotyje (II t., 55 b. l.) yra nurodyti formuojami šlaitai. Todėl aiškinti minėtas Sutarties dokumentų (atsakymų į tiekėjų klausimus) nuostatas taip, kad Apeliantas apskritai neturi pareigos apmokėti už iškastą gruntą formuojant šlaitus baruose E ir G, nėra jokio pagrindo (CK 6.193 str.).
Nepagrįstas ir Apelianto argumentas, kad šlaitų formavimo darbai apmokami pagal Techninio projekto sprendinius, o ne techninių užduočių duomenis, kurie tik detalizuoja technines darbų vykdymo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad techninės užduotys rengiamos vadovaujantis Techniniu projektu, todėl Ieškovas pagrįstai reikalauja apmokėti už tas darbų apimtis, kurios nustatytos techninėse užduotyse, įskaitant ir šlaitų formavimo metu iškastą gruntą. Apelianto teiginys, kad Techninio projekto 2.3 lentelėje gilinimo darbų kiekiai kasant šlaitus numatyti tik baruose A ir B, o kituose baruose – nenumatyti (vietoje darbų apimčių pažymėti brūkšniai), prieštarauja kitam apelianto teiginiui, kad šlaitų kasimo kituose (ne A ir B) baruose darbų kiekis sudaro 7 289 m³. Nesutiktina ir su Apelianto argumentu, kad teismas pagal Techninio projekto 2.3 lentelėje nurodytus šlaitų formavimo darbų kiekius turėjo atmesti ieškinio reikalavimus 294 471,65 Lt dalyje. Kaip minėta, Apeliantas įsipareigojo sumokėti už iškasto grunto apimtis, kurios nurodytos techninėse užduotyse. Pagal bylos duomenis, Ieškovo iškastas gruntas atliekant gilinimo darbus baruose E ir G, įskaitant ir iškastą gruntą formuojant šlaitus, neviršija atitinkamose techninėse užduotyse numatytų apimčių (II t., 105–106, 109–110 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šalių sudaryta Gilinimo darbų sutartis apima ir Užsakovo pareigą apmokėti už iškastą gruntą formuojant techninėse užduotyse numatytų dydžių kanalo šlaitus.
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus baruose a1 ir b1, a2 ir b2
Apeliantas laikosi pozicijos, kad Ieškovas baruose a1 ir b1, a2 ir b2 atliko mažesnį kiekį gilinimo/valymo darbų, nei nurodoma Ieškovo surašytuose ir Direkcijai pateiktuose atliktų darbų aktuose. Pagal Ieškovo atliktų darbų aktus bendras minėtuose baruose iškasto sąnašų ir grunto kiekis sudaro 89 280,77 m³, tačiau Apeliantas teigia, kad Ieškovas iškasė tik 59 999 m³ sąnašų ir grunto. Sprendžiant, ar teisingai apskaičiuotas baruose a1 ir b1, a2 ir b2 Ieškovo atliktų darbų kiekis, pirmiausia būtina nustatyti, kaip šalys susitarė šį kiekį apskaičiuoti.
Minėta, kad pagal Gilinimo darbų sutartį Apeliantas kaip Užsakovas įsipareigojo prieš darbų pradžią pateikti Rangovui techninę užduotį, kurioje, be kita ko, nurodyti batimetrinių matavimų (Užsakovo atliktų ne anksčiau kaip 30 kalendorinių dienų iki darbų pradžios) duomenys (Sutarties 7.1.1 p.). Šalys susitarė, kad gilinimo darbai bare (baruose) laikomi baigtais, kai Užsakovo batimetriniai matavimai, atlikti po gilinimo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą techniniame projekte ir techninėje užduotyje (Sutarties 10.5 p.). Taigi Ieškovo atliktų darbų rezultatas, t. y. iškasto grunto kiekis apskaičiuojamas pagal batimetrinių matavimų duomenų pokyčius prieš ir po darbų atlikimo.
Ieškovas paaiškino, kad iškasto grunto kiekį pagal Gilinimo darbų sutartį darbo baruose a1 ir b1 bei a2 ir b2 apskaičiavo remdamasis 2011-11-22 Apelianto atliktų batimetrinių matavimų duomenimis, pagal kuriuos tuo metu preliminariai buvo likę iškasti iki 8 500 m³ grunto. Pasak Ieškovo, dėl Apelianto pavėluotai pateiktų techninių užduočių darbų vykdymas persikėlė į žiemos ir audrų sezoną, kurio metu darbo barai a1 ir b1, a2 ir b2 buvo užnešti smėliu. Po 2011-11-22 atsiradusio sąnašinio smėlio valymo darbus Apeliantas užsakė atlikti pagal kitą, t. y. Valymo darbų sutartį. Taigi Ieškovas įrodinėja, kad darbo baruose a1 ir b1 bei a2 ir b2 darbus atliko du kartus – iš pradžių pagal Gilinimo darbų sutartį beveik pasiekė projektinį gylį, o vėliau, papildomai išvalęs audrų metu suneštą smėlį pagal Valymo darbų sutartį, galutinai įvykdė darbus šiuose baruose pagal Gilinimo darbų sutartį ir 2012-03-09 pranešė Užsakovui apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą (IV t., 58 b. l.).
Kaip minėta, apskaičiuojant iškasto grunto kiekį esminę reikšmę turi batimetrinių matavimų duomenys prieš ir po darbų atlikimo. Apeliantas teigia, kad Ieškovo byloje pateikti 2011-11-22 batimetrinių matavimų duomenys neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes teismas neturi techninių galimybių peržiūrėti kompaktiniame diske pateiktų duomenų, be to, tam reikalingos specialios žinios. Teisėjų kolegija, atmesdama šį argumentą, visų pirma pažymi, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog būtent Apeliantas 2011-11-22 atliko batimetrinius matavimus minėtuose darbo baruose ir šiuos duomenis kompaktiniame diske perdavė Ieškovui. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, Ieškovas byloje yra pateikęs 2011-09-29, 2011-11-22 ir 2012-03-07 atliktų batimetrinių matavimų duomenų grafinį atvaizdavimą (V t., 113–115 b. l.). Pats Apeliantas taip pat pateikė 2011-11-18/25 atliktų batimetrinių matavimų duomenis, pagal kuriuos darbai ginčo darbo baruose iš esmės buvo atlikti tinkamai (V t., 120 b. l.). Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad Ieškovas teisingai apskaičiavo iškasto grunto kiekį vykdant darbus pagal Gilinimo darbų sutartį (CPK 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad Ieškovo apskaičiuotas iškasto grunto kiekis neviršija darbo barų a1 ir b1 bei a2 ir b2 techninėse užduotyse nurodytų iškastino grunto kiekių bendros sumos.
Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, Apeliantas darbo barų a1 ir b1 bei a2 ir b2 technines užduotis Ieškovui perdavė 2011-10-07 (II t., 67 b. l.). Atsakydamas į tiekėjų klausimus, Apeliantas paaiškino, kad Užsakovas po sutarties pasirašymo per 15 dienų terminą pateiks sutarties projekto 7.1.1 punkte nurodytus dokumentus (žr. atsakymą į 2 klausimą, II t., 160 b. l.). Minėta, kad pagal Sutarties 7.1.1 punktą Užsakovas įsipareigojo, be kitų dokumentų, pateikti Rangovui ir technines užduotis. Taigi Ieškovas pagrįstai teigia, kad techninės užduotys turėjo būti pateiktos iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Ieškovas darbus įsipareigojo užbaigti per 120 dienų nuo techninių užduočių gavimo (Sutarties 2.1 p.). Kadangi Apeliantas pavėluotai pateikė Ieškovui darbo barų a1 ir b1 bei a2 ir b2 technines užduotis, tai lėmė, jog Ieškovas nespėjo atlikti visų darbų iki audrų sezono pradžios. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su Apelianto argumentu, kad pagal CK 6.682 straipsnio 1 dalį Ieškovui kaip rangovui tenka statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Rangovas pagal Gilinimo darbų sutartį atliko gilinimo darbus ir beveik pasiekė projektinį gylį, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių darbų rezultato negalėjo perduoti Užsakovui. Po audrų sezono minėtuose darbo baruose atlikus Apelianto užsakytus papildomus valymo darbus pagal Valymo darbų sutartį, darbai buvo tinkamai užbaigti ir perduoti Užsakovui. Esant tokiai situacijai, nesutiktina su Apeliantu, kad negalima vadovautis batimetrinių matavimų, kurie atlikti ne darbų rezultato perdavimo metu, duomenimis sprendžiant darbų apmokėjimo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti batimetrinių matavimų duomenys, kuriuos Apeliantas įvardina kaip „tarpinius“, patvirtina Ieškovo atliktų darbų kiekį. Nors šalys susitarė, kad faktiškai atliktų gilinimo darbų ir faktiškai atliktų techninėje užduotyje nurodytų leistinų perviršių apimtys nustatomos pagal Užsakovo batimetrinius matavimus, atliktus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po gilinimo darbų užbaigimo (Sutarties 10.8 p.), Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Ieškovo nurodytus duomenis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas iškasto grunto kiekis darbo baruose a1 ir b1 bei a2 ir b2 pagal Gilinimo darbų sutartį (CPK 178 str.). Todėl atmesti ieškovo reikalavimus šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl darbų įkainių taikymo
Apeliantas nesutinka su Ieškovo reikalavimu apmokėti 3 291 450,47 Lt (t. y. 953 269,95 Eur) už 70 651 m³ iškasto grunto, teigdamas, kad šį papildomų, Techniniame projekte nenumatytų darbų kiekį Ieškovas atliko pagal Valymo darbų sutartį, o ne pagal Gilinimo darbų sutartį.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami darbai buvo atlikti pagal technines užduotis, kurios Ieškovui buvo pateiktos vadovaujantis Gilinimo darbų sutartimi ir kuriose nebuvo numatyti jokie valymo darbai, todėl apmokėjimui taikytini Gilinimo darbų sutartyje numatyti darbų įkainiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis.
Gilinimo darbų sutartimi Rangovas įsipareigojo darbus atlikti pagal Užsakovo pateiktus techninius projektus, kuriuose nurodomas orientacinis kasamo grunto kiekis (Sutarties 1.2 p.). Kaip minėta, šalys susitarė, kad apmokama bus už tas iškasto grunto apimtis, kurios bus nurodytos techninėse užduotyse. Byloje nustatyta, kad vykdant Gilinimo darbų sutartį Užsakovo pateiktose techninėse užduotyse nurodyti iškastino grunto kiekiai viršija Techniniame projekte numatytus orientacinius kiekius. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 7.2.8 punktu, 2011-10-21 raštu kreipėsi į Apeliantą, informuodamas apie būtinybę atlikti papildomus darbus bei prašydamas pateikti nurodymus, kaip toliau vykdyti darbus (II t., 83 b. l.). Apeliantas, atsakydamas 2011-10-28 rašte pasiūlė už susidariusį grunto kiekių skirtumą apmokėti pagal Valymo darbų sutartį (III t., 32 b. l.). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Ieškovui pagal Gilinimo darbų sutartį pateiktos techninės užduotys nebuvo atšauktos ar pakeistos. Pažymėtina ir tai, kad Apeliantas nedavė Ieškovui jokių nurodymų stabdyti darbų pagal Gilinimo darbų sutartį atlikimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad techninė užduotis pagal Valymo darbų sutartį Ieškovui buvo pateikta tik 2012-02-03, t. y. jau po to, kai Ieškovas buvo atlikęs didesnę dalį gilinimo darbų.
Teisėjų kolegija nesutinka su Apelianto argumentu, kad iškastino grunto kiekio skirtumas, susidaręs tarp to, kuris numatytas Techniniame projekte, ir to, kuris nurodytas techninėse užduotyse, laikytinas papildomais darbais, kurių atlikimo neapima Gilinimo darbų sutartis. Prieš tai jau aptartos šalių sudarytos Gilinimo darbų sutarties sąlygos, įskaitant ir Apelianto pateiktus išaiškinimus atsakant į tiekėjų klausimus viešojo pirkimo procedūrų metu, patvirtina, kad šalys susitarė dėl orientacinio darbų kiekio, kuris patikslinamas Rangovui pateikiamose techninėse užduotyse. Pažymėtina, kad technines užduotis rengia ir pateikia Rangovui būtent Užsakovas. Taigi pats Apeliantas, atlikdamas batimetrinius matavimus, turėjo nustatyti ir įvertini, kokio pobūdžio darbai uostui yra reikalingi ir pagal tai parengti ir pateikti Rangovui atitinkamas technines užduotis, o ne vienašališkai pakeisti Sutartyje nustatytus darbų apmokėjimo įkainius. Kadangi pats Apeliantas nesilaikė minėtose sutartyse nustatytų įsipareigojimų (CK 6.189 str., 6.200 str.), nėra pagrindo teigti, kad Ieškovas, vykdydamas darbus pagal Gilinimo darbų sutartį ir vadovaudamasis jam pateiktomis techninėmis užduotimis, turėjo sustabdyti darbų vykdymą arba atsisakyti sutarties. Apeliantas neįrodė, kad Ieškovas, iškasdamas ginčijamus grunto kiekius, faktiškai vykdė valymo, o ne gilinimo darbus, todėl nepagrįstai teigia, kad Ieškovo taikomi įkainiai neatitinka darbų pobūdžio. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo taikyti Apelianto nurodytų CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes bendra Sutarties kaina, Ieškovui atlikus ginčijamus darbus, nepadidėjo.
Apelianto argumentas, kad ginčijami darbų kiekiai nepatenka į Techniniame projekte apibrėžtas darbo ribas, taip pat atmestinas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati Direkcija viešojo pirkimo procedūrų metu išaiškino, kad gilinimo darbams techninės užduotys bus rengiamos pagal techninių projektų sprendinius. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Techninio projekto ir techninių užduočių neatitikimas reikštų Atsakovo sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, dėl kurio Ieškovui neturi kilti neigiamų pasekmių.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Apeliantas nepagrįstai vienašališkai pakoregavo Ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus ir už dalį darbų, kuriuos Ieškovas atliko vykdydamas Gilinimo darbų sutartį, apmokėjo taikydamas kitoje šalių sudarytoje sutartyje, t. y. Valymo darbų sutartyje, nustatytus darbų įkainius.
Dėl procesinių palūkanų
Pirmosios instancijos teismas priteisė Ieškovui iš Atsakovo 9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, teigia, kad palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas), negali būti skaičiuojamos nuo priteistų delspinigių ir palūkanų sumų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo; nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; kt.). Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (pvz., palūkanos, delspinigiai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).
Byloje nėra ginčo, kad šalių sudaryta Sutartis atitinka Įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius (Įstatymo 2 str. 1 d.). Ginčas kilo dėl to, už kokias priteistinas sumas gali būti taikoma pagal Įstatymą apskaičiuota metinė procesinių palūkanų norma. Apeliantas, teigdamas, kad palūkanos pagal šį įstatymą negali būti skaičiuojamos nuo priteistų delspinigių ir palūkanų sumų, vadovaujasi Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią pavėluotu mokėjimu laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Konstatavus, kad ginčo Sutarčiai taikytinos Įstatymo nuostatos, pagal jas skaičiuojamos procesinės palūkanos už visą priteistiną sumą, kurią sudaro patenkinti materialaus pobūdžio reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų šių palūkanų paskirties. Juolab, kad ieškovo reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo kildinami iš tos pačios Sutarties netinkamo vykdymo, kurios pagrindu ir taikytinos Įstatymo nuostatos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatė visas faktines aplinkybes, turinčias esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių esminių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės ar materialiosios teisės normų taikymo pažeidimų, todėl sprendžia, kad teismas, tenkindamas Ieškovo pareikštą ieškinį visa apimtimi, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą bei papildomą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamų teismo sprendimų, todėl Atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas teismo sprendimas paliekami nepakeisti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.