Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-02-28 · Byla Nr. N1-90-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
N1-90-579/2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00109-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Civilinis ieškovas
I. V.
Civilinis atsakovas
R. B., G. K.
Kaltinamasis
L. B.
Baudžiamoji byla Nr. N1-90-579/2013(Proceso Nr. 1-24-1-00109-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.3.1.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V., jos atstovei adv. Reginai Atkočaitienei, gynėjams adv. Vaclovui Kaminskiui, Alvydai Medišauskienei, įstatyminiams atstovams bei civiliniams atsakovams R. B., G. K., vertėjai Veronikai Rybalčenko, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivis, teistas: 2011-06-10 pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2011-07-14 pagal BK 135 str. 2 d. 8 punktą 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus; 2011-08-25 pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-10 ir 2011-07-14 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis jas dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones bei įpareigojimus; 2012-03-08 pagal BK 284 str. 1 d. 5 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2011-08-25 teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta trijų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; 2012-12-05 pagal BK 284 str. 1 d. (du epizodai) 6 mėnesių ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2012-03-08 teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

A. B. (A. B.) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos 11 klasės moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. laikotarpyje nuo 2012-01-27 22 val. iki 2012-01-28 2 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto, pažymėto Nr. 22, vonios kambaryje ir koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių nepilnamečiui E. L. į įvairias kūno vietas – į galvą, dešinę ranką, kojas, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejų kojų kelių srityse ir blauzdų priekiniuose paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruvas kairėje momeninėje srityje ir viršugalvyje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje, taip pat sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą, tuo padarė pilvo sumušimą, iš viso sudavęs tiksliai nenustatytą smūgių skaičių sukėlė E. L. fizinį skausmą bei kančias ir padarė jam buką pilvo traumą pasireiškusią kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyšimu ir plačia kraujosruva pasaite, kas sukėlė vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę ir ūmų širdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumą su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko E. L. 2012-01-28 mirė, tai yra nužudė nepilnametį E. L..

A. B. 2012-01-27 apie 22 val. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto, pažymėto Nr. 22, vonios kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pamatęs sulaužytą kriauklę, sėdinčiam vonios kambaryje ant grindų nepilnamečiui E. L. dešine ranka kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į kairę galvos sritį ir tuo sukėlė E. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. B. iš esmės kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012-01-27 vakare kartu su kitais asmenimis svečiavosi pas A. B., vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp tų asmenų buvo ir jo pusbrolis E. L.. Po kiek laiko nukentėjusysis E. L. nuo pavartoto alkoholio pradėjo blogai jaustis, todėl jį nuvedė į vonios kambarį. Netrukus vonioje išgirdo neaiškius garsus. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad E. L. sulaužė kriauklę. Supykęs trenkė pusbroliui kelis kartus kumščiu į galvos sritį, taip pat kelis kartus spyrė su koja. Po tokių savo veiksmų paliko nukentėjusįjį vonios kambaryje. Dar po kiek laiko E. L. iš vonios kambario nuvedė į koridorių. Kadangi nukentėjusysis vedamas svirinėjo, kliuvinėjo, buvo sunku jį vesti, supykęs dar kelis kartus sudavė E. L. kumščiu bei spyrė koja į pilvo sritį. Po šių veiksmų nukentėjusįjį paliko gulėti koridoriuje prie spintos. Vėliau, berūkant virtuvėje išgirdo pusbrolį garsiai knarkiant, todėl atėjęs dar keletą kartų jam spyrė koja. Ryte E. L. rado vonios kambaryje gulintį, jį iš ten ištempė ir paguldė koridoriuje ant grindų. Apie pietus pastebėjo, kad E. L. negyvas. Kad kas nors be jo dar būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam E. L. nematė. Jis taip pat tvirtina, kad iš viso sudavė (ir įspyrė) ne daugiau kaip vienuolika kartų, be to, visi smūgiai nebuvo stiprūs. Įrodymų tyrimo pabaigoje, ištyrus visus įrodymus, kaltinamasis nurodė, kad išklausęs liudytojų parodų detaliau prisiminė smurto prieš E. L. pavartojimo aplinkybes ir pripažino, kad nukentėjusysis mirė būtent dėl jo pavartoto fizinio smurto.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-01-27 vakare bute, kuriame jis tuo laiku gyveno, susirinko draugų kompanija. Jie visi bendravo tarpusavyje, vartojo alkoholinius gėrimus, jis, be to vartojo narkotines medžiagas – rūkė „žolę“. Kažkuriuo momentu pamatė, kad vonioje nulaužta kriauklė. Supykęs, vieną kartą smogė kumščiu kriauklę sulaužiusiam E. L. į galvos sritį. Daugiau smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo. Matė, kad E. L. taip pat mušė ir L. B. – sudavė kumščiais bei spyrė kojomis. Kitą dieną nukentėjusįjį rado mirusį.

Nukentėjusioji I. V. paaiškino, kad nužudytasis E. L. jos sūnus. Jai žinoma, kad kaltinamieji yra vartoję smurtą jos sūnaus atžvilgiu ir anksčiau – ji matė sužalojimus, apie tai sakė ir pats E. L.. Dėl jo mirties prašo priteisti iš kaltų asmenų 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1108 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2012-01-27 vakare su draugais buvo bute, kuriame gyveno kaltinamasis A. B.. Visi bendravo tarpusavyje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kai kurie taip pat rūkė „žolę“. Kažkuriuo metu nukentėjusysis E. L., būdamas girtas, nulaužė vonios kambaryje buvusią kriauklę. Kaltinamasis A. B. supykęs E. L. vieną kartą sudavė delnu į pakaušio sritį. L. B. taip pat supyko, šaukė ant nukentėjusiojo ir apie penkis kartus spyrė koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tačiau smūgiai nebuvo stiprūs. Kad dar kas nors vartotų smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu nematė.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad jis irgi 2012-01-27 vakare buvo pas A. B., kur kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu išgirdo neaiškų garsą ir nuėjęs pažiūrėti vonios kambaryje rado nukritusį E. L. bei sulūžusią kriauklę. Kad kas nors būtų vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu nematė. Apie 2 val. jam išeinant namo E. L. gulėjo koridoriuje.

Liudytoja E. K. paaiškino, kad ji lankė mokyklą kartu su kaltinamuoju L. B., kuris išsiskyrė nenuspėjamu elgesiu – ne kartą buvo agresyvus, grasindavo kitiems smurto pavartojimu. Taip pat ji nurodė 2012-01-27 buvusi pas A. B.. Vienu metu E. L. pasijuto blogai, nuėjo į vonios kambarį ir ten nulaužė kriauklę. Tai pamatęs jo pusbrolis L. B. labai supyko, pradėjo šaukti ant nukentėjusiojo bei ėmė jį mušti. Ji bandė apginti E. L., tačiau nepavyko. Tuomet ji išėjo iš vonios kambario, o ten be nukentėjusiojo pasiliko kaltinamasis L. B. ir liudytojas A. R.. Kad muštų nukentėjusįjį kuris nors kitas iš buvusiųjų pas A. B., nematė. Vėliau ji matė E. L. gulintį ant grindų koridoriuje. Ten jis gulėjo ir apie 6 val., kai ji išėjo namo. Tuo metu matėsi, kad nukentėjusysis gyvas, jis tikrai kvėpavo, miegojo. Po pietų jai pranešė, kad E. L. mirė. Be to ji nurodė, kad tą pačią dieną kartu su kitais asmenimis ji buvo apklausiama policijos komisariate. L. B. po apklausos išeidamas visiems pasakė sakyti, jog jokių konfliktų pas A. B. nebuvo.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad kartu su drauge dalyvavo vakarėlyje pas A. B.. Kartu buvo ir kaltinamasis L. B., nukentėjusysis, kiti asmenys. Visi buvusieji vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. E. L. nuo išgerto alkoholio pradėjo blogai jaustis, jis nuėjo į vonios kambarį, kur nulaužė kriauklę. Tai pamatęs L. B. labai supyko, šaukė, rėkė bei pradėjo mušti nukentėjusįjį. Jo suduodami smūgiai buvo stiprūs. Taip pat ji matė, kad kelis smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam E. L. sudavė ir A. B.. Ir šio kaltinamojo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Po muštynių E. L. paguldė koridoriuje, kur jis miegojo. Ryte nukentėjusįjį rado gulintį tualete. Ji matė, kad A. B. krumpliai buvo sužaloti. E. L. daugiau niekas nemušė. Ji taip pat buvo apklausiama policijos komisariate, kur irgi girdėjo kaip išėjęs iš pareigūnų kabineto L. B. liepė nesakyti, kad prieš E. L. jis vartojo smurtą. Be to, kaltinamąjį L. B. ji apibūdino kaip agresyvų, linkusį vartoti smurtą asmenį.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad ir jis 2012-01-27 vakare svečiavos pas A. B., vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant vienas iš buvusiųjų, E. L., pasijuto blogai, todėl nuėjo į vonios kambarį. Netrukus jis išgirdo neaiškų stiprų garsą. Nuėjęs pažiūrėti pamatė vonios kambaryje nulūžusią kriauklę, o šalia gulintį nukentėjusįjį. Atėjęs ir tai pamatęs kaltinamasis L. B. pradėjo plūstis, šaukti ant E. L., dėl to, kad šis nulaužė kriauklę. Nukentėjusysis kažką necenzūrinio atsakė ir L. B. supykęs kelis kartus spyrė E. L. į krūtinės ir pilvo sritį. Tuomet jis grįžo į kambarį. Kaltinamasis L. B. taip pat grįžo į kambarį, bet netrukus vėl nuėjo į vonios kambarį ir netrukus iš ten pasigirdo smūgių, mušimo garsai. Į vonią buvo nuėjęs ir A. B.. Vėliau jis užmigo, o prabudęs pamatė koridoriuje ant grindų gulintį E. L.. Matė kaip L. B., keldamas nukentėjusįjį, vėl vieną kartą sudavė E. L. į krūtinę. Po to pakėlęs paguldė nukentėjusįjį E. L. ant batų dėžės. Po kiek laiko pamatė, kad E. L. apvėmė striukes, kurios kabojo virš tos vietos kur jis gulėjo. Tai pamatė ir L. B. bei supykęs sudavė nukentėjusiajam dar kelias smūgius į krūtinę sakydamas „atsiprašau pusbroli“. Iš ryto atsikėlę E. L. vėl rado vonios kambaryje gulintį. Pamatė, kad jo būsena bloga, todėl vieni pradėjo sakyti, kad reikia kviesti medikus, tačiau L. B. sakė, kad nereikia, nes atvažiuos ir policija. Tada jis su A. M. iššoko pro buto langą ir nuėjo namo. Po kiek laiko paskambino kaltinamasis L. B. ir pakvietė juos ateiti. Atėjus L. B. pasakė, jog E. L. miręs. Jie visi apie pora valandų vaikščiojo lauke ir tarėsi ką daryti. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis matė ir kaip A. B. sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2011 metų pabaigoje šį butą išnuomavo kaltinamojo A. B. mamai. Jis patvirtino, jog kaimynai ne kartą skundė A. B. netinkamu elgesiu – kad bute triukšmaujama, garsiai leidžiama muzika, vartojami alkoholiniai gėrimai.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini)-ame name, tai yra tame pačiame, kuriame apie tris mėnesius gyveno ir kaltinamasis A. B.. Visą šį laikotarpį iš kaltinamojo buto naktimis sklisdavo garsi muzika, būdavo didžiulis triukšmas, vaikščiodavo girti asmenys. Dėl šios priežasties kaimynai ne kartą kvietė policijos pareigūnus, kalbėjosi su pačiu A. B., tačiau jo gyvenimo būdas nesikeitė. 2012-01-28 apie 15 val. pas ją atėjo kaltinamasis A. B. ir pasakė, kad jo bute miršta draugas, prašė iškviesti medikus. Šios dienos išvakarėse kaltinamojo bute buvo didžiulis triukšmas, garsiai grojo muzika. Triukšmas nurimo tik apie 2 val.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 38-45 T. 1) matyti, kad E. L. mirties priežastis buvo buka pilvo trauma (pilvo sumušimas), pasireiškusi kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyšimu ir plačia kraujosruva pasaite. Tai sukėlė vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę ir ūmų širdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumą su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu. E. L. mirė 2012-01-28 tarp 5.30 val. ir 11.30 val. E. L. kūne konstatuoti tokie sužalojimai: mirties priežastimi tapęs pilvo sumušimas – kraujosruva pilvo sienos vidurio linijoje per 3 cm žemiau bambos, riestinės žarnos pasaito kraujosruva ir plyšimas. Trauma įvyko nuo vieno ar daugiau stiprių tiesinės krypties smūginių kontaktų į nurodytą pilvo sritį kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kas yra tipiška smūgiui apauta koja arba kokiu nors panašių savybių įrankiu. Nuo smūgio priekinė pilvo siena dislokavosi iki stuburo, dėl ko tarp priekinės ir užpakalinės sienų buvo perspaustas riestinės žarnos pasaitas. Tokio pobūdžio trauma kraštutinai nebūdinga griuvimui. Taip pat nukentėjusiojo kūne užfiksuotos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejų kojų kelių srityse ir blauzdų priekiniuose paviršiuose; minkštųjų audinių kraujosruvos, kairėje momeninėje srityje ir viršugalvyje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje. Visos išvardintos kraujosruvos susidarė nuo mažiausiai penkiolikos trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Poodinės kraujosruvos dešinio dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje susidariusios nuo kontaktų su riboto paviršiaus daiktais, o kitų lokalizacijų kraujosruvų susidarymą galima paaiškinti ir kontaktais su neribotais paviršiais ar plokštumomis. Iš išvados matyti, jog neatmestina, kad dalis kraujosruvų, ypač kelių srityse, galėjo susidaryti ir dėl griuvimų ar suklupimų. Visos konstatuotos poodinės ir gilesnių audinių kraujosruvos medicininiu požiūriu yra vienodo senumo, susidariusios paros bėgyje iki mirties, tikėtina tuoj pat arba labai artimu pagrindinio sužalojimo padarymo laiku. E. L. prieš mirtį vartojo alkoholį, nes jo lavono kraujyje iš kojų venų rasta 1,18 promilių etilo alkoholio, kraujyje iš pilvo ertmės – 1,49 promilių etilo alkoholio.

Specialistas J. V. patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad smūgis E. L. į pilvo sritį greičiausiai buvo atliktas koja, o smūgis (spyris) tikrai buvo pakankamai stiprus, kadangi nuo smūgio buvo perspausta pilvo ertmė. Jis kategoriškai paneigė, kad tai buvo tik baksnojimas koja, kaip nurodė kaltinamasis L. B. bei liudytojas A. M..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) koridoriuje ant grindų guli vyriškos lyties asmuo be gyvybės ženklų (b.l. 10-22 T. 1).

Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad vonios kambaryje esanti kriauklė yra nulaužta (b.l. 24-32 T. 1).

Liudytojas A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 106-107 T. 1) parodė (duomenys neskelbtini) esantį vonios kambarį, kuriame matė gulintį girtą nukentėjusįjį E. L., sulaužytą kriauklę ir paaiškino, kad matė kaip supykęs L. B. šaukė ant nukentėjusiojo bei jam stipriai spyrė į pilvo-krūtinės sritį bei į nugaros sritį. Be to, jis parodė vietą koridoriuje, kurioje vėliau gulėjo E. L. ir kurioje kaltinamasis L. B.‚ sakydamas „kelkis pusbroliuk, ko čia miegi“ sudavė jam ranka. Jis taip pat parodė ir vietą koridoriuje, kur L. B. sudavė kelis smūgius ant batų dėžės gulinčiam E. L..

Liudytojas A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą vonios kambaryje, kurioje gulėjo nukentėjusysis ir paaiškino, kad šioje vietoje gulinčiam E. L. vieną kartą į pakaušio sritį sudavė A. B. bei šaukdamas nukentėjusįjį spardė (tame tarpe ir į pilvą) kaltinamasis L. B. (b.l. 113-114 T. 1).

Kaltinamasis A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 8-10 T. 2) parodė vietą vonioje ((duomenys neskelbtini)) kur jis sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam E. L. į galvos-veido sritį bei paaiškino, jog tai padarė supykęs, kad E. L. sulaužė kriauklę. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. taip pat parodė vietą, kurioje supykęs nukentėjusįjį mušė kaltinamasis L. B..

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis L. B. (b.l. 52-53 T. 2) parodė vietas bute (duomenys neskelbtini) – vonios kambaryje ir koridoriuje, kuriose supykęs mušė E. L. suduodamas smūgius kumščiais bei spardydamas jį kojomis.

Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados bei šią išvadą davusio specialisto J. V. paaiškinimo, nukentėjusiojo E. L. mirties priežastimi buvo pilvo sumušimas, kurio pasekmės pasireiškė kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyšimu ir plačia kraujosruva pasaite, kas sukėlė vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę ir ūmų širdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumą su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu. Iš minėtos išvados akivaizdu, jog E. L. mirtis buvo smurtinė, įvykusi dėl vieno ar daugiau stipraus smūgio į pilvo sritį, dėl kurio net buvo perspausta pilvo ertmė, o tokio pobūdžio trauma kraštutinai nebūdinga griuvimui. Kad nukentėjusiojo atžvilgiu tą vakarą buvo vartojamas smurtas patvirtino ir šio įvykio liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatavus, kad E. L. mirtis buvo smurtinė, reikia nustatyti nuo kieno smurtinių veiksmų nukentėjusysis mirė. Pagrindinis įrodymų šaltinis šioje byloje yra asmenų, 2012-01-27 vakare buvusių kartu su E. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parodymai, kuriuos papildo kiti surinkti duomenys. Lyginant šių liudytojų parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, tiek tarpusavyje, esminių prieštaravimų (nesutapimų) nenustatyta.

Iš esmės visi apklausti liudytojai (išskyrus L. S.), 2012-01-27 vakare buvę bute, kuriame gyveno kaltinamasis A. B., ne tik nurodė, kad smurtas nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu buvo vartojamas, bet ir tai, kad smurtą jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu vartojo tik du asmenys – A. B. ir L. B.. Tai pripažino ir patys kaltinamieji. Iš visų šių asmenų parodymų taip pat matyti, kad A. B. nukentėjusiajam sudavė tik į galvos sritį, o L. B. – į įvairias kūno vietas. Pats L. B. pripažino, jog savo pusbrolį E. L. jis ir mušė rankomis, ir spardė kojomis, tai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kad kaltinamasis L. B. nukentėjusįjį tiek spardė kojomis, tiek jam smūgiavo rankomis, tiek duodamas parodymus, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino ir kitas kaltinamasis, tai yra A. B., taip pat liudytojai A. Š., A. M., E. K., A. R.. Skiriasi tik šių asmenų parodymai dėl L. B. pavartoto smurto pobūdžio (smūgių (spyrių) stiprumo). Liudytojas A. M. bei kaltinamasis L. B. tvirtina, kad L. B. atlikti smūgiai bei spyriai nebuvo labai stiprūs. Tuo tarpu visų kitų anksčiau paminėtų asmenų (kaltinamojo A. B., liudytojų A. Š., E. K., A. R.) aiškinimu, L. B. suduoti smūgiai ranka bei spyriai kojomis buvo atlikti su pakankamai didele jėga. Kad smūgis E. L. į pilvo sritį tikrai buvo pakankamai stiprus, patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nuo smūgio priekinė pilvo siena dislokavosi net iki stuburo, dėl ko buvo prispausta pilvo ertmė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šią išvadą patvirtino ir specialistas J. V. Tai, kad smūgiai buvo stiprūs galima spręsti ir tuo momentu buvusios emocinės L. B. būsenos – prasiveržusio pykčio, agresijos (ką patvirtino visi įvykio dalyviai). Dar daugiau, kaip matyti iš liudytojų A. Š. ir E. K. parodymų, iš karto po aptartų įvykių jos, kartu su kitais įvykio liudytojais, buvo apklausiamos policijos komisariate, kur būtent L. B. po apklausos visiems buvusiesiems sakė nesakyti, jog jis vartojo smurtą E. L. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į visa tai galima konstatuoti, kad smūgį nukentėjusiajam į pilvą atliko būtent kaltinamasis L. B.. O tokius jo neteisėtus veiksmus sąlygojo pyktis dėl to, kad, būdamas neblaivus, jo pusbrolis E. L. vonios kambaryje nulaužė kriauklę (kaip galima spręsti – elgdamasis neatsargiai dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų). Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju tarp L. B. padaryto nukentėjusiajam pilvo sumušimo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuo šio sumušimo atsiradusios pasekmės – kraujosruva pilvo sienos riebaliniame audinyje ir tiesiuosiuose raumenyse, riestinės žarnos pasaito plyšimas su plačia kraujosruva pasaite, kas sukėlė vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę ir ūmų širdies bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumą su plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu ir buvo nukentėjusiojo E. L. mirties priežastis. Akivaizdu, jog kaltinamasis L. B. suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą, spardydamas jį kojomis, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui – savo pusbroliui E. L. (BK 15 str. 3 d.).

Pažymėtina ir tai, kad L. B. smurtiniai veiksmai nebuvo pavieniai, o atvirkščiai, gana intensyvūs. Jis pats pripažįsta, kad sudavė rankomis ir spyrė kojomis apie 10 kartų (kaip nurodė ne daugiau 11 kartų). Gana intensyvų L. B. smurtinių veiksmų pobūdį patvirtino ir bute buvę liudytojai A. R., A. Š., E. K.. Nukentėjusiajam E. L. taip pat buvo padaryti ir kitokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejų kojų kelių srityse, blauzdų priekiniuose paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruvos kairėje momeninėje srityje ir viršugalvyje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje. Ir nors specialisto išvadoje nurodyta, kad visos išvardintos kraujosruvos susidarė nuo mažiausiai penkiolikos trauminių kontaktų, tačiau joje taip pat nurodyta, jog neatmestina galimybė, kad dalis kraujosruvų, ypač kelių srityse, galėjo susidaryti ir dėl griuvimų ar suklupimų. Įvertinus kaltinamojo L. B. parodymus, kad jo nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius neviršijo 11, tai, jog kaip matyti iš visų įvykio dalyvių parodymų, E. L. buvo stipriai apsvaigęs nuo pavartotų alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų (rūkė „žolę“) bei sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai pastovėjo ant kojų, buvo nugriuvęs, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog kai kurios kraujosruvos galėjo susidaryti ir dėl griuvimų ar suklupimų, teismas daro išvadą, kad be ne mažiau vieno smūgio į pilvą, kas sukėlė E. L. mirtį, kaltinamasis L. B. sudavė (įspyrė) nukentėjusiajai tiksliai nenustatytą smūgių skaičių (tiksliau nustatyti išnaudotos visos galimybės). Todėl atitinkamai patikslinamas ir kaltinimas šiam kaltinamajam, nurodant, kad jis sudavė tikslai nenustatytą smūgių skaičių.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje A. B. kaltinamas, kad sudavė ne mažiau dviejų smūgių E. L. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Pats kaltinamasis patvirtino, kad jis vieną kartą sudavė E. L. į galvos sritį. Liudytojai A. M., A. Š., A. R. taip pat matė, kaip A. B. sudavė nukentėjusiajam E. L. į galvą. Tik A. M. nurodė matęs vieną smūgį, A. R. – kad matė du A. B. smūgius nukentėjusiajam, o A. Š. – kad matė A. B. suduodant E. L. keletą smūgių. Be to, visi tą vakarą buvę kaltinamojo A. B. gyvenamoje vietoje asmenys nurodė, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, sulaužė vonios kambaryje buvusią kriauklę, o A. B. dėl to labai supyko. Taigi ir motyvą (priežastį) pavartoti smurtą E. L. atžvilgiu šis kaltinamasis tikrai turėjo. Dėl viso to, kas paminėta, neabejotina, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu kaltinamasis A. B. pavartojo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. Š. bei A. R. parodymais, jog kaltinamasis A. B. sudavė E. L. į galvos sritį tikrai daugiau nei vieną smūgį. Šių liudytojų parodymai, skirtingai negu A. B., išsamūs ir nuoseklūs viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, jie apklausų metu detaliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, todėl teismas laiko įrodyta, jog A. B. nukentėjusiajam E. L. kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį. Nėra abejonių, kad stiprūs smūgiai nukentėjusiajam į galvos sritį sukėlė jam fizinį skausmą ir kad tokius savo veiksmus A. B. atliko sąmoningai, suvokdamas pavojingą savo daromų veiksmų pobūdį, numatydamas, kad dėl jų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo. Dėl to jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. Kadangi tiek L. B., tiek A. B. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiais, taip pat atsižvelgiama ir į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę (tai pripažino ir jie patys, tai patvirtino ir kartu buvę liudytojai) nuo alkoholio (o A. B. ir nuo narkotinių medžiagų (b.l. 22 T. 2)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p).

Kaltinamasis L. B. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau jau buvo padaręs ne vieną nusikalstamą veiką, tame tarpe ir smurtinio pobūdžio, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, charakterizuojamas neigiamai (b.l. 141-144, 153-154 T. 2, b.l. 17 T. 3), kaip nelankantis pamokų, nevykdantis teismo paskirtų įpareigojimų, darantis administracinius teisės pažeidimus. Visuma šių duomenų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, šį labai sunkų nusikaltimą jis padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam skirtina artima maksimaliai nepilnamečiams numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis A. B. anksčiau neteistas, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už administracinės teisės pažeidimų padarymą, charakterizuojamas neigiamai (b.l. 166, T. 1, b.l. 40-41 T. 2, b.l. 17 T. 3), kaip asmuo, nesimokantis ir labai retai lankantis mokyklą, pažeidinėjantis mokinio elgesio taisykles, trukdantis vesti pamokas, besielgiantis įžūliai, nereaguojantis į pastabas, kurio gyvenamoje vietoje pastoviai keliamas triukšmas, dėl ko kviečiami policijos pareigūnai. Įrašytas į mokinių rizikos sąrašą. Iš 2012-10-29 Kauno A. P. gimnazijos direktoriaus charakteristikos (b.l. 66 T. 3) matyti, kad po nusikaltimo padarymo (nuo 2012-09-01 prasidėjusių naujų mokslo metų) pasikeitė šio kaltinamojo požiūris į mokslą: pradėjo lankyti pamokas, dirbti jų metu, pamokų metu elgiasi pagarbiai, neįžūlus, paslaugus, mandagus, nors mokslas sekasi nelengvai, tačiau A. B. stengiasi, turi tikslą. Dėl viso to, kas išvardinta, bausmė, geriausiai padėsianti pasiekti bausmės tikslus – laisvės apribojimas. Teismo nuomone, šios bausmės paskyrimas pakankamas, kad A. B. galima būtų tiek nubausti už jo padarytą veiką, tiek paveikti jį, padėti pakeisti jo gyvenimo būdą ir elgesį, tiek apsaugoti nuo naujų nusikalstamų veikų.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys 101108 Lt sumai (100000 Lt neturtinė žala ir 1108 Lt turtinė žala). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. nurodo, kad palaidojo savo sūnų, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Iš teismui pateiktų dokumentų (b.l. 67-68 T. 3) matyti, kad laidotuvių paslaugoms ir reikmenims civilinė ieškovė išleido 2000 Lt. Ji taip pat nurodo, jog viso išleido apie 4500 Lt, tačiau dokumentų šiai sumai pagrįsti neturi. Teismo nuomone, civilinės ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo turi būti tenkintas iš dalies. Įrodyta šiuo atveju yra 2000 Lt turėtų išlaidų suma. Be to, dėl E. L. mirties pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio nuostatas I. V. turėjo būti išmokėta 8 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusioji patvirtino, kad gavo šią pašalpą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad liko neatlyginta 960 litų dydžio turtinė žala (2000–1040=960). Kadangi dėl E. L. mirties kaltas tik kaltinamasis L. B., ši suma priteistina tik iš šio nepilnamečio kaltinamojo. Jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti iki jis sulauks pilnametystės arba prieš pilnametystę įgis turtą ar uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, šią sumą išieškoti iš civilinio atsakovo R. B. (CK 6.263 str. 2 d., 6.276 str., 6.291 str.).

Taip pat I. V. prašo atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą – 100000 Lt. Nurodo, kad dėl sūnaus žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį šoką. Ir šiuo metu patiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, jaučiasi vieniša, nepilnavertė. Nurodo, kad išsivystė depresija, pasikeitė jos gyvenimo būdas, sutriko miegas, pastoviai kankina mintys, jog niekada nepamatys savo sūnaus.

CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tačiau teismų praktikoje ši norma aiškinama sistemiškai su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) ir pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.

Šioje byloje nustatyta, kad mamos ir sūnaus santykiai buvo artimi, jie gyveno kartu, palaikė glaudžius ryšius, mama rūpinosi sūnaus auklėjimu. Teismas sutinka, jog nukentėjusioji dėl netikėtos jauno sūnaus netekties patyrė didžiulius išgyvenimus, skausmą, depresiją, tai turės įtakos ir jos gyvenimo kokybei ateityje. Taigi neturtinė žala ieškovei turi būti priteista. Tačiau visus šiuos išgyvenimus I. V. patyrė dėl savo nepilnamečio sūnaus netekties (nužudymo), todėl neturtinė žala turi būti priteista iš nepilnamečio kaltinamojo L. B., kaip kalto dėl E. L. mirties. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kartu atsižvelgiant ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, 100000 Lt suma mažintina iki 70000 Lt ir priteistina iš o L. B.. Kaltinamajam L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti iki jis sulauks pilnametystės arba prieš pilnametystę įgis turtą ar uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti, šią sumą išieškoti iš civilinio atsakovo R. B..

Civilinį ieškinį dėl 100000 Lt išieškojimo iš kaltinamojo A. B. atmesti, kadangi kaip jau minėta visi nukentėjusiosios patirti ir nurodyti išgyvenimai yra tik dėl sūnaus mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę su 2012-12-05 teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-02-28. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-02-08 iki 2013-02-28, taip pat nuo 2011-10-31 iki 2011-11-02 ( remiantis 2012-12-05 teismo nuosprendžiu).

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1 p., 3 p., 5 p. įpareigoti kaltinamąjį šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 130 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat A. B. šį laikotarpį privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Kardomąsias priemones, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Priteisti iš kaltinamojo L. B. nukentėjusiosios I. V. naudai turtinę žalą 960 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt litų) ir 70000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Viso 70960 Lt (septyniasdešimt tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt litų). Jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti priteisti šią sumą iš L. B. tėvo R. B., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai L. B. sulaukia pilnametystės, taip pat jeigu jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo iš kaltinamojo A. B. atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės šiai baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti teisme, voką su polietileniniu maišeliu, voką su metaliniu vamzdeliu, voką su susuktu popieriaus gabaliuku, maišelį su stikline pypke, tris butelius (tuščius), vieną sudaužytą butelį, vaistų „Ibuprofen“ pakuotę, vieną tuščią plastmasinį butelį, du vokus su cigarečių nuorūkomis, voką su mobiliųjų telefonų dalimis, stikliuką, paimtus įvykio vietoje, voką su mikrodalelėmis, voką su L. B., A. B. DNR pavyzdžiais ir daktiloskopinėmis kortelėmis, E. L. DNR pavyzdžiu ir daktiloskopine kortele, taip pat nukentėjusiojo E. L. drabužius: baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, baltos spalvos megztinį su juodos spalvos raštais, juodos spalvos sportines trumpas kelnes-šortus, rudos spalvos odinį diržą, mėlynos spalvos trumpikes, dvi puskojines, džinsines kelnes, pilkos spalvos sportinį bliuzoną, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. L. B. džinsinės spalvos kelnes, megztinį, du mobiliojo ryšio telefonus „LG‘ ir „Vodafone“ bei dvi SIM korteles, subraižytą vieno JAV dolerio banknotą – grąžinti nuteistajam. Nukentėjusiojo E. L. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele – grąžinti nukentėjusiajai I. V..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam L. B. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).

Teisėjas Evaldas Gražys