- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- A6.-115-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03232-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- A. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Olgai Andrievski,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A., būdamas UAB „G.“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „G.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. iš UAB „G.“ priklausančios „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti šie skolų apmokėjimai kreditoriams: 1) 2017 m. rugsėjo 5 d. atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „J.“, atsiskaitymo suma – 19 225,96 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 1 491 443,15 Eur; 2) 2017 m. rugsėjo 8 d. atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui G. O. L., atsiskaitymo suma – 60 000 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 1 423 866,15 Eur; 3) 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „F.“, atsiskaitymo suma – 11 874,45 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 1 423 866,15 Eur; 4) 2017 m. rugsėjo 12 d. atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „J.“, atsiskaitymo suma – 10 576,59 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 1 423 866,15 Eur. Tokiu būdu A. A. pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje A. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo iš esmės pripažino ir paaiškino, kad galbūt VMI neįsigilino į UAB „G.“ vidaus tvarką, kas daro pavedimus, kurie yra paminėti. Jis neturi prieigos prie banko, tai nėra įtraukta į jo pareigybę, jam buhalterija net neturi pavaldumo. Ta skola susidarė per eilę metų, jam net nedirbant įmonėje. Visos įmonės sąskaitos uždarytos, darbuotojai negauna atlyginimo. Prašė VMI išdėstyti mokėjimą, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Per tą minimą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. įmonė turėjo 39 2802 Eur įplaukų, iš kurių 41 proc. sumokėjo VMI. Iš tų pinigų sumokėjo dar Sodrai, t. y. 163 Eur, atliko kitus mokėjimus, kurie nurodyti banko išraše. VMI, užblokavusi sąskaitą, dar pati nurašė atitinkamą sumą, dėl ko įmonės veikla žlugo. Įmonėje jis dirba 0,25 etato, tik po kelias valandas per dieną. Dėl to eiliškumo jis nieko nežinojo, nežinojo, kad buvo padaryti tie mokėjimai, nes neturi prieigos prie banko. Negalėjo to užtikrinti, nes net negavo tokios informacijos, kad galėtų apie tai kažką spręsti. Įmonėje dirba tik metus, sistema yra visai kitokia, buhalteriją tvarko apskaitos bendrovė. UAB „G.“ turi tik vieną akcininką, kuris yra M. Ž., kuris yra jo (A. A.) pavaduotojas. Tik jam (A. A.) atėjus, įmonė vėl pradėjo funkcionuoti, o užblokavus sąskaitas, vėl viskas sustojo. Aplaidumas gal ir yra, supranta, kad toks yra įstatymas, bet ir jo turtinė padėtis sudėtinga, įmonės veikla sustojusi, gali tekti atleisti darbuotojus. Galima laikyti, kad pripažįsta kaltę dėl savo aplaidumo neužtikrinant mokėjimų eiliškumo. UAB „G.“ prieš tai užsiminėjo didmenine naftos produktų prekyba, tačiau jam tapus direktoriumi, pradėjo teikti transporto paslaugas. Tam, kad galėtų teikti tas paslaugas, reikia kuro, o tokiu atveju, jei neatsiskaito įmonei „J.“, negali užsiimti veikla. Šiai įmonei mokėjo už kurą. Kalbant apie kitas įmones, tai visoms įmonėms mokėjo už kurą, kadangi kitokia veikla jų įmonė neužsiima. Gavo įspėjimus, kad sumokėtų, todėl ir kreipėsi į VMI, kad galėtų dirbti. Sumokėjo VMI per 40 dienų tą įsiskolinimą, po to VMI vėl savo iniciatyva nuskaitė lėšas. Šiuo metu įmonė užsiima veikla, tačiau sąskaitos yra uždarytos. Planuoja atsiskaityti su VMI, tam ir atėjo dirbti į šią įmonę, jam pradėjus dirbti įmonė nebeturėjo įsiskolinimų VMI. Tai ne jo kompetencija, nors pripažįsta savo aplaidumą, tačiau suma tikrai didelė. Dėl paskirtos baudos kentės jo šeima, tiek neuždirbo per visus metus. Prašo skirti mažesnę baudą, jei tam yra galimybė.
Teismo posėdyje VMI atstovė paaiškino, kad ta nepriemoka, kuri buvo pareiškimo pateikimo teismui dieną, yra nepriemoka, kuri susidarė nuo 2016 m. spalio mėn. Asmuo klaidina teismą, kad nepriemoka mažėjo. Jis teisingai nurodė nepriemokos dydžius, tačiau jie tik didėjo. Ta nepriemoka susidarė teikiant PVM deklaracijas. Dėl papildomų sumų, kurias nurodė vadovas, šiuo metu yra atliktas patikrinimas, yra surašytas patikrinimo aktas, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d., pagal kurį apskaičiuotas dar vienas mokesčių dydis. Dėl vadovo paaiškinimų, kad įmonė savanoriškai sumokėjo VMI, tai ta suma, t. y. 42 proc. nuo visų gautų įplaukų, buvo išieškota. Įmonė kelis kartus kreipėsi su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau buvo nustatyta, kad įmonė veikia pelningai, turi daug debitorinių įsiskolinimų, todėl, nors ir galėdama atsiskaityti su VMI, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Prašo paskirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).
CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš VMI 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta neišdėstyti UAB „G.“ 1 378 570,47 Eur mokestinės nepriemokos sprendime nurodytam laikotarpiui (b. l. 6). Iš prie VMI pareiškimo pateiktų UAB „G.“ mokestinės nepriemokos balansų, banko sąskaitos išrašo matyti, kad Bendrovė atliko mokėjimus kitiems asmenims, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką, t. y. iš UAB „G.“ priklausančios „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 5 d. pervesta 19 225,96 Eur UAB „J.“, 2017 m. rugsėjo 8 d. – 60 000 E. G. O., 2017 m. rugsėjo 11 d. – 11 874,45 Eur UAB „F.“, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 10 576,59 Eur UAB „J.“ (b. l. 8–16, 17–21).
Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog UAB „G.“ vadovas A. A. nesilaikė minėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Bendrovės vadovas A. A., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, A. A. padarė administracinį nusižengimą. Tai, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė atliko VMI pareiškime nurodytus mokėjimus be A. A. žinios ir leidimo, nelaikytina jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Būdamas Bendrovės vadovu jis privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad A. A. elgėsi nepakankamai rūpestingai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad A. A. padarė neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama minėto atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė kreditorės VMI teises. A. A. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes A. A., būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl neatsargumo), A. A. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad A. A. anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, neužtikrino minėto atsiskaitymų eiliškumo neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargumo forma, tinkamai nesukontroliuodamas Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atliktinų veiksmų, susijusių su atsiskaitymais su kreditoriais, į jo neilgą vadovavimo Bendrovei patirtį (apie 10 mėn. iki minėtų atsiskaitymų su kitais kreditoriais atlikimo), jo gaunamą nedidelį darbo užmokestį (nustatyta iš jo žodžių), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. A. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 700 (septynių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A-115-1035/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.