- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1376-641/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00116-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. K., mir. (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės N. K., mir. (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą po sutuoktinės mirties ir nurodė, jog po sutuoktinės mirties A. K. nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktinės asmeninius daiktus priėmė faktiškai juos valdydamas, iki mirties gyveno nurodytoje namų valdoje, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas negali pilnai realizuoti savo teisės į palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, jog A. K. priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai jį valdydamas.
2. Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui apie bylos iškėlimą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo VĮ Turto bankas nurodė pareiškėjo A. K. pareiškimą nagrinėti teisės aktų tvarka, teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
3. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.
4. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog N. K., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad pareiškėjas A. K. yra N. K. ir A. K. sūnus, kitų vaikų pareiškėjo tėvai neturėjo. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad mirusysis A. K., būdamas santuokoje su mirusiąja N. K., (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjas nurodė, jog po N. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. K. faktiškai valdydamas priėmė visą savo sutuoktinės turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad A. K. paveldėtą sutuoktinės turtą po jos mirties prižiūrėjo, bute, adresu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyveno tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po sutuoktinės mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai – komunalinių paslaugų apmokėjimo dokumentai. Iš Testamento registro išrašo matyti, jog mirusio A. K. paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjo tėvas A. K. po sutuoktinės mirties faktiškai valdydamas priėmė sutuoktinės N. K. palikimą. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog N. K. vardu Testamentų registre nėra registruota testatoriaus sudarytų testamentų. Iš 2019 m. lapkričio 26 d. Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V. liudijimo, notarinio registro Nr. 8726, matyti, jog pareiškėjas yra priėmęs mirusio tėvo A. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. K., mir. (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po sutuoktinės N. K. mirties A. K. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad A. K. priėmė sutuoktinės N. K. palikimą faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
7. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas priėmė sutuoktinės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.